Lėšų užtenka tik vienam sportininkui

Vasara biatlonininkams, kaip teigia šios sporto šakos federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas – juodas pasirengimo periodas. Vyksta sunkios fizinės treniruotės prieš naują žiemos sezoną. Šiemet dėl ženkliai sumažėjusio finansavimo jis juodas dar tikresne šio žodžio prasme.

Vyrų rinktinė, kuriai vadovauja treneris iš Baltaruijos Viktoras Korčiaginas, dėl lėšų stokos kone visą vasarą pratūnojo Ignalinoje, neskaitant trumpalaikės treniruočių stovyklos Palangoje.

„Trys mėnesiai, tos pačios trasos, ta pati aplinka... Tai veikia psichologiškai. Sportininkai stengiasi kuo dažniau keisti treniruočių vietas, nes žino, kad monotonija ir užsibuvimas toje pačioje aplinkoje labai „kala“ per galvą.

Deja, šiemet finansinė situacija ypatingai sudėtinga – lėšos biatlonui sumažintos daugiau nei penkis kartus, taigi mes esame paraližuoti. Dabar truputį pridėjo, tačiau pinių užtenka tik tiek, kad labai kukliai sezonui galėtų rengtis stipriausia mūsų biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė“, - teigė A.Daugirdas.

„D.Rasimovičiūtė treniruojasi su Latvijos biattlnininku, savo širdies draugu Ilmaru Briciu. Pasirengimą koordinuoja Lietuvos biatlono rinktinių direktorius Stanislavas Sabaliauskas. Atskirai samdome tik masažuotoją, kuris atlieka ir pagalbinio techninio personalo funkcijas. Norėjome, kad LOSC priimtų, tačiau nėra galimybių. Visi skėsčioja, kad nėra pinigų. Diana žiemos sezonui ruošiasi visiškai ekonominiu variantu, ir nė neįsivaizuoju, kaip tas pasiruošimas vyktų, jei šalia Dianos nebūtų Ilmaro“, - teigė LBF prezidentas.

Pirmieji metai po olimpiados yra tarsi atkovėpio metai. Galbūt nėra pats blogiausias variantas, kad krizė užklupo būtent tokiu metu?

Taip, bet vistiek yra pasaulio čempionatas, Europos čempionatas. Jokių prošvaisčių pailsėti ar atsikvėpti nėra. Vienintelis dalykas, jog praėjus keturių metų ciklui, kito ciklo pradžioje gali daryti tam tikras korekcijas. Padaręs išvadas, kodėl rezultatas nebuvo toks, kokio tikėtąsi, pirmasis sezonas po olimpinio ciklo gali būti eksperimentinis. Nepaisant to, jis turi labai didelę įtaka tiems priešolimpiniams metams, kai vyks atranka į žaidynes. Todėl – mėnesis poilsio po olimpinių žaidynių ir vėl reikia galvoti apie pasirengimą kitoms. Antrą ciklą vadovauju federacijai ir suprantu, kad negali būti kitaip.

Po Vankuverio olimpinių žaidynių LTOK'e atsiskaitėme už praėjusį laikotarpį, pristatėme strategiją, kaip įsivaizduojame rinktinių ruošimą kitame cikle. Valdininkai paskėsčiojo rankomis – jūs gražiai kalbate, bet mes neturime tiek rezervų. Ieškokite vidinių rezervų, o valstybė daro pauzę. Aš ir klausiu: ką man pasakyti sportininkui? Metus pailsėti? Pailsėjęs metus jis grįš į tą pačią vietą, nuo kurios pradėjo. Tai nusikaltimas prieš sportininką. Sportuoja dešimt metų ir daugiau, ruošiasi, o dabar dėl krizės turi jam pasakyti – sustok. Tiek investuota lėšų, kad jis pasiektų tokį lygį, ir dabar viską užaldyti, užkonservuoti? Aš neįsivaizuoju, kaip pasakyti tokio lygio sportininkui kaip Diana, kad ji nevažiuos į stovyklą, nes nėra pinigų. Ramesnių nervų žmogus paimtų ir išeitų iš sporto, o kitas gali pradėti ieškoti kitų galimybių, pavyzdžiui, pradės mąstyti apie pilietybės pakeitimą.

Dianą šiandien išskėstomis rankomis priimtų pusė pasaulio federacijų. Visi supranta, kiek reikia įdėti, kad išugdytum aukščiausio lygmens sportininką, kuris bet kurią akimirką, palankiai susiklosčius situacijai, gali būti tarp prizininkų. Olimpiadoje iki apdovanojimų pakylos ją skyrė  vienas netaiklus šūvis, tačiau liko 25-a.

Diana Europos čempionate yra dukart iškovojusi sidabro medalį. Lietuvoje aiškinamąsi, ar U-26 čempionatas pilnavertis, ar ne. Tai vienintelės tokio lygmens kontinentalinės varžybos Europoje, kuriose, beje, dalyvauja ir stipriausi pasaulio biatlonininkai, nes tai atviras čempionatas. Pas mus svarsto, pripažinti ar nepripažinti. Sako, yra amžiaus apribojimas, todėl nepilanvertis. Aš suprantu, kaip kad būna, pavzydžiui, dviračių sporte – suaugusiųjų čempionatas ir U-23 čempionatas. Pastarąjį galima vadinti jaunimo čempionatu, nes dar yra atskiros suaugusiųjų varžybos. Biatlone nėra kito čempionato – tik U-26. Iš tarptautinės federacijos gavome raštišką patvirtinimą, kad tai vienintelės ir aukščiausio lygmens kontinentalinės varžybos, o Lietuvoje svarstoma, ar už pasirdymą jose skirti stipendiją, ar ne...

Minėjote, kad pirmieji metai po olimpiados – savotiški eksperimentų metai, kai galima drąsiau taisyti praėjusiame cikle darytas klaidas. Ar Dianai daug ką reikia koreguoti pasirengimo procese, atsižvelgiant į išvadas, padarytas po Vankuverio olimpinių žaidynių?

Dianai daug ekperimtentų nereikia daryti, nes tai, kaip ji buvo ruošiama paskutinį keturmetį, pasiteisino. Labai daug pridėjo čiuožimo greityje, sustiprėjo fiziškai, taip pat pagerėjo techniniai čiuožimo elementai. Atliktas milžiniškas įdirbis šaudyme – tai akivaizdu, nes pastaruosius dvejus metus netrūko varžybų, kai Diana šaudydavo apskritai be klaidų. Rezultatai ėmė kilti, ir dabar eksperimentuoti ar daryti permainas būtų neteisinga. Todėl stengiamės išlaikyti tą pačią kryptį ir, kiek galima, gerinti pasirengimo salygas. Aišku, deja, pagerinimas prasidjeo nuo to, kad pinigų nėra, ir beveik visi ištekliai nueina vien Dianos reikmėms.