Vilniečiai dalyvavo imtynių fiestoje

Didžiausia kalėdinė dovana jauniesiems imtynininkams ir jų treneriams - dalyvavimas turnyre Kolbotne. Kasmet apie 15 kilometrų nuo Norvegijos sostinės Oslo nutolusioje gyvenvietėje vyksta tikra imtynių fiesta.  

Į vos 6000 gyventojų turintį miestelį atvyksta šimtai imtynininkų ir imtynininkių. Šalies jaunučių rinktinės treneris Vladimiras Audickas prasitarė, kad vien tik sportininkų iš Lietuvos atskrisdavo arti pusšimčio. Deja, tai buvo prieš keletą metų, o šiemet į Norvegiją išvyko kukli vilniečių delegacija. „Gal metams einant į pabaigą mūsų sportininkai jau „persivalgė“ varžybų ir vyksta į mažiaus išlaidų reikalaujančius turnyrus arčiau namų. Paskutinius du mėnesius klubų biudžetai jau būna išsisėmę, todėl apie tokį renginį daug kam tenka pasvajoti. Be to, nieks nenori ilgų, varginančių ir nepigių kelionių. O be reikalo. Renginys vertas dėmesio“, - svarstė treneris. 
 

Pats V.Audickas į šią kelionę išvyko dėl dviejų priežasčių. Pirma – užgrūdinti perspektyvius jaunuosius vilniečius rimtesnėse varžybose. Antra, stebėti organizatorių darbą. „Mano auklėtiniams trūksta konkurencingų dvikovų. Kai kurie nejaučia rimtesnio pasipriešinimo ir prarandą budrumą. Manau, kad bent kartą per pusmetį jie dvikovos metu turi patekti į stresinę situaciją, o aš, savo ruožtu, stebiu, kaip jie kapanojasi iš sudėtingesnių padėčių. Tuomet galiu reguliuoti sportininko taktiką ir ruošti jį kitoms varžyboms“, - aiškino imtynių specialistas.

Kalbėdamas apie turnyrą, treneris stebėjosi darniu savanorių darbu. „Savanoriai, tai penkiamečiai pypliai ir imtynininkų tėvai - tiek vyrai, tiek moterys. Vaikai laksto su popieriukais, o tėvai ir mamytės tvarko varžybų ūkį. Beje, moterys dirba ir visai nemoteriškus darbus – tampo baldus, padeda tiesti kilimus ir panašiai. Savanoriams ir sekretoriatui diriguoja ypatingas vadovas, kuris viską stebi ir kontroliuoja. Sekretoriato darbuotojai kruopščiai ir sąžiningai įrašo rezultatus į protokolus. Ankščiau matydavau, kaip rusų komandų atstovai nesidrovėdami prašydavo „pagerinti“ rezultatus, nes, neva, jų valdžia netoleruoja pralaimėjimų. Norvegai taip ir nesuprato, ko iš jų norima. Gal todėl šiemet jie ir neatvyko“, - juokiasi V.Audickas.   

Trenerio įžvalgas apie konkurenciją patvirtino pirma turnyro favorito Roko Čepausko dvikova su Danijos atletu. Dar svėrimo metu visi sportininkai subėgo žiūrėti į kokią svorio kategoriją pateko Rokas. Ne kartą nuo vilniečių atakų nukentėję Baltarusijos čečėnai lengviau atsiduso, kai pamatė, jog burtų valia išvengė dvikovos su lietuviu ir puolė dalintis žiniomis. „Jie be perstojo gyrė daną Williamą Reenbergą ir įspėjo, kad skandinavas turi savų triukų. O mes netikėjom ir nesitikėjom. Vienu tašku laimėjo danas. Kaip ir sakiau, bėdų niekur toli ieškoti nereikia, problema viena – rimtų varžovų stoka“, - lingavo galva V.Audickas.

R.Čepauskas kitas keturias pergales laimėjo anksčiau laiko ir užėmė trečią vietą.

Kolbotne malonią staigmeną pateikė Damianas Matveiko, kuris įveikė visus varžovus ir tapo turnyro nugalėtoju svorio kategorijoje iki 55 kilogramų. „Vaikinas nenustoja stebinęs. Visai nesenai jis triumfavo labai neprastame turnyre Daugpilyje. Norvegijoje vėl auksas, - džiaugėsi treneris. – Žiūrovai tikrai įsiminė atakuojantį vilniečio stilių. Kaip gali nepatikti, jei jis drąsiai eina į kryžminį sukibimą ir nesvarstydamas meta išsilenkęs per save. Tokie veiksmai – klasikinių imtynių puošmena ir sporto šakos vizitinė kortelė“.  

Dar trys Lietuvos imtynininkai buvo arti prizinės pakylos, tačiau nežymios klaidos neleido jiems pasidabinti medaliais. Konstantinas Kešanidis (60 kg, 16 dalyvių) užėmė ketvirtą vietą, o Lukašas Malyško (73 kg, 12 dalyvių) ir Henrikas Špadas (85 kg, 7 dalyviai) liko penkti.

Nugalėtojo ir prizininko rezultatai:
 

Damianas Matveiko įveikė norvegus Oliverį Uhebergą Svendseną (4:0), Sanderą Myklandą Andreasseną (8:0) ir Artiomą Lindenovsą (13:0). Svoryje kovojo 4 imtynininkai. 

Rokas Čepauskas pralaimėjo danui Williamui Reenbergui (5:6), bet vėliau aiškia persvara vienodu rezultatu 12:0 įveikė norvegą Huseną Karmurzoerą, baltarusį Michailą Kopitko bei estą Georgą Lumilą, o Isaką Rhindalą paguldė ant menčių. Svoryje galynėjosi 12 atletų.  

Tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre Kolbotne kovojo 276 sportininkai.