Sparnus į Turkiją kelia nenuspėjama rinktinė

Sparnus į pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinė kelia po didžiausio košmaro šalies krepšinio istorijoje – Europos pirmenybių Lenkijoje, kur laimėję vos kartą lietuviai tarp 16 komandų liko dvylikti.

Užtenka palandžioti internete, kad suprastum, jog niekur už Lietuvos ribų šiandienė Kęstučio Kemzūros rinktinė nelaikoma čempionato favorite. Tiesiog vidutinioke. Užsienio internautų neįtikina tradicinis teiginys, kad Lietuva, krepšinio talentų kalvė, visuomet stipri, kad ir kas joje žaistų. Nėra pavardžių – nėra vilčių varžytis dėl medalio.

Lietuvoje nuotaikos panašios. Žongliruojant žodžiais „kartų kaita“ ar „pasiruošimo etapas“, žvilgsnius bandoma kreipti į 2011 m. Europos čempionatą Lietuvoje, kur laimėti bus privaloma, o Turkijoje – kaip išeis, taip.

Kad nėra spaudimo – gerai, bet, kaip pastebi pats K. Kemzūra, tai tik oficiali pozicija. „Kada Lietuvai nebuvo keliami aukšti tikslai? Aš tokių laikų nepamenu. Net jei tai nėra pasakyta garsiai, pasąmonėje vis tiek visi tikisi labai daug“, – apie atsakomybę, įsipareigojant ne federacijai, o krepšinio sirgalių armijai, kalba rinktinės strategas.

Pastarieji du K. Kemzūros pirmtakai Antanas Sireika ir Ramūnas Butautas jau debiutuodami pelnė medalius, o prisimenant 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzą ir 2003 m. Europos čempionato auksą, galima teigti, kad geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pasiekia būtent tuomet, kai mažiausiai tikimasi.

Net ir praradusi virtinę žvaigždžių – Šarūną Jasikevičių, Ramūną Šiškauską, Rimantą Kaukėną, brolius Lavrinovičius ir Marijoną Petravičių, dabartinė rinktinė išlieka viena talentingiausių ir įdomiausių, kokią Lietuva kada nors yra turėjusi. Be to, dauguma kandidatų į rinktinę atvažiavo po itin sėkmingų klubinių sezonų.

Lietuvos rinktinė pasauliui surengs susipažinimo vakarą ir pirmiausia tai galima pasakyti apie Martyną Gecevičių. Rinktinėje debiutuojantis M. Gecevičius yra geriausias snaiperis K. Kemzūros komandoje. Galbūt tai tik laiko klausimas, kada šis žaidėjas visuotinai bus pripažintas geriausiu metiku Europoje, o žinutė, kurią Turkijoje pasiųs M. Gecevičius, gali būti daugiau nei aiški: ši nauja Lietuvos komanda nėra ir nebus tik Lino Kleizos komanda.

KLEIZA. Be abejo, daugiausia vilčių sudėta į jį. Po individualiai sėkmingo, bet komandinių trofėjų prasme tuščio sezono Graikijoje, Pirėjo „Olympiakos“ gretose, vasarą L. Kleiza sugrįžo į NBA, tik šįkart – į Toronto „Raptors“ klubą. Aiškindamas, kodėl Linui rinktinėje iki šiol buvo sunku atsiskleisti kaip lyderiui, K. Kemzūra nurodo dvi priežastis: nėra stipraus įžaidėjo, nuo kurio L. Kleizos pozicijos lyderiai paprastai būna priklausomi, ir, skirtingai nei Pirėjuje, rinktinėje L. Kleizai dažniausiai tekdavo lengvojo krašto puolėjo vaidmuo. Deja, stipraus įžaidėjo paslaugų L. Kleizai treneris negali pasiūlyti, tačiau savo rinktinėje jį regi ketvirtuoju numeriu ir tiki, kad tai pasiteisins.

Nors įžaidėjo problema lieka tradiciškai opi, o baudos aikštelėje tėra vienas tikras vidurio puolėjas – Robertas Javtokas, K. Kemzūros rankose gana įvairiapusiškas puolimo arsenalas: stiprūs kaip jaučiai puolėjai, kokių reta kitose Europos komandose – L. Kleiza ir Jonas Mačiulis, prisiekę snaiperiai – Simas Jasaitis ir M. Gecevičius, visad ramūs, bet niekad nenuleidžiantys rankų – Martynas Pocius ir Paulius Jankūnas, bet kurią akimirką galintys „iššauti“ Tomas Delininkaitis ir Mantas Kalnietis. Tokia komanda nėra bedantė ir kąsti gali išties skaudžiai. Skeptikus draugiškose rungtynėse tildęs žaidimas tai irgi įrodė.

KEMZŪRA. „Šiemet svarbiausia – vienam kitą pajusti, susižaisti. Ginkdie nesakau, kad mes kažko negalime. Nutikti gali bet kas, praėjusieji metai tai parodė. Išėjome, milijonieriai, ir vos bulgarus nugalėjome, o serbai atsivežė jauną, puikiai sukomplektuotą komandą, su kuria žiūri į ateitį, ir laimėjo sidabrą (Europos čempionate Lenkijoje – red. past.). Jei mes taip pat sieksime ne vienadienių tikslų, manau, viskas bus gerai“, – teigia J. Mačiulis.

Nėra abejonės, K. Kemzūra taps svarbiausia Lietuvos rinktinės figūra tiek sėkmės, tiek fiasko atveju. Keturiasdešimtmetis K. Kemzūra yra jauniausias Lietuvos rinktinės strategas per nepriklausomybės laikotarpį ir apskritai jauniausias tarp visų rinktinių trenerių pasaulio čempionate Turkijoje. Vis dar dažniau vadinamas silpnąja rinktinės vieta nei mesijumi K. Kemzūra turi galimybę įrodyti, kad fiasko su Latvijos rinktine praėjusių metų Europos čempionate tebuvo profesinis atsitiktinumas.

FAVORITAI. Ką prognozuoja lažybų tarpininkai? Viena populiariausių lažybų bendrovių Lietuvoje spėja, kad pasaulio čempionate Lietuva nepateks į geriausiųjų aštuntuką ir tenkinsis devintąja pozicija. Bukmekeriai neabejoja Lietuvos rinktinės pranašumu pirmose čempionato rungtynėse su viena ryškiausių turnyro autsaiderių Naujosios Zelandijos nacionaline komanda, vėliau D grupėje, kurioje taip pat žais Kanada, Libanas, Prancūzija ir Ispanija, kovosiantiems lietuviams žadamos problemos bei pralaimėjimai.

Geriausiai lažybų bendrovė vertina amerikiečių galimybes. Antroji vieta taip pat užtikrintai žadama ispanams, o dėl trečios pozicijos turėtų kovoti argentiniečiai ir graikai. Pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje prasideda rugpjūčio 28 dieną. Į kitą varžybų etapą pateks po keturias geriausias keturių pogrupių komandas.

IŠ PIRMŲ LŪPŲ

Mindaugas Balčiūnas,
Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius:

„Lietuvos krepšinio federacijos iškeltas tikslas pasaulio čempionate Turkijoje – patekti tarp šešių stipriausių komandų. Tai oficialūs planai, numatyti dar tada, kai buvo tikimąsi, kad atvyks Š. Jasikevičius, R. Kaukėnas ir kiti patyrę krepšininkai. Nors dabar rinktinė kitokia, tikslai nemažėja. Aišku, tai sunkus uždavinys, bet įmanomas. Tikėkimės, kad pavyks jį įgyvendinti.

Vienareikšmiškai galima teigti, kad šie metai – pasiruošimas kitų metų Europos čempionatui Lietuvoje. Tačiau kiekvienas pasiruošimas taip pat turi savo tikslą. Vis dėlto svarbiausia – kitų metų rezultatai. Šiemet, galima sakyti, etapinės varžybos, formavimasis kitiems metams. Aišku, nevažiuojame tik dalyvauti. Į Turkiją vykstame siekti savo tikslo.

Jeigu nepavyktų pereiti į antrąjį etapą – aišku, būtų labai blogai. O jeigu pavyks pereiti – prasideda loterija. Priklauso nuo to, kokį varžovą gausi. Bet kokiu atveju reikia stengtis nugalėti kiekvieną. Nenoriu spėlioti, kokį rezultatą pasieksime ir kelintą vietą užimsime. Kausimės dėl kiekvienos pergalės, o koks bus galutinis rezultatas s– matysime.

Šiemet daugiau naujų žaidėjų, nėra aiškių lyderių, galbūt tik vienas kitas. Taigi „iššauti“ gali bet kuris. Komanda labai gerai pasiruošusi psichologiškai, labai gera, sveika konkurencija, puikus požiūris į treniruotes. Kolektyvas, komanda kristalizuojasi labai neblogai.

Tai, kad iš trenerių posto pasitraukė Valdemaras Chomičius neturėtų labai atsiliepti žaidimui – yra vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. Jis viską sustyguos. Didesnis trenerių štabas reikalingesnis treniruočių metu. Juo labiau kad yra du skautai, trenerio asistentas Robertas Kuncaitis. Manau, komanda tikrai visavertė. Žinoma, gaila, kad jis išėjo, mes labai vertinome trenerį. Vis dėlto gyvenimas ir komercija diktuoja savas sąlygas.

Sergejus Jovaiša,
buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas:

„Mūsų rinktinė yra pakankamo pajėgumo, kad iškrėstų ne vieną staigmeną. Tarp favoritų laimėti ar patekti į finalą jos nemanau, bet, gerai susiklosčius aplinkybėms, į ketvertą patekti realu. Tai teigiu vadovaudamasis pastarosiomis rungtynėmis. Jos parodė, kad susižaidimo kryptimi gerokai pajudėjome į priekį, o jeigu ir nelabai sekasi – komanda nepalūžta ir nenuleidžia rankų. Labai gerai ir tai, kad lietuviai nėra laikomi favoritais, į mus žiūrima šiek tiek atsainiau. Toks momentas dažnai padeda.

Aiškaus favorito laimėti pasaulio čempionatą taip pat nėra. Yra daug stiprių komandų, kurios turėtų nueiti iki pat pabaigos – Ispanija, JAV, Argentina, Graikija. Tikrai yra visa grupė komandų, kurios, jeigu turės noro ir sėkmės, gali išties gerai pasirodyti.

Lietuvos rinktinė šiemet sulaukia daug kritikos, tačiau kritika kritikai nelygi. Jeigu ji protinga, logiška – duoda naudos. O jeigu užgauliojimus, niekinimus vadinsime kritika, manau, tai nėra teisinga ir į tai nereikia kreipti dėmesio. Ir žaidėjai, ir treneriai yra patyrę, tie pabaksnojimai iš šalies neturėtų paveikti.

Tendencija, kurią pratęsė treneris Valdemaras Chomičius, nėra labai gera. Iš tiesų man labai keista, kad žaidėjai, kurie gavo pradmenis Lietuvoje, iš čia atsispyrę išplaukė į platesnius vandenis ir tapę profesionalais uždirba didžiulius pinigus, šitaip atsainiai kartais vertina sirgalių norą rinktinėje matyti stipriausiuosius. Nežinau, ar Chomičiui jo klubas pateikė ultimatumą, tačiau pagal K. Kemzūros reakciją suprantu, kad Valdemaro išvykimas neturėtų atsiliepti rinktinės darbui ir galutiniam rezultatui. Manau, kad Valdemaras Chomičius padėjo tiek, kiek galėjo ir daugiau tas jo indėlis nėra toks reikalingas, kiek yra reikalingas indėlis žaidėjų, kurie, deja, nedalyvauja.“

Gintaras Einikis,
buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas:

„Niekada nieko nenoriu prognozuoti. Visą laiką manau, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pasirodys gerai. Reikia tikėti ir palaikyti ją. Mano manymu, treneris galėjo pabandyti Joną Valančiūną, tačiau Linas Kleiza, Paulius Jankūnas galės aukštaūgiams padėti, nėra ko krimstis. Su treneriu K. Kemzūra man yra tekę susidurti, kartu žaidėme, tačiau kaip trenerio jo nežinau. Vis dėlto manau, kad Lietuvai pavyks iškovoti prizinę vietą.“


FAKTAS

Pasaulio čempionatuose žaidė du kartus – ir 1998 m., ir 2006 m. užėmė septintą vietą, abejose pirmenybėse laimėjo po penkerias iš devynerių rungtynių.

D grupė

Komanda    FIBA reitingas
Ispanija    3
Lietuva    6
Naujoji Zelandija    13
Prancūzija    15
Kanada    19
Libanas    24

Tvarkaraštis

Rugpjūčio 28 diena
16.00 Lietuva – Naujoji Zelandija

Rugpjūčio 29 diena
16.00 Lietuva – Kanada

Rugpjūčio 31 diena
21.00 Lietuva – Ispanija

Rugsėjo 1 diena
21.00 Lietuva – Prancūzija

Rugsėjo 2 diena
18.30 Lietuva – Libanas