Randas trenerio gyvenime

Šių metų Lietuvos lengvosios atletikos jaunių čempionė ir sidabro medalio laimėtoja 17-metė uteniškė Raimonda Meidutė rugsėjo 1-ąją pravėrė ne Utenos „Saulės“ gimnazijos, o Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos duris. Ji mokysis vienuoliktoje klasėje. Nusiminęs liko sportininkės treneris uteniškis Algimantas Kaušylas, kurio grupėje jau nesitreniruos gabi sprinterė.

„Dirbome normaliai, gerėjo Raimondos rezultatai. Sugrįžęs iš Lietuvos jaunių čempionato Šiauliuose mokinei pasakiau, kad pirmadienį jos lauksiu treniruotėje. Tačiau kitos dienos vakarą ji paskambino ir pasakė, kad jau yra Panevėžyje, išvažiavo visam laikui. Kaip mazgote gavau per veidą, sportininkė su manimi pasielgė labai negražiai. Kažin ar tą randą jau išsigydysiu. Raimondai buvome nupirkę naujus startukus, treniruočių kostiumą“, – jaudindamasis sako jos treneris A. Kaušylas.

Su juo R. Meidutė dirbo trejus metus, sprinterės pirmoji trenerė – Danguolė Stumbrienė. Tai buvo pati geriausia pastarųjų metų A. Kaušylo mokinė, su kuria jis siejo nemažai vilčių. Tačiau lengvaatletė nutarė toliau tobulėti Panevėžyje. To daryti, žinoma, niekas nedraudžia, tik reikėtų elgtis kitaip.
 

Uteniškių treneris sutinka, kad Panevėžyje geresnės sąlygos siekti meistriškumo nei Utenoje – yra neblogas maniežas, sportuoja daugiau lengvaatlečių. Ankstesniais metais A. Kaušylui buvo kilusi mintis savo mokinę atiduoti į kurio nors prityrusio trenerio rankas. Idealiu variantu laikė, kad R. Meidutė, baigusi vidurinę mokyklą, važiuotų studijuoti į Kauną ir ją tobulintų geriausias Lietuvos sprinto treneris Aleksas Stanislovaitis.

Mat Utenoje lengvaatlečiams, ypač žiemą, ilgai nebuvo kur tobulėti. Tačiau dabar, kai pastatyta naujoji krepšinio arena, sportininkai gali treniruotis ir 110 m ilgio koridoriuje. Nors ir labai kieta danga, bėgti galima. R. Meidutės rezultatai, pasitreniravus tame koridoriuje, pradėjo gerėti.

Utenos lengvaatlečių ugdytojui A. Kaušylui kitąmet sukaks 50 metų, kai jis dirba vienoje vietoje. Trisdešimt metų praleido sporto mokyklos direktoriaus kėdėje, dešimt metų – direktoriaus pavaduotojo. Per visus tuos metus iki šiol jis buvo ir yra glaudžiai susijęs su lengvąja atletika.

A. Kaušylui trenerio darbas patinka, jis išugdė ne vieną Lietuvos čempioną ir prizininką. Jaunystėje taip pat buvo neblogo meistriškumo sprinteris. „Dabar jau nebežinau, kas toliau bus su mano auklėtine. Vieną trenerį iškeitė į kitą, o netrukus, baigus mokyklą, atsiras dar ir trečias“, – sako A. Kaušylas.
 
Tačiau naujasis sportininkės treneris Algimantas Sniečkus, lengvaatlečius ugdantis kone tris dešimtmečius, teigė, kad dar ankstų šių metų pavasarį su treneriu A. Kaušylu tarėsi dėl tolesnės R. Meidutės ateities. „Jis sutiko, kad aš toliau tobulinčiau jo mokinę. Tačiau vėliau apsigalvojo ir pareiškė, kad sportininkės man neatiduos. Bet po Lietuvos jaunių čempionato sulaukiau R. Meidutės tėvelio skambučio, ar negalėčiau priimti jo dukters į Panevėžį. Pasakiau, kad gerai. Tėvams juk norisi, kad jų vaikas treniruotųsi. Uteniškių treneris taip ir neapsisprendė: tai jis dirbs, tai nedirbs, tai eis į pensiją, tai neis“, – sako A. Sniečkus.

Per šių metų Lietuvos suaugusiųjų čempionatą R. Meidutė jau atstovavo Panevėžiui ir Utenai, protokoluose buvo užrašyta, kad jos treneriai yra du: panevėžietis A. Sniečkus ir uteniškis A. Kaušylas.

Pati sportininkė teigia, kad ji Panevėžį pasirinko vien todėl, jog ten geresnės sąlygos. „Trenerį gal ir įžeidžiau, tačiau jis pats užsiminė, kad jau nori išeiti į pensiją. Pasitarusi su tėvais nusprendžiau savo sportinę karjerą tęsti Panevėžyje. Panevėžiečiai man skyrė kambarį bendrabutyje, turiu kur gyventi“, – sako R. Meidutė. Ji neslepia savo planų ir ateityje 100 m norėtų bėgti greičiau nei per 12,33, o 200 m – per 25,33 sekundės. Tie rezultatai – jos asmeniniai rekordai.
 

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva yra tos nuomonės, kad iš tikrųjų būtų geriausiai, jog vaikai nelakstytų. „Geriau, kad to nebūtų, tačiau mes uždrausti negalime. Jeigu sportininkas eina į Lietuvos olimpinio sporto centro remiamą vietą – negali jam sakyti, kad neitų. Tačiau man asmeniškai gaila rajonų trenerių. Būtų gerai, kad jų auklėtiniai ten ramiai treniruotųsi, baigtų mokyklą, o tada važiuotų, kur nori“, – sako N. Medvedeva.

LLAF generalinė sekretorė iš pradžių nieko nežinojo apie R. Meidutės išvažiavimą į Panevėžį. Sužinojo tik tada, kai Lietuvos olimpiniam sporto centrui reikėjo pateikti talentingų sportininkų pavardes.

„Jeigu suaugę sportininkai pereina iš vieno trenerio pas kitą, pas mus federacijoje yra griežta tvarka. Be federacijos žinios jie vieni to negali daryti. Turi būti ir buvusio, ir esamo trenerio sutikimas. Esu tos nuomonės, kad mokyklą sportininkams reikėtų baigti pas savo trenerį“, – įsitikinusi N. Medvedeva.
Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojas Algimantas Mykolaitis užtikrino, kad jie nežada skriausti uteniškių trenerio A. Kaušylo ir prie R. Meidutės pavardės bent kokius ketverius metus nuolat bus rašomos dviejų trenerių – A. Kaušylo ir A. Sniečkaus – pavardės.