Rinktinė ir džiugina, ir verčia nerimauti

Dvi pergales per pirmąsias dvejas pasaulio čempionato rungtynes iškovoję Lietuvos krepšininkai kartu su Prancūzijos rinktine įsitvirtino D grupės viršūnėje.
 

Pirmajame mače mūsų šalies krepšininkai 92:79 pranoko Naujosios Zelandijos ekipą, o antrajame 70:68 išplėšė pergalę iš kanadiečių rankų.

Abu pirmieji lietuvių varžovai Izmyre dar nepajuto pergalės skonio. Antradienį ir trečiadienį lietuvių laukia kur kas sunkesni išbandymai – akistata su planetos čempionės titulą ginančia Ispanija bei šią jau parklupdžiusia Prancūzijos nacionaline komanda.
 

Grupės varžybas mūsų šalies ekipa baigs maču su kanadiečius taip pat įveikusia Libano rinktine.
 

Į Lietuvos rinktinės žaidimą per pirmuosius dvejus mačus ir būsimąsias kovas sportas.info pažvelgė  patyrusio krepšinio trenerio, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandos stratego 66 metų Rimanto Endrijaičio akimis.
 

Startas. Viskas neblogai. Vyksta darbas. Pirmosiose rungtynėse rinktinė žaidė gerai, nors ir nesugaudė Kirko Penney. Tik gaila, kad Robertas Javtokas susižeidė.
 

Mače su Kanada mane išgąsdino pradžia. Nesupratau, ar mūsų krepšininkai nenusiteikė rungtynėms, ar įtampa veikė, ar patingėjo gynyboje padirbėti.  Gerai, kad viskas teisingai baigėsi.
 

Pliusai. Komanda greitai puola, atakuoti gali visi žaidėjai. Patiko R.Javtoko „kabliai“, nors jis ir mažai rungtyniavo. Nepaisant kai kurių prastesnių atkarpų, komanda neblogai ginasi. Malonu, kad savo vietą rado Tomas Delininkaitis. Jis ir pats atakuoja drąsiai, ir vadovauja žaidimui. Kai Tomas aikštėje, žaidimas iškart tvarkingesnis, ramesnis. Be Šarūno Jasikevičiaus nebuvo kam taip vadovauti komandai.

Galingai ir stabiliai žaidžia Linas Kleiza. Varžovams sunku apsiginti nuo jo atakų įvairovės.
 

Matosi, kad vyrai kovingai nusiteikę, komandoje tvyro geras klimatas. Labai svarbu, kad sėkmingai  į žaidimą įsitraukia nuo suolo pakilę krepšininkai.  
 

Minusai. Reikėtų susitvarkyti žaidimą po krepšiu, ypač po savo. Na, gal daugiau žais R.Javtokas, Martynas Andriuškevičius ir šios problemos neliks. Dabar varžovai per dažnai atsikovoja kamuolį ir kartoja metimus.
 

Kol kas iš savo įprastų vietų nepataiko Martynas Gecevičius. Turkijoje bus patikrinta jo nervų sistema. Nes viena yra žaisti Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje. O čia – rinktinė ir pasaulio čempionatas.
 

Martynas kelis kartus metė beveik laisvas, iš jo mėgiamo krašto, tačiau nepataikė. Čia tikriausiai nervai, įtampa. Aišku, kitą kartą gal viskas bus gerai. Bet kai meti iš savo taško ir nepataikai, o prieš tai trejus metus iš ten atakuoji beveik be klaidų, tai – tik psichologinės problemos. 
 

Ateitis. Galima sėkmingai žaisti ir su ispanais, ir su prancūzais.
 

Žinoma, baisu, kad prancūzai nesulaužytų mūsiškių iš arti, nes mes neturime tokios jėgos po krepšiu. Žaidžiant su Prancūzija svarbiausia apsiginti nuo jų priekinės linijos. Reikia tikėtis, kad tas jaunas jų gynėjas daugiau taip nepataikys (20-metis Andrew Albicy prie pergalės prieš ispanus prisidėjo 13 taškų, lemiamu momentu pataikęs 2 tritaškius – Aut. past.). Todėl rungynėse su prancūzais galime turėti pranašumą toliau nuo krepšio. Gal pavyks žaidžiant įvairiau ištampyti jų gynybą.
 

Su ispanais bus sudėtingiau. Jų labai pavojingi ne tik aukštaūgiai, bet ir gynėjai. Tai dar įvairesnė komanda. Ispanai kartu su amerikiečiais, argentiniečiais yra pagrindiniai pretendentai į medalius. Bet gal ir mums pavyks. Dabar reikia apsišarvuoti kantrybe, palinkėti rinktinei sėkmės ir laukti.