Gyvenime viską stengiasi įrodyti darbais

Sporto klubo „K-1 Akademija“ atstovas, 29-erių klaipėdietis Tadas Jonkus pirmą kartą savo karjeroje turėjo tokią ilgą pertrauką ir dėl Achilo sausgyslės traumos negalėjo sportuoti tiek, kiek norėjosi. Tačiau jis teigia, kad kiekvieną dieną gydydamasis stengėsi leisti prasmingai: „Tobulinau savo žinias apie treniruočių sistemas, mitybą, sveiką gyvenseną“. Sportininkas neslepia, kad reabilitacijos laikotarpis buvo sunkus, tačiau naudingas. Negalėdamas dirbti kojomis, jis daugiau laiko skyrė savo viršutinei kūno daliai. Jau lapkričio 14-ąją dieną „Bushido Hero‘s Series 2015“ turnyre Tadas surems pirštines su britu Marcusu Powellu – tai bus puiki proga mums pamatyti, o jam įvertinti viską, ką nuveikė per tą laiką, kol negalėjo žengti į ringą.

Sugrįžimas

Seniai nematėme jūsų ringe. Kur buvote dingęs?
Buvo plyšusi Achilo sausgyslė, prireikė net operacijos. Visą tą laiką gydžiausi traumą.

Kaip leidote laiką?
Gydydamasis traumas bandžiau prasmingai leisti kiekvieną dieną. Kadangi dirbu fitneso ir kikbokso treneriu, tai bandžiau tobulinti savo žinias apie treniruočių sistemas, mitybą, sveiką gyvenseną. Praėjus savaitei po operacijos aš jau sportavau salėje, kurioje skirdavau dėmesį tik viršutinei kūno daliai. Esu patenkintas savo rezultatais. Tai yra puikus įrodymas, kad žmogui tereikia didelio noro ir viskas bus įmanoma.

Kas ypatingo įvyko per šiuos metus jūsų sportiniame ir asmeniniame gyvenime?
Šiais metais turėjau didžiausią pertrauką kikbokse per visa karjerą, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Galėjau skirti daugiau dėmesio viršutiniai kūno daliai. Kryptingai vysčiau raumenų masę, ištvermę, sprogstamąją jėgą bei gerinau savo fizinį pasirengimą.

Ar ši pertrauka reiškia, kad sugrįšite su trenksmu?
Nemėgstu kalbėti apie ateitį ir mąstyti kas bus, jeigu bus. Manau, kad viską patys pamatysite  lapkričio 14 dieną. Visada treniruojuosi ir ruošiuosi tik pergalei.

Talismas ir geriausia motyvacija

Sportuojate jau šešiolika metų. Kodėl pasirinkote būtent kovos menus?
Mane paskatino vaikystėje pamatytas vaidybinis filmas. Būdamas trylikos metų, prieš išvykstant į kaimą, aš pamačiau filmą „Rokis“. Jis man, tuomet dar vaikui, padarė tokį didelį įspūdį, kad nuvykęs į kaimą pats susikonstravau malkinėje bokso kriaušę, pasidariau skersinį prisitraukimams daryti ir pradėjau kasdien boksuotis. Vėliau, grįžęs į savo gimtąjį miestą Klaipėdą, susiradau vietą, kur galima lankyti tokio tipo treniruotes ir iškart užsirašiau. Taip ir atsidūriau kovos menuose (šypsosi).

Ar niekada nekilo noras ką nors keisti?
Tokių minčių yra kilę, bet atsigręži atgal, pagalvoji, kokį ilgą kelią esi nuėjęs ir supranti, kad viską mesti būtų tiesiog kvaila. Valios jėga, kažkas iš vidaus nuolat stumia į priekį ir tu negali pasiduoti.

Ar turite talismaną?
Turiu pakabuką su krokodilo iltimi. Jį treneris Vadimas man parvežė iš Amazonės džiunglių. Vežuosi jį į kiekvienas varžybas, tai man suteikia stiprybės ir tikėjimo.

Kas jus labiausiai motyvuoja?
Labiausiai motyvuoja tai, kad esu numeris vienas kovotojas Lietuvoje savo svorio kategorijoje bei numeris vienas kovotojas pagal KOK reitingus. Šie faktai man varomoji jėga.

Kieno draugijoje sportuoti smagiausia?
Nesvarbu su kuo sportuoti, svarbiausia, kad būtų tinkama, darbinė atmosfera. Visi aplinkui turi būti nusiteikę rimtam darbui, susikaupę.

Kaip leidžiate laisvą laiką?
Savaitgaliais mėgstu važiuoti prie jūros į pirtį, dažnai šoku net į šaltą jūrą išsimaudyti. Man patinka keliauti arba tiesiog nuvykus į miestą atsisėsti mėgstamoje kavinėje ir skaityti knygą. Kartais užtenka tiesiog ramiai pasėdėti ar pažiūrėti gerą, įkvepiantį filmą namuose. Tik taip aš galiu atitrūkti nuo sunkių treniruočių.

Lapkričio 14-oji

Kaip jautėtės sužinojęs, kad pasirodysite „Bushido Hero’s Series 2015“ turnyre?
Labai nudžiugau, nes namuose, prieš savus žiūrovus, kovoti yra maloniausia.

Kada pradėjote ruoštis?
Ruoštis pradėjau praėjus vos savaitei po operacijos, tačiau tada treniravausi tik sporto salėje, stiprinau savo fizinį pasirengimą. Likus trims mėnesiams iki turnyro, pradėjau tobulinti ir savo kikbokso įgūdžius. Kitaip tariant, pradėjau dirbti pilnu pajėgumu (šypsosi).

Kokia yra jūsų pasiruošimo kasdienybė?
Pirmiausia - griežta ir nuosekli mityba, tada mažiausiai aštuonių valandų miego režimas ir, žinoma, sunkios 1–2 treniruotės per dieną.

Ar analizavote būsimą priešininką Marcusą Powellą?
Su treneriu visuomet analizuojame priešininkus, studijuojame jų stipriąsias ir silpnąsias vietas. Ne išimtis ir šis varžovas – viskas tikrai atidžiai ištyrinėta.

Ko palinkėsite sau ir žiūrovams, laukiantiems jūsų sugrįžimo?
Sau linkėti nemėgstu, nes gyvenime viską stengiuosi įrodyti darbais, o ne žodžiais. Žiūrovams palinkėsiu kantrybės ir puikaus renginio, nepamirštamų akimirkų.  Mūsų darbas bus sukurti jas „Siemens“ arenoje, jau lapkričio 14-ąją. Susitikime ten!