Rio kovos, o ne dalyvaus karnavale

Sėkmingai Osakos maratoną pirmą kartą bėgusi vilnietė Diana Lobačevskė gavo pakvietimą balandžio 24–ąją dalyvauti Londono maratone, bet atsisakė. 

 

„Manau,trijų maratonų per vienerius metus būtų per daug. Nedalyvauti Londono maratone galutinai apsisprendžiau tik vasario 5-ąją vien dėl to, kad noriu gerai pasirengti olimpinėms žaidynėms.  Tariausi su treneriais, gydytojais, jie nepatarė rizikuoti. Trys maratonų pikai – labai daug. Treneriai man pasakė, kad, jeigu nori sėkmingai pasirodyti Rio de Žaneire, tai Londone nebėk. O jeigu nori dalyvauti tik karnavale, tai Londone bėk.  Nutariau karnavalo atsisakyti“, - šypsodamasi sako D. Lobačevskė.
   

Atsižvelgiant į tai, kaip buvau pasirengusi, rezultatu ir užimta vieta esu patenkinta. Iš pradžių distancijoje buvau labai atsilikusi nuo varžovių. Dar nesu geros sportinės formos, nebuvau pasirengusi. Ilgai dvejojau, ar dalyvauti Osakos maratone, nenorėjau bėgti. 

Dar Vilniuje, prieš išskrendant į Japoniją, man pradėjo nesisekti. Išėjus iš namų, susimušiau kelį ir alkūnę. Pagalvojau, na, prasideda grožybės ... 
 

Tačiau susikaupiau, viską užmiršau. Maratono distanciją įveikiau tolygiai ir tai man labai patiko. Todėl ir užėmiau gana aukštą vietą. Varžovės labai greitai pradėjo varžybas, nuo jų buvau daug atsilikusi, lyderių net nemačiau. 

Antrąją distancijos pusę bėgau tolygiai, turėjau nemažai jėgų ir pavijau varžoves. Varžytis teko vėjuotu oru, esant 9 laipsniams šilumos. Nebuvo nei šilta, nei šalta. Bėgant paskutiniuosius 10 km, vėjas dar labiau pakilo. 

Tikrai nesitikėjau, kad nuotolį įveiksiu per 2 val.30 min. 9 sek. 

Lenktyniavo tik moterys, jų susirinko apie 600, nebėgo nė vienas vyras. Osakos maratonas Japonijos bėgikėms buvo atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Jų normatyvas gana aukštas – 2 val. 23 min., o mūsų – 2 val. 45 min.  

Japonijoje vyksta trys maratonai, kuriuose sportininkės gali įvykdyti olimpinius normatyvus. Dabar distancijoje jos buvo ypatingai aktyvios ir kovingai nusiteikusios. 

Maratonas labai patiko, manau, ir aš patikau bėgimo organizatoriams. Varžybų organizacija  buvo labai aukšto lygio, viskas suplanuota, nieko nereikėjo galvoti ir blaškytis.    

Ne.  Į Osaką atvykau tik ketvirtadienį ir aklimatizuotis nepavyko, gyvenau lietuviškuoju laiku. Pamiegodavau nuo penkių ryto iki trečios valandos dienos. 

Vienintelis minusas buvo tas, kad prieš maratoną jau nemiegojau visą naktį, nes bėgti teko sekmadienį ryte. 

Aštuonios geriausiai pasirodžiusios bėgikės buvo apdovanotos piniginiais prizais. 

Japonijos bėgikės yra didelio meistriškumo ir bus vienos pretendenčių per olimpines žaidynes užimti aukštas vietas. Tarkime, aš tikrai nesu pajėgi aplenkti Kayoko Fukushi, taip greitai maratono nebėgu. 

Jeigu būčiau buvusi geros sportinės formos, Osakoje tikrai galėjau aplenkti abi prizininkes. Tačiau be jokios adaptacijos buvo sunku kovoti kitame žemyne. Nemanau kad Rio de Žaneire bėgikės pasieks superaukšto lygio rezultatus.

Vieną savaitę pabuvome kartu. Kai Mindaugas grįžo iš treniruočių stovyklos Bulgarijoje, aš buvau Japonijoje. Dabar aš namie, o Mindaugas jau šį pirmadienį išskrenda į Graikiją.  Labai džiaugiuosi, kad dukrelė auga sveika, nepuola ligos. 

Iš varžybų grįžau šį pirmadienį ir toliau treniruojuosi. Dvi savaites savo malonumui bėgiosiu krosus, po to vyksiu į treniruočių stovyklą Portugalijoje. Balandžio gegužės mėnesiais norėčiau išbandyti jėgas pusės maratono ir 10 km bėgimo varžybose.