Tikslas - jau penkta olimpiada

Atėnų olimpinių žaidynių septynkovės vicečempionė kaunietė Austra Skujytė žiemą pratinasi prie varžybų ir labai nori dalyvauti savo penktosiose olimpinėse žaidynėse. 

 

Šią žiemą lengvaatletė jau dalyvavo varžybose Panevėžyje, Kaune bei  Kuldygoje ir bandė jėgas įvairiose rungtyse. Šeštadienį Latvijoje A.Skujytė pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą šuolių į aukštį sektoriuje - 179 cm,o į tolį nušoko 5 m 74 cm.

Tačiau apie Lietuvos uždarų patalpų penkiakovės rekordą, kurį ji pasiekė 2012 m.  per pasaulio čempionatą Stambule (4802 tšk.), kai laimėjo bronzos medalį, kaunietė daug nekalba. 

„Lietuvos rekordas labai aukštas, jį būtų jau sunku pagerinti. Mat, jeigu pavyks iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, po jų, gal būti, jau reikės dėti tašką. Daugiausia gal dar kokius vienerius metus pasportuosiu, gali būti viena žiema“, - sako Austra Skujytė. 

Norisi, kad žiemos sezonas būtų kokybiškas. Stengiuosi dalyvauti varžybose, su jomis pamažu susidraugauju, atsiranda kovų jaudulys. Noriu pažiūrėti, ką šiemet galiu pasiekti, kur aš esu pagal savo rezultatus. 
 

Žiemos sezoną pradėjau Panevėžyje, dalyvavau „Sprinto dienos“ varžybose: bėgau 60 m, 200 m ir 300 m distancijas. Kaune per miesto čempionatą bėgau 60 m per barjerus, lygų 60 m nuotolį, šokau į tolį ir į aukštį. 

Nei Panevėžyje, nei Kaune nepasiekiau gerų rezultatų, man tos varžybos buvo puiki treniruotė. Kaune per čempionatą beveik vienu metu vyko 60 m barjerinio bėgimo, šuolių į tolį ir 60 m distancijos varžybos. 
 

Teko iš vienos rungties bėgioti į kitą. Į tolį nušokau 5 m 54 cm, į aukštį peršokau 175cm. Nieko įspūdingo. O rutulio nestūmiau.  

Trečiasis mano startas buvo šeštadienį Kuldygoje (Latvija), kur vyko tarptautinės „Kuldigas Katrinas kauss“ taurės varžybos. Ten rezultatai buvo geresni.

Tikrai nemažytis, daugiau kaipo 6200 tšk. Žiemą kažkiek nerimo yra, nes mano rezultatai neblizga. Žiūrėsiu, kokiais atskirų rungčių rezultatais baigsiu uždarų patalpų sezoną, kaip pasistūmėsiu į priekį. 

Labai noriu dalyvauti savo penktosiose olimpinėse žaidynėse, joms esu sutelkusi visą  dėmesį. Jėgas bandžiau Sidnėjaus, Atėnų, Pekino ir Londono žaidynėse.     

Kaip ir anksčiau, treniruojuosi keturis kartus per savaitę. Trečiadieniais būna atsigavimo diena, einu į pirtį. Kai dėl sūnelio, tai sukuosi kaip galiu. Kada reikia išvažiuoti į varžybas, iš Biržų atvažiuoja tėveliai. 

Maniežas tiesiog pasakiškas. Gaila, kad to džiaugsmo sulaukiau tik dabar, jau baigiantis mano sportinei karjerai. 

Pakeisti maniežo langai ir durys, apšiltintos sienos ir stogas, pakeista šildymo sistema, renovuota bėgimo takų ir sektorių danga. 

Dar praėjusių metų žiemą manieže buvo kažkas baisaus, sąlygos buvo prastos.  Dabar – tiesiog nuostabu, treniruojamės išsirengę. 

Kol kas rutuliuką per treniruotes pastumdau savarankiškai. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis mano treneris – Aleksas Stanislovaitis. 

Man sunku viską vertinti, tačiau tikiuosi, kad vis dėlto triumfuos teisingumas. Džiaugiuosi, kad dopingo skandalas „išlindo“ į viešumą. Pikta, kad sportininkės ne savo jėgomis, o neleistinomis priemonėmis, siekė olimpinių žaidynių medalių.  

Kova turi būti garbinga. Londone rungtyniavau tikrai gerai: pasiekiau asmeninį septynkovės rekordą (6599 tšk.), pasaulio septynkovininkių rutulio stūmimo rekordą (17 m 31cm), toliausiai stūmiau rutulį ir geriausiai šokinėjau į aukštį.

Sausio 30 d. dalyvausiu Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybose, vasario 13-14 d. galvoju išbandyti jėgas Estijoje daugiakovės varžybose. Dar  po savaitės jėgas bandysiu Lietuvos uždarų patalpų čempionate. 

Kokių rungčių varžybose namie dalyvausiu, priklausys nuo sudarytos programos, žiūrėsiu, jog kuo mažiau reikėtų bėgioti iš vieno sektoriaus į kitą.