Medalių galėjo būti dar daugiau

„Lietuva šiemet pasirodė puikiai. Tiesa, galėjome laimėti auksą mišrių komandų estafetės rungtyje, bet yra kaip yra. Keturi medaliai tokiai mažai šaliai - tikrai labai daug“, - sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.
 

Šiemet pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate Lietuvai atstovavo keturi sportininkai: Donata Rimšaitė, Edvinas Krungolcas, Justinas Kinderis ir Tomas Makarovas. Asmeninėse rungtyse sidabrą iškovojo D. Rimšaitė, J. Kinderis pelnė bronzos medalį. Vyrų komanda bendroje įskaitoje laimėjo auksą, o mišrių komandų estafetės rungtyje D. Rimšaitė ir J. Kinderis iškovojo bronzos medalį.
 

Asmeninėse rungtyse Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas E. Krungocas liko penktas, o pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvavęs T. Makarovas – aštuonioliktas.
 

V. Kalinino teigimu puikų lietuvių pasirodymą lėmė sportininkų valia, geras trenerių darbas ir labai gera Lietuvos penkiakovininkų mokyklą.
 

Donata Rimšaitė. Savo pasiektu rezultatu labai džiaugiuosi, tai pirmas pasaulio čempionate mano iškovotas medalis. Viso sezono rezultatai buvo stabilūs, varžybose patekdavau į geriausiųjų ketvertuką, tai optimistiškai nuteikė prieš pasaulio čempionatą.
 

Nejaučiu apmaudo, kad su Justinu nelaimėjome aukso estafetės rungtyje, abu labai stengėmės, bet kai kur pritrūko man, kai kur jam. Jei būtume pasirodę taip, kaip galime, tikriausiai būtume laimėje. Apskritai komandos rezultatas labai geras. Nepaisant to, kad gauname labai menką finansavimą ruoštis varžyboms, esame labai aukštame lygyje ir, manau, esame viena stipriausių komandų pasaulyje.
 

Kalbant apie organizacinius dalykus nesklandumų čempionate buvo nedaug, priekaištų turėjau nebent dėl maisto, nes kinietiški valgiai ne kiekvienam skrandžiui malonūs ir, dėl ilgos kelionės iki sporto bazės. Bet su panašiais dalykais susiduriame dažnai, todėl esame pratę.
 

Edvinas Krungolcas. Manau, pasirodžiau puikiai. Kad nelaimėjau medalio jokios nuoskaudos nejaučiu, varžybos yra varžybos ir ne visada geras pasirodymas apdovanojamas medaliu. Vyrų komandos rezultatas daugiau nei puikus, juk auksą laimėjome! Šiemet pirmą kartą buvo mišrių komandų estafetės rungtis, o kuo daugiau rungčių, tuo daugiau apdovanojimų galima laimėti, gailą nebuvo moterų rinktinės, tikriausiai būtume dar daugiau prizų parvežę.
 

Čempionatas surengtas puikiai, panašiai kaip olimpinės žaidynės. Viskas buvo labai gerai, tiek gyvenimo sąlygos, tiek maistas, o apie sporto bazes nėra net ką ir kalbėti, reiktų jas pamatyti. Už tiek pinigų, kiek kiniečiai investavo į sporto bazes, visas mūsų biudžeto skyles būtų galima „užlopyti“.
 

Justinas Kinderis. Savo pasirodymą vertinu labai gerai, tai pirmas mano medalis tokio lygio varžybose. Važiuodamas tikėjausi pakliūti į dešimtuką, bet apie medalį net nesvajojau.  Tokį rezultatą lėmė geras pasiruošimas ir stabilumas.

Su Donata turėjome galimybę laimėti auksą, bet tikriausiai pervargome. Juk Donata rungėsi dvi dienas iš eilės, o aš dalyvavau keturiose rungtyse iš eilės ir tik vieną dieną ilsėjausi. O galbūt po gerų asmeninių pasirodymų ir patys šiek tiek atsipalaidavome. Tačiau trečia vieta pasaulio čempionate – labai geras rezultatas. Gailą, kad vyrų estafetės rungtyje likome šešti. Koją pakišo jojimo rungtis. Iš trijų žirgų vienas buvo nekoks, Edvinas dar bandė su juo tvarkytis, bet nieko neišėjo.
 

Kiniečiai labai stengėsi, bet galbūt jiems pritrūko organizacinio darbo patirties, todėl dažnai viskas vėluodavo, strigdavo. Bet apskritai čempionatą vertinu labai teigiamai.
 

Tomas Makarovas. Tai pirmas mano pasaulio čempionatas, todėl patekimas į finalą ir 18 – ta vieta, manau, visai neblogas rezultatas. Aišku norėjau, ir galėjau pasirodyti šiek tiek geriau, bet  pradžioje nelabai sekėsi fektuotis, tik pabaigoje pasisekė tarp geriausių fektuotojų, į viduriuką, įsisprausti.
 

Keturi medaliai, kuriuos iškovojo rinktinė, yra labai daug, visi mus sveikino. Žinoma gaila, kad vyrų estafetės rungtyje nepavyko medalio laimėti, prieš jojimo rungtį buvome pirmi, bet nepasisekė, žirgai daug kliūčių numetė, vėliau gavome 40 baudos taškų, todėl nukritome į septintą vietą, o ten jau buvo sunku kovoti dėl medalių.

Pirmenybės suorganizuotos labai gerai. Sporto bazės ten šiuo metu turbūt geriausios pasaulyje. Ir teisėjavimas neblogas, nes dirbo teisėjai ne tik iš Kinijos, bet ir iš Europos. 
 

Gerus rezultatus lemia ne lėšos, kurias gauname ruoštis varžyboms, jos nėra didelės. Daug didesnę reikšmę turi mūsų pačių entuziazmas, gilios šios sporto šakos tradicijos mūsų šalyje ir pavyzdys, kurį rodė E. Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis, visą laiką stengėmės lygiuotis į juos.