| Lina Daugėlaitė, imtynes.lt | 2016 m. sausio 18 d. 15:07 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Lyderiams nebuvo lengva įrodyti savo jėgą
Lietuvos imtynininkų treneris R.Vartanovas: "Tikime, kad kiekvienas atrankoje dalyvausiantis lietuvis turi šansų kovoti ir iškovoti kelialapį į Rio."
Savaitgalį Vilniuje vykęs Lietuvos imtynių čempionatas buvo ypatingas. Pirmiausia todėl, kad jis surengtas jubiliejinį, 70-ąjį kartą, bet svarbiausia todėl, kad jis vyko olimpiniais metais ir šalies graikų-romėnų imtynių čempionai pasidabino ne tik aukso medaliais, bet ir užsitikrino teisę dalyvauti dviejuose iš trijų šiemet rengiamų olimpinės atrankos turnyrų, kuriuose bus išdalinti bilietai į Rio de Žaneirą.
Lyderiai užtikrintai apgynė savo pozicijas ir dabar galės ramiai rengtis olimpinės atrankos turnyrams, o apie pasibaigusį Lietuvos čempionatą ir artėjančias olimpinės atrankos kovas kalbėjomės su treneriu Ruslanu Vartanovu.
Koks buvo Lietuvos čempionatas, ar sportininkai pateikė netikėtumų?
Kiekviena kova buvo įtempta ir įdomi. Ypač laukiamos buvo finalinės kovos, kur susitiko lyderiai. Buvo laukiama, kad svorio kategorijos iki 85 kg finale kovos Aleksandras Kazakevičius ir Laimutis Adomaitis, bet A.Kazakevičius finale susitiko su Juliumi Matuzevičiumi, kuris irgi yra mūsų rinktinės narys.
Šiame čempionate J.Matuzevičius pasirodė itin gerai. Vis dėlto Aleksandras įrodė, kad jis yra šios svorio kategorijos lyderis. Atkaklios kovos, ypač finale parodė, kad jo funkcinis, techninis ir taktinis pasirengimas šiandien yra labai geras.
Svorio kategorijos iki 66 kg finale Edgaras Venckaitis įrodė savo lyderystę. K.Šleiva, kuris nusileido E.Venckaičiui finale, – jaunas, perspektyvus ir talentingas sportininkas. Jo pagrindiniai startai šiemet laukia jaunimo grupėje – tad jo darbas ne tik dubliuoti E.Venckaitį, bet ir dalyvauti Europos jaunimo čempionate (U-23) – nuo praeitų metų pailgintas jaunimo amžius (anksčiau buvo iki 20 metų).
98 kg svorio kategorijoje abu sportininkai parodė, kad verti finalo. Vilius Laurinaitis patvirtino savo lyderiavimą šioje svorio kategorijoje. Jis buvo gerai pasirengęs funkciškai, techniškai ir taktiškai. Bet negalima nuvertinti Romo Fridriko, kuris gerai imtyniavo. Abu jie vienos rinktinės imtynininkai, per daugelį treniruočių gerai pažino vienas kitą ir turėjo galimybę išbandyti savo jėgas tarpusavy dar prieš Lietuvos čempionatą varžybose Suomijoje.
Svorio kategorijoje iki 130 kg pranašesnis turėjo būti Mindaugas Mizgaitis ir jis savo pranašumą patvirtino. Bet rezultatas parodė, kad Mantas Knistautas eina greta, yra konkurencija ir tai labai gerai.
Lietuvos čempionate laimėjo tie, kurie šiandien yra lyderiai.
Kokių atradimų ar nusivylimų buvo kitose svorio kategorijose?
Mūsų rinktinės narys svorio kategorijoje iki 59 kg Justas Petravičius parodė, kad jis yra tarp visų stipriausias. Malonu, kad mūsų rinktinės narys tai įrodė. Po pertraukos vėl į imtynininkų gretas sugrįžęs Ramūnas Dagys (71 kg) parodė, kad dar turi perspektyvų.
Svorio kategorijose iki 75 kg ir 80 kg ėmėsi ne pagrindinės rinktinės sąraše esantys sportininkai, bet buvo įdomu pažiūrėti ir paanalizuoti, kad išryškintume pajėgiausius. Galbūt ir šiose svorio kategorijose atsiras tas imtynininkas, kuris ateity galės atstovauti Lietuvos rinktinei jau tarptautinėje arenoje.
Keturių svorio kategorijų nugalėtojai (66 kg, 85 kg, 98 kg ir 130 kg) turės dvigubą šansą patekti į Rio – jie turės privilegiją pasirinkti du iš trijų atrankos turnyrų.
Taip nusprendėme trenerių štabe ir federacija tam pritarė. Šalies čempionas turi teisę pasirinkti, kokiuose atrankos etapuose jis dalyvaus.
Imtynės – kontaktinė sporto šaka. Džiugu, kad kai kuriose svorio kategorijose turime du, o kai kur ir tris lygiaverčius imtynininkus. Norime išvengti tų sunkių momentų, kai sportininkas gauna traumą ar kitos priežastys sutrukdo sportuoti, bet žinome, kad jeigu ne pirmas, tai jį dubliuojantis numeris galės dalyvauti atrankoje. Iki Rio mes turime keturis atsakingus startus, t.y. Europos čempionatas ir trys atrankos turnyrai. Čempionas turi teisę pasirinkti, kur dalyvaus. Bet jeigu jam nepavyks, mes turime teisę suteikti ir antram numeriui pakovoti dėl to paties kelialapio. Mūsų sporto šakoje kelialapiai nėra vardiniai, o yra iškovojoma vieta valstybei.
Pasiruošimas visiems bus bendras – ir lyderiai, ir „antrieji numeriai“ – visi ruošias lygiaverčiai.
Europos čempionatas kovo 8-13 dienomis vyks Rygoje. Ar tai suteikia lietuviams kokių nors privalumų?
Be abejo. Pirmiausiai, kelionė netolima ir nebus nuovargio. Kitas dalykas, latviai – mūsų kaimynai, mes su jais labai glaudžiai dirbame ir bendradarbiaujame, tai turės teigiamą psichologinę įtaką mūsų sportininkams, nebus tokio jaudulio. Be to, čempionatas Rygoje suteikia progą sutaupyti lėšų, kurias tikrai turime kur panaudoti, rengdamiesi pagrindiniams atrankos turnyrams į Rio.
Europos čempionate bus galima iškovoti teisę startuoti olimpinėse žaidynėse?
Ne, bet tai vis tiek Europos čempionatas, kuris turi savo vertę ir imtynininkai paliks įrašą imtynių istorijoje.
Vienas iš trijų olimpinių atrankos turnyrų Europos, kiti du – pasaulio. Kas įgis teisę startuoti Rio de Žaneire?
Atrankos turnyruose dalyvauja tik tos valstybės, kurios dar neiškovojo olimpinio kelialapio. Europos turnyre Serbijoje teisę dalyvauti Rio suteikiama finalininkams. Antrajame turnyre Mongolijoje kelialapius gaus trys pirmi imtynininkai. Pas mus yra dvi trečios vietos, tad trečių vietų laimėtojai kovos papildomai. Paskutiniame turnyre Turkijoje į olimpines žaidynes pateks finalininkai.
Paskutinis turnyras bus sunkiausias psichologiškai, nes daugiau galimybių kovoti dėl kelialapių nebus. Nebent Tarptautinė imtynių federacija suteiks vardinį kvietimą. Bet mes tikime, kad mūsų sportininkai vietą olimpinėse žaidynėse iškovos per atranką.
Ar galima sakyti, kad Europos turnyras – lengviausias, nes jame dalyvaus tik šio žemyno imtynininkai?
Ne, nes mūsų žemyno imtynių lygys aukštas ir konkurencija didelė. Statistika rodo, kad Europos imtynininkai lyderiauja pasaulyje. Nors šiandien imtynės ir kitose šalyse aukšto lygio.
Kiek kelialapių tikitės iškovoti į Rio de Žaneirą?
Blogas treneris, kuris netiki savo auklėtiniais. Tikime, kad kiekvienas atrankoje dalyvausiantis mūsų šalies atstovas turi šansų kovoti ir iškovoti kelialapį į Rio. Ne tik tie, kurie dalyvaus atrankos turnyruose, bet ir tie, kurie ruošiasi kartu su jais ir esant reikalui pasirengę juos pakeisti. Mūsų imtynių lyderiai yra patyrę, pasiekę pasaulyje puikių rezultatų, kurie ir suteikia vilčių. Beveik visi, išsykrus V.Laurinaitį, jau dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet V.Laurinaitis praėjusiais metais tarp visų mūsų imtynininkų parodė patį geriausią rezultatą ir pasaulio čempionate buvo arčiausiai to, kad būtų iškovojęs olimpinį kelialapį. Tikimės, kad su ta pačia motyvacija jis dalyvaus atrankos turnyruose ir kelialapį iškovos.
Lietuvos čempionato garbės pakyla
Graikų-romėnų imtynės
59 kg
1. Justas Petravičius
2. Domas Krikščiūnas
3. Jevgenijus Sinica ir Mantas Varnagiris
66 kg
1. Edgaras Venckaitis
2. Kristupas Šleiva
3. Dmitrijus Parechelašvilis ir Artūras Putramentas
71 kg
1. Ramūnas Dagys
2. Titas Kerševičius
3. Ričardas Ivanovas ir Darius Gudmonas
75 kg
1. Mantas Sinkevičius
2. Mindaugas Šurmaitis
3. Donatas Gudmonas ir Artūras Jarčevskis
80 kg
1. Benas Keršys
2. Mantas Vitkus
3. Vytautas Inčiūnas ir Gediminas Šurmatis
85 kg
1. Aleksandras Kazakevičius
2. Julius Matuzevičius
3. Laimutis Adomaitis ir Martynas Nemsevičius
98 kg
1.Vilius Laurinaitis
2. Romas Fridrikas
3. Donatas Streckis ir Miroslavas Mitiunas
130 kg
1. Mindaugas Mizgaitis
2. Mantas Knystautas
3. Artūras Jankauskas ir Džiugas Ramukevičius
Moterų imtynės
53 kg
1. Vaida Puidaitė
2. Eglė Valčiukaitė
3. Ineta Dantaitė ir Laura Stanelytė
55 kg
1. Deimantė Butavičiūtė
2. Viktorija Augustauskaitė
3. Rimgailė Čeponytė
60 kg
1. Kristina Domikaitytė
2. Karolina Latožaitė
3. Paulina Žuklijūtė ir Darija Matvejeva
63 kg
1. Giedrė Blekaitytė
2. Indrė Bubelytė
3. Kornelija Zaicevaitė
69kg
1. Danutė Domikaitytė
2. Auksė Rutkauskaitė
3. Rugilė Abraškevičiūtė ir Viktorija Buinauskaitė
75 kg
1. Kamilė Gaučaitė
2. Tatjana Fiodorova
3. Neringa Remeikaitė ir Miglė Maslauskaitė
Laisvosios imtynės
57 kg
1. Svajūnas Šakys
2. Andrejus Maksimovas
3. Mantas Markevičius
61kg
1. Tomas Baracevičius
2. Andrius Žekas
3. Lukas Lipnickas ir Karolis Buslys
65 kg
1. Šarūnas Jurčys
2. Gytis Jovaiša
3. Klaidas Lukaševičius ir Emilijus Rekašius
70 kg
1. Stanislavas Bajurinas
2. Ariomas Auga
3. Vitalijus Katiševskis ir Gvidas Rubežius
74 kg
1. Andrius Mažeika
2. Denis Širvaitis
3. Nikita Gerasimovas ir Dovydas Bušeckas
86 kg
1. Domantas Pauliuščenko
2. Mantas Kairys
3. Vitalijus Tavgenas ir Aurimas Kuoris
97 kg
1. Erikas Bizunovičius
2. Simas Norkus
3. Laurynas Damidavičius ir Denisas Nedoboras
125 kg
1. Jonas Rudavičius
2. Tomas Pakutinskas
3. Igoris Fiodorovas ir Arnas Abromavičius
Lyderiai užtikrintai apgynė savo pozicijas ir dabar galės ramiai rengtis olimpinės atrankos turnyrams, o apie pasibaigusį Lietuvos čempionatą ir artėjančias olimpinės atrankos kovas kalbėjomės su treneriu Ruslanu Vartanovu.
Koks buvo Lietuvos čempionatas, ar sportininkai pateikė netikėtumų?
Kiekviena kova buvo įtempta ir įdomi. Ypač laukiamos buvo finalinės kovos, kur susitiko lyderiai. Buvo laukiama, kad svorio kategorijos iki 85 kg finale kovos Aleksandras Kazakevičius ir Laimutis Adomaitis, bet A.Kazakevičius finale susitiko su Juliumi Matuzevičiumi, kuris irgi yra mūsų rinktinės narys.
Šiame čempionate J.Matuzevičius pasirodė itin gerai. Vis dėlto Aleksandras įrodė, kad jis yra šios svorio kategorijos lyderis. Atkaklios kovos, ypač finale parodė, kad jo funkcinis, techninis ir taktinis pasirengimas šiandien yra labai geras.
Svorio kategorijos iki 66 kg finale Edgaras Venckaitis įrodė savo lyderystę. K.Šleiva, kuris nusileido E.Venckaičiui finale, – jaunas, perspektyvus ir talentingas sportininkas. Jo pagrindiniai startai šiemet laukia jaunimo grupėje – tad jo darbas ne tik dubliuoti E.Venckaitį, bet ir dalyvauti Europos jaunimo čempionate (U-23) – nuo praeitų metų pailgintas jaunimo amžius (anksčiau buvo iki 20 metų).
98 kg svorio kategorijoje abu sportininkai parodė, kad verti finalo. Vilius Laurinaitis patvirtino savo lyderiavimą šioje svorio kategorijoje. Jis buvo gerai pasirengęs funkciškai, techniškai ir taktiškai. Bet negalima nuvertinti Romo Fridriko, kuris gerai imtyniavo. Abu jie vienos rinktinės imtynininkai, per daugelį treniruočių gerai pažino vienas kitą ir turėjo galimybę išbandyti savo jėgas tarpusavy dar prieš Lietuvos čempionatą varžybose Suomijoje.
Svorio kategorijoje iki 130 kg pranašesnis turėjo būti Mindaugas Mizgaitis ir jis savo pranašumą patvirtino. Bet rezultatas parodė, kad Mantas Knistautas eina greta, yra konkurencija ir tai labai gerai.
Lietuvos čempionate laimėjo tie, kurie šiandien yra lyderiai.
Kokių atradimų ar nusivylimų buvo kitose svorio kategorijose?
Mūsų rinktinės narys svorio kategorijoje iki 59 kg Justas Petravičius parodė, kad jis yra tarp visų stipriausias. Malonu, kad mūsų rinktinės narys tai įrodė. Po pertraukos vėl į imtynininkų gretas sugrįžęs Ramūnas Dagys (71 kg) parodė, kad dar turi perspektyvų.
Svorio kategorijose iki 75 kg ir 80 kg ėmėsi ne pagrindinės rinktinės sąraše esantys sportininkai, bet buvo įdomu pažiūrėti ir paanalizuoti, kad išryškintume pajėgiausius. Galbūt ir šiose svorio kategorijose atsiras tas imtynininkas, kuris ateity galės atstovauti Lietuvos rinktinei jau tarptautinėje arenoje.
Keturių svorio kategorijų nugalėtojai (66 kg, 85 kg, 98 kg ir 130 kg) turės dvigubą šansą patekti į Rio – jie turės privilegiją pasirinkti du iš trijų atrankos turnyrų.
Taip nusprendėme trenerių štabe ir federacija tam pritarė. Šalies čempionas turi teisę pasirinkti, kokiuose atrankos etapuose jis dalyvaus.
Imtynės – kontaktinė sporto šaka. Džiugu, kad kai kuriose svorio kategorijose turime du, o kai kur ir tris lygiaverčius imtynininkus. Norime išvengti tų sunkių momentų, kai sportininkas gauna traumą ar kitos priežastys sutrukdo sportuoti, bet žinome, kad jeigu ne pirmas, tai jį dubliuojantis numeris galės dalyvauti atrankoje. Iki Rio mes turime keturis atsakingus startus, t.y. Europos čempionatas ir trys atrankos turnyrai. Čempionas turi teisę pasirinkti, kur dalyvaus. Bet jeigu jam nepavyks, mes turime teisę suteikti ir antram numeriui pakovoti dėl to paties kelialapio. Mūsų sporto šakoje kelialapiai nėra vardiniai, o yra iškovojoma vieta valstybei.
Pasiruošimas visiems bus bendras – ir lyderiai, ir „antrieji numeriai“ – visi ruošias lygiaverčiai.
Europos čempionatas kovo 8-13 dienomis vyks Rygoje. Ar tai suteikia lietuviams kokių nors privalumų?
Be abejo. Pirmiausiai, kelionė netolima ir nebus nuovargio. Kitas dalykas, latviai – mūsų kaimynai, mes su jais labai glaudžiai dirbame ir bendradarbiaujame, tai turės teigiamą psichologinę įtaką mūsų sportininkams, nebus tokio jaudulio. Be to, čempionatas Rygoje suteikia progą sutaupyti lėšų, kurias tikrai turime kur panaudoti, rengdamiesi pagrindiniams atrankos turnyrams į Rio.
Europos čempionate bus galima iškovoti teisę startuoti olimpinėse žaidynėse?
Ne, bet tai vis tiek Europos čempionatas, kuris turi savo vertę ir imtynininkai paliks įrašą imtynių istorijoje.
Vienas iš trijų olimpinių atrankos turnyrų Europos, kiti du – pasaulio. Kas įgis teisę startuoti Rio de Žaneire?
Atrankos turnyruose dalyvauja tik tos valstybės, kurios dar neiškovojo olimpinio kelialapio. Europos turnyre Serbijoje teisę dalyvauti Rio suteikiama finalininkams. Antrajame turnyre Mongolijoje kelialapius gaus trys pirmi imtynininkai. Pas mus yra dvi trečios vietos, tad trečių vietų laimėtojai kovos papildomai. Paskutiniame turnyre Turkijoje į olimpines žaidynes pateks finalininkai.
Paskutinis turnyras bus sunkiausias psichologiškai, nes daugiau galimybių kovoti dėl kelialapių nebus. Nebent Tarptautinė imtynių federacija suteiks vardinį kvietimą. Bet mes tikime, kad mūsų sportininkai vietą olimpinėse žaidynėse iškovos per atranką.
Ar galima sakyti, kad Europos turnyras – lengviausias, nes jame dalyvaus tik šio žemyno imtynininkai?
Ne, nes mūsų žemyno imtynių lygys aukštas ir konkurencija didelė. Statistika rodo, kad Europos imtynininkai lyderiauja pasaulyje. Nors šiandien imtynės ir kitose šalyse aukšto lygio.
Kiek kelialapių tikitės iškovoti į Rio de Žaneirą?
Blogas treneris, kuris netiki savo auklėtiniais. Tikime, kad kiekvienas atrankoje dalyvausiantis mūsų šalies atstovas turi šansų kovoti ir iškovoti kelialapį į Rio. Ne tik tie, kurie dalyvaus atrankos turnyruose, bet ir tie, kurie ruošiasi kartu su jais ir esant reikalui pasirengę juos pakeisti. Mūsų imtynių lyderiai yra patyrę, pasiekę pasaulyje puikių rezultatų, kurie ir suteikia vilčių. Beveik visi, išsykrus V.Laurinaitį, jau dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet V.Laurinaitis praėjusiais metais tarp visų mūsų imtynininkų parodė patį geriausią rezultatą ir pasaulio čempionate buvo arčiausiai to, kad būtų iškovojęs olimpinį kelialapį. Tikimės, kad su ta pačia motyvacija jis dalyvaus atrankos turnyruose ir kelialapį iškovos.
Šalies moterų rinktinės treneris Aivaras Kaselis po čempionato vaikščiojo atsipūtęs – beveik visos jo įžvalgos buvo įgyvendintos. Kandidatės į olimpines žaidynes Danutė Domikaitytė ir Giedrė Blekaitytė žiūrovams parodė, kodėl jos yra vadinamos lyderėmis, o jaunosios panelės mėgino įgelti daugiau patyrusiomd varžovėmd.
Nustebino Šiaulių sporto gimnazijos auklėtinė Auksė Rutkauskaitė, kuri finalinėje imtyje su D.Domikaityte smagiai grūmėsi pusantro kėlinuko. Neteisinga būtų nepaminėti savo svoryje ryškiai dominuojančiai Kamilei Gaučaitei. Taip pat maloniai stebino patyrusios imtynininkės Vaida Puidaitė, Deimantė Butavičiūtė, Kristina Domikaitytė, Tatjana Fiodorova. Jos nesiekia olimpinių aukštumų, tačiau nuolatos sukasi savo mėgstamo sporto sūkuryje, pačios sėkmingai kovoja ir rodo pavyzdį jaunoms panelėms. Šiaulių gimnazistėms minėtos sportininkės yra savotiškas lakmusas - įveiks patirties barjerą, galės užsimoti ir į aukštesnių tikslų užkariavimą. Bet dar reikia daug prakaito išlieti treniruotėse bei varžybose.
Nustebino Šiaulių sporto gimnazijos auklėtinė Auksė Rutkauskaitė, kuri finalinėje imtyje su D.Domikaityte smagiai grūmėsi pusantro kėlinuko. Neteisinga būtų nepaminėti savo svoryje ryškiai dominuojančiai Kamilei Gaučaitei. Taip pat maloniai stebino patyrusios imtynininkės Vaida Puidaitė, Deimantė Butavičiūtė, Kristina Domikaitytė, Tatjana Fiodorova. Jos nesiekia olimpinių aukštumų, tačiau nuolatos sukasi savo mėgstamo sporto sūkuryje, pačios sėkmingai kovoja ir rodo pavyzdį jaunoms panelėms. Šiaulių gimnazistėms minėtos sportininkės yra savotiškas lakmusas - įveiks patirties barjerą, galės užsimoti ir į aukštesnių tikslų užkariavimą. Bet dar reikia daug prakaito išlieti treniruotėse bei varžybose.
Skirtingai nei "klasikai", laisvųjų imtynių atstovai neturėjo olimpinių ambicijų. Natūralu, kad po sėkmingų pastarųjų dviejų metų kadetų startų Europos čempionatuose, kur buvo iškovoti bronzos medaliai, rinktinės trenerių dėmesys susitelkė į jaunimą. Šiandien, tiesiog, nėra realių šansų kam nors įsiterpti tarp elitinių atletų, pretenduojančių į Rio todėl specialistai kantriai laukia jaunimo tobulėjimo ir šią situaciją vadina „kartų kaita“.
Prieš čempionatą treneriai laukė perspektyvių jaunų atletų Mindaugo Adomaičio ir Domanto Pauliuščenkos akistatos, tačiau laukta intriga svoryje iki 86 kilogramų neįvyko dėl Mindaugo traumos.
Neliko nepastebėti mažus stebuklus sukūrę sostinės atletai. Jau kelis metus šalies čempionatuose nedalyvavę Stanislavas Bajurinas (70 kg) ir Erikas Bizunovičius (97 kg) buvo primiršti imtynių aplinkoje. Tačiau į šių metų čempionatą jie grįžo su trenksmu – abu iškovojo Lietuvos čempionų titulus.
Antrus metus paeiliui stebino tauragiškio Tomo Pakutinsko kovos šalies čempionate. Tomas tobulai jaučiasi bušido ringuose, kur yra iškovojęs galybę pergalių. Tauragiškis taip pat yra nuolatinis „Hero's“ turnyrų dalyvis, o pernai prie savo apdovanojimų kolekcijos pridėjo pasaulio pankrationo čempiono vardą. Kaip ir prieš metus vykusiame čempionate T.Pakutinskas vėl nusiyrė iki finalo, kuriame nusileido 15 kilogramų sunkesniam Jonui Rudavičiui. Na, o stebino tas, kad laisvųjų imtynių čempionatui Tomas pora mėnesių ruošėsi su „klasikais“ Mantu Knystautu ir Mindaugu Mizgaičiu. “Su tokiais rimtai treniruočių partneriais kitąmet gal auksą nuskinsiu“, - šypsodamasis kalbėjo po lemiamos kovos geros nuotaikos nepraradęs T.Pakutinskas.
Lietuvos čempionato garbės pakyla
Graikų-romėnų imtynės
59 kg
1. Justas Petravičius
2. Domas Krikščiūnas
3. Jevgenijus Sinica ir Mantas Varnagiris
66 kg
1. Edgaras Venckaitis
2. Kristupas Šleiva
3. Dmitrijus Parechelašvilis ir Artūras Putramentas
71 kg
1. Ramūnas Dagys
2. Titas Kerševičius
3. Ričardas Ivanovas ir Darius Gudmonas
75 kg
1. Mantas Sinkevičius
2. Mindaugas Šurmaitis
3. Donatas Gudmonas ir Artūras Jarčevskis
80 kg
1. Benas Keršys
2. Mantas Vitkus
3. Vytautas Inčiūnas ir Gediminas Šurmatis
85 kg
1. Aleksandras Kazakevičius
2. Julius Matuzevičius
3. Laimutis Adomaitis ir Martynas Nemsevičius
98 kg
1.Vilius Laurinaitis
2. Romas Fridrikas
3. Donatas Streckis ir Miroslavas Mitiunas
130 kg
1. Mindaugas Mizgaitis
2. Mantas Knystautas
3. Artūras Jankauskas ir Džiugas Ramukevičius
Moterų imtynės
53 kg
1. Vaida Puidaitė
2. Eglė Valčiukaitė
3. Ineta Dantaitė ir Laura Stanelytė
55 kg
1. Deimantė Butavičiūtė
2. Viktorija Augustauskaitė
3. Rimgailė Čeponytė
60 kg
1. Kristina Domikaitytė
2. Karolina Latožaitė
3. Paulina Žuklijūtė ir Darija Matvejeva
63 kg
1. Giedrė Blekaitytė
2. Indrė Bubelytė
3. Kornelija Zaicevaitė
69kg
1. Danutė Domikaitytė
2. Auksė Rutkauskaitė
3. Rugilė Abraškevičiūtė ir Viktorija Buinauskaitė
75 kg
1. Kamilė Gaučaitė
2. Tatjana Fiodorova
3. Neringa Remeikaitė ir Miglė Maslauskaitė
Laisvosios imtynės
57 kg
1. Svajūnas Šakys
2. Andrejus Maksimovas
3. Mantas Markevičius
61kg
1. Tomas Baracevičius
2. Andrius Žekas
3. Lukas Lipnickas ir Karolis Buslys
65 kg
1. Šarūnas Jurčys
2. Gytis Jovaiša
3. Klaidas Lukaševičius ir Emilijus Rekašius
70 kg
1. Stanislavas Bajurinas
2. Ariomas Auga
3. Vitalijus Katiševskis ir Gvidas Rubežius
74 kg
1. Andrius Mažeika
2. Denis Širvaitis
3. Nikita Gerasimovas ir Dovydas Bušeckas
86 kg
1. Domantas Pauliuščenko
2. Mantas Kairys
3. Vitalijus Tavgenas ir Aurimas Kuoris
97 kg
1. Erikas Bizunovičius
2. Simas Norkus
3. Laurynas Damidavičius ir Denisas Nedoboras
125 kg
1. Jonas Rudavičius
2. Tomas Pakutinskas
3. Igoris Fiodorovas ir Arnas Abromavičius
Daugiau naujienų iš kategorijos Ringas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
