Su dviračiu - į varžybas ir į darbą

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vykusiu atskiro starto važiavimu baigėsi didžiausios šalyje „Bigbank Lietuvos plento taurės 2015“ dviračių varžybos. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad surinkęs 4950 taškų, absoliučiu lenktynių laimėtoju tapo „Velomanija-Niskama“ komandos atstovas Eimantas Gudiškis. Artimiausią varžovą dviratininkas iš Vilkaviškio aplenkė beveik dviem šimtais taškų ir šiose varžybose antrą kartą iškovojo nugalėtojo titulą. Su pusmetį vykusių varžybų nugalėtoju kalbamės apie jo pomėgį dviračių sportui, pasiruošimą lenktynėms ir ateities tikslus.

Kiek laiko iš viso jau užsiimate dviračių sportu? Kaip juo susidomėjote?
„Užsikabinau“ dar penktoje klasėje mokykloje. Gimtajame Vilkaviškyje labai palaikė ir paskatino pirmasis treneris – jo dėka aktyviai įsitraukiau į dviračių sportą, kuriame esu jau dvylika metų.

Dviračių sporte esate nebe naujokas, plento taurės varžybose dalyvaujate ne pirmą kartą, be to, yra tekę varžytis su dviratininkais užsienyje vykusiose rungtynėse. Kuo įdomios ar išskirtinės buvo šių metų „Bigbank Lietuvos plento taurės“ varžybos?
Žinoma, įspūdžiai tik geri – juk pavyko laimėti. Tikrai džiugu, kad įdėtas darbas ruošiantis varžyboms, treniruotės davė rezultatų.

Šiose varžybose dalyvauju jau ketvirtą kartą ir jau antrą kartą tapau pirmosios vietos laimėtoju. Šį titulą taip pat esu iškovojęs 2011 metais, tačiau kasmet varžybų lygis auga, jose dalyvauja vis daugiau pajėgių dviratininkų, tad iškovoti apdovanojimus darosi vis sunkiau. Taigi šių metų laimėjimas – labai malonus.

Be to, šį sezoną pagrindinį dėmesį buvau sutelkęs būtent į šį dviračių sporto renginį Lietuvoje, nedalyvavau kitose varžybose užsienyje, nors paprastai per vasarą bent keletą kartų išvykstu į lenktynes Lenkijoje ar Latvijoje.

Pirmasis varžybų etapas įvyko dar balandžio mėnesį, o paskutinis pasibaigė visai neseniai. Ar nėra sudėtinga išlaikyti aukščiausią sportinę formą viso gana ilgo sezono metu? Kaip ruošiatės varžyboms?
Iš tiesų pasirengimas prasideda dar gerokai iki tol, kol galima su dviračiu išvažiuoti į lauką. Aktyvų pasiruošimą sezonui pradedu jau maždaug lapkričio mėnesį – tuomet prasideda darbas treniruoklių salėje, tinkamos fizinės formos įgijimas ir palaikymas. Ant dviračio sėdu vos tik leidžia oro sąlygos – kovo mėnesį ar panašiu metu. Sezonui jau įsibėgėjus treniruojuosi mažiausiai po dvi valandas, penkias dienas per savaitę.

Pasirengimas sezonui yra tikrai gana intensyvus, tačiau be jo būtų sunku tikėtis gerų rezultatų, nes varžybose tenka susidurti su didele konkurencija, kiekvienais metais dalyvauja vis daugiau stiprių dviratininkų.

Šiemet Lietuvos plento dviračių varžybas sudarė šeši etapai – kuris jų buvo sudėtingiausias? Kuris įsiminė labiausiai?
Sudėtingiausi etapai turbūt ir įsiminė labiausiai. Išskirčiau varžybas Šiauliuose – jose dalyvavo nemažai pajėgių dviratininkų iš Latvijos. Taip pat įdomus buvo Vilniaus etapas, o, pavyzdžiui, Birštonas įsiminė dėl to, kad buvo pirmasis ir pasitiko labai geru bei šiltu oru, kuris balandžio mėnesį džiugina tikrai ne visuomet.



Treniruojantis, dalyvaujant varžybose prie dviračio vairo turbūt tenka praleisti nemažai laiko. Ar po treniruočių ir varžybų dar norisi sėsti ant dviračio laisvalaikiu?
Žinoma. Su dviračiais mano gyvenimas susijęs ne tik per sportą. Dirbu dviračių parduotuvėje ir servise „Velomanija“, tad su dviračiais tenka susidurti kasdien – ne tik važinėjant, bet ir konsultuojant tiek mėgėjus, tiek profesionalius dviratininkus, gilinantis į techninę šios transporto priemonės pusę.

Galima sakyti, esu tikras dviračių entuziastas. Be to, kai tik turiu galimybę, dviratį visuomet renkuosi ir kaip susisiekimo priemonę, vykstu juo į darbą.

Akivaizdu, kad apie dviračius išmanote tikrai daug. Ar šios žinios padeda laimėti varžybas? Kiek apskritai varžantis dviračių sporte svarbios techninės dviračio savybės?
Be abejo, geras, techniškai tvarkingas dviratis yra svarbu. Su dviračiu, ant kurio nepatogu, turbūt nenuminsite daug kilometrų, nepademonstruosite gero laiko.

Darbe aš užsiimu dviračių pritaikymu individualiems dviratininkų poreikiams – tai, kaip jautiesi sėdėdamas ant dviračio, labai svarbu tiek sportuojant, tiek važinėjant laisvalaikiu. Jei sėdynė, vairas ar pedalai yra nepatogūs, važiuodamas greičiau pavargsti, išnaudoji daugiau jėgų. Techniniai dviračio parametrai ne tiek suteikia pranašumo, kiek gali trukdyti, jei dviratininkui yra netinkami. Svarbu atrasti, kas kiekvienam tinka labiausiai, o tai nebūtinai turi būti pačiomis moderniausiomis technologijomis aprūpintas dviratis.

Pabaigai – ar jau mąstote apie varžybas kitais metais? Ką patartumėte naujokams, galbūt būsimiems savo varžovams, kurie dar tik planuoja sudalyvauti pirmosiose savo lenktynėse?
Motyvacijos tikrai niekuomet netrūksta. Priešingai – kitąmet jausiu daugiau spaudimo, varžybose greičiausiai bus dar daugiau konkurencijos, tad išsaugoti titulą turbūt bus tik sunkiau. O kuo sunkiau, tuo daugiau užsidegimo ir noro.

Varžybose tik pradedantiems dalyvauti dviratininkams patarčiau išsikelti maksimalius, tačiau realius tikslus ir jų kryptingai siekti – nesitikėti, kad aukščiausių rezultatų pavyks pasiekti iš karto. Reikia nusiteikti dirbti ir nenuleisti rankų, jei iš pirmo karto ne viskas pasiseka.