Pergalė atvėrė tikėjimo vartus

Alytuje surengtame antrajame tarptautinis dziudo imtynių turnyras, skirtame nepriklausomos Lietuvos pirmajam Europos jaunimo (iki 21 metų) čempionui Aldui Baranauskui, 2013 m. iškeliavusiam anapilin, sportininko atminimą pagerbė 10 komandų sportininkai, atstovaujantys Austrijai, Slovėnijai, Ukrainai, Lenkijai, Baltarusijai, Estijai ir Lietuvai. 
 

„Tarptautinis turnyras ir šiemet buvo puikus, tai didelis A. Baranausko brolio Naurio nuopelnas. Šiam vienam gražiausių Alytaus sporto renginių profesionaliai rengtasi pusę metų, apsvarstytos mažiausiais smulkmenos. Likus savaitei iki turnyro, organizacinis komitetas aptarti reikalų rinkosi kiekvieną dieną. Tokijo olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, triskart Europos dziudo čempionas Aronas Bogoliubovas iš Hamburgo teigė, kad, jeigu tik bus pakviestas, su dideliu malonumu į šį turnyrą atvyks ir kitąmet ir vėl surengs turnyro dalyviams ir treneriams seminarą. Pagrindiniai renginio rėmėjai – Alytaus miesto ir rajono savivaldybės, padėjo Aldo draugai, verslininkai. Suvažiavo didelio meistriškumo komandos, su kuriomis draugaujame ir mums tai naudinga. Gavome gerą pamoką, kad mūsų šalies dziudo meistrus reikia suburti į vieną rinktinę, o ne į tris. Tada visiems bus didesnė konkurencija ir motyvacija“, – pasakojo vienas Lietuvos dziudo rinktinės trenerių alytiškis Zenonas Vencevičius. 
 

Prisiminkite savo geriausią mokinį Aldą Baranauską, – paprašėme Z. Vencevičiaus. 

Kai 1979-aisiais, baigęs tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, atvažiavau dirbti į Alytų, Aldas buvo vienas pirmųjų mano mokinių. Jį, pirmoką, į dziudo salę atvedė dėdė, žinomas Lietuvos kolekcininkas Zenonas Gramackas. Nuo pirmosios dienos sportininkas išsiskyrė dideliu užsispyrimu, kovingumu, darbštumu. Nepraleido nė vienos treniruotės. 
 

Kai Aldas gavo pirmąjį savo gyvenime kimono, su šia apranga ilgą laiką net miegojo. Paprastai kimono sportininkams duodamas po pusės metų, tačiau jo tėtis Stasys Baranauskas išprašė. Mokiniams teko pameluoti, kad Aldui kimono nupirko tėtis. 
 

Pagarba, savitvarda, mandagumas, kuklumas, kovotojo dvasia, tikėjimas – savybės, mano mokinį lydėjusios visą gyvenimą. Tokio kovingo ir darbštaus dziudo imtynininko, technikos virtuozo Lietuvoje tikrai nebuvo. 

Laimėjęs Europos jaunimo čempionatą, Aldas atvėrė visiems mūsų treneriams tikėjimo vartus, kad ir mūsų dziudo imtynininkai gali tapti Europos čempionais, daug pasiekti per gero lygio tarptautinius turnyrus.
Visiškai netikėjau, kad galiu išugdyti Europos čempioną.

Taip, Alytuje dziudo labai populiarus. Galime pasigirti, kad mūsų sportininkai per pasaulio ir Europos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatus iškovojo 13 aukso medalių, užėmė daug penktųjų vietų. Mūsų pergalės prasidėjo būtent nuo A. Baranausko. Buvo metų, kai pratybas lankė apie 400 vaikų, tačiau dabar jų, kaip ir kitose sporto šakose, sumažėjo. 
 

Per Europos olimpinį festivalį Tbilisyje aukštą penktąją vietą užėmė Donatas Sabonis, Ignas Mečajus per pasaulio jaunių čempionatą taip pat buvo penktas. Prieš porą metų Europos jaunių vicečempionu tapo Rokas Nenartavičius. Šiemet jo laukia pasaulio ir Europos jaunimo čempionatai. 

Alytuje dziudo imtynininkus ugdo penki treneriai: Arūnas Valionis, Ramunė Aleknavičienė, Dainius ir Egesta Cimbolai ir aš. Turime puikią sporto salę buvusioje sporto mokykloje, jos grindys papuvusios ir netinka kitoms sporto šakoms, o mums būtent to ir reikia. Niekuo negalime skųstis. 

Į grupes vaikus nesunku surinkti. Dziudo imtynių judesius sudaro daug akrobatikos elementų, kovų formų, fantazijos, jos jaunimui patrauklios. Ši sporto šaka Alytuje populiari ir, jeigu turėtume daugiau trenerių, ji tikrai būtų kone pati populiariausia. Vienu metu sporto salėje gali treniruotis 150–200 vaikų, su jais dirbti – trys treneriai, o tenisą tegali žaisti vos du sportininkai. 

Sporto mokykla yra pušyne. Kai dar pats mokiausi, čia bėgiodavau krosą – nuostabi aura. Vaikams didelė motyvacija tobulėti – įvairūs turnyrai Lenkijoje, kur veikia daugiau kaip 300 dziudo klubų, taip pat Latvijoje, Estijoje. 

Su dziudo jau nesiskirsiu. Pats aktyviai sportavau, nors didelio meistriškumo sportininku ir netapau. Nepatekau į stiprią grupę, pratybas lankiau Vilniuje pas trenerį Albiną Eigminą. Buvau tvirto charakterio, geležinės sveikatos, per porą dienų galėdavau numesti 6–8 kg svorio. Treniruodamasis stipriame centre, galėjau pasiekti gerokai daugiau. 
 

Taip, kartais norisi viską mesti. Patyriau didelį moralinį šoką, kai šiemet mūsų finansavimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo net 11 kartų. Dziudo imtynėms atiduodu visą savo širdį, sveikatą, o iš manęs dar pasityčioja, atseit Zenius ir klupdamas, be pinigų parengs didelio meistriškumo sportininkų. Taip tikrai nebus. 

Iki šiol be atostogų dirbau 36 metus, atrodė, kad esu geležinis, tačiau, pasirodo, ne. Šiemet pagaliau pasiėmiau atostogas ir vieną mėnesį ilsėjausi. Atsigavau po moralinio smūgio, vėl atgavau jėgas. Kai mokiniai gerai pasirodo per varžybas, visos nuoskaudos praeina ir vėl kimbu į darbą. 

Nemažai tikiuosi iš R. Nenartavičiaus, kuris per Europos jaunių taurės varžybas iškovojo 10 medalių, tarp jų – tris aukso. Šiemet jis tapo Lietuvos sporto universiteto pirmakursiu, jam pagausėjo rūpesčių.