Laimėjo, nes nebijojo suklysti

Zarasų apylinkėse pirmą kartą surengtą „300 ežerų ralį“ vainikavo neįtikėtina Vytauto Švedo ir Roko Lipeikio dvikova paskutiniajame greičio ruože, kur nugalėtoją lėmė paskutiniai distancijos metrai ir dešimtosios sekundės dalys. Triumfavo V. Švedas su šturmanu Žilvinu Sakalausku („Mitsubishi Lancer EVO IX“), 0,5 sek. aplenkę prieš paskutinį greičio ruožą pirmavusį R. Lipeikio ir Ingos Lipeikytės („Mitsubishi Lancer EVO VIII“) ekipažą.
Trečiąją vietą užėmė Dominykas Butvilas su Renatu Vaitkevičiumi („Mitsubishi Lancer EVO X“). Jie nugalėtojams pralaimėjo 16,5 sek. Ketvirtojoje vietoje liko Martynas Samuitis su Ramūnu Šaučikovu („Mitsubishi Lancer EVO IX“, +1.26), penktoje – Audrius Vyšniauskas su Edvinu Pagirsku („Mitsubishi Lancer EVO IX“, +1.48).

Tiesa, be pergalės neliko ir R. Lipeikis – jis tapo „Open“ klasės nugalėtoju. A2000 klasės nugalėtoju tapo sportininko iš Rusijos Dmitrijaus Miačino („Honda Civic“) ekipažas, L2000 klasėje nugalėjo Dovilas Čiutelė (VAZ 2105), o S2000 – Aurimo Buteikio („VW Golf“) ekipažas.

„Nuovargis kamavo dar keletą dienų po ralio, nes varžybos buvo išties sudėtingos. Juk ralis vyko dvi dienas nuo ryto iki vakaro, o įskaitant susipažinimą su trasa – tris dienas, kupinas veiksmo ir beveik be atokvėpio. Šiluma, kuri buvo tikrai didžiulė ir nelabai tikėta, taip pat nepadėjo jaustis komfortiškiau. Buvo gana sunku iškęsti tą karštį ir būti maksimaliai susikoncentravusiam. Dėl vandens trūkumo ir nuovargio lenktynės tapo dar sunkesnės“, – įspūdžiais dalijosi Vytautas Švedas.

Buvote laikomas vienu lenktynių favoritu, bet, ko gero, pergalė buvo sunkesnė, nei tikėjotės?
Planavome ir rengėmės kovoti dėl aukščiausių pozicijų, bet negaliu pasakyti, kad tai pavyko lengvai. Buvo gerokai sunkiau, nei tikėjausi, ir, kaip matėte, viską lėmė pati pabaiga. Aišku, pirmos dienos scenarijus, kai padariau keletą klaidelių dėl to, kad technika nebuvo visiškai paruošta ir buvo šiek tiek nepamatytų bėdų po lenktynių Latvijoje, kur mums ne taip gerai pasisekė, lėmė, kad antrą dieną pradėjome trečioje pozicijoje. Tiesa, sekmadienį pasirodė, kad tai nebuvo taip blogai, kadangi tos kelios praleistos vietos leido važiuoti šiek tiek pravalyta trajektorija. Buvo šiek tiek mažiau slidžių akmenukų, kurie trukdo važiuoti labai greitai. Jų buvo, bet, manau, mažiau nei pirmiesiems važiavusiems.

Antrą dieną spurtavome nuo pat pirmo greičio ruožo. Pavyko laimėti septynias sekundes, susilyginome su buvusiais lyderiais. Kadangi tai pasisekė, supratau, kad galime išplėšti pergalę ir nugalėti lenktynėse. Aišku, po to sekė keli greičio ruožai, kurie vos nepakišo kojos, kadangi viename jų, kai persvara buvo bepradedanti augti, posūkyje padarėme klaidelę. Tiesiog siekėme maksimaliai išnaudoti žvyro ruožus, kurie man palankesni, norėdami turėti didesnį atotrūkį prieš asfalto ruožus, kuriuose aš nelabai gerai jaučiausi ir kurie mano automobiliui nelabai tiko. Nulėkę nuo kelio praradome dešimt sekundžių, kurios ir sukūrė tą intrigą paskutiniajame greičio ruože.

Taigi jūsų klaida lėmė puikų reginį žiūrovams...
Galima sakyti – taip (šypsosi). Nebūtų šios klaidos, būtų paprasčiau viskas pasibaigę. Nebūtų reikėję visko atidėti paskutiniams paskutinio ruožo metrams. Bet džiaugiuosi, kad pasisekė taip gražiai pabaigti. Euforiją patyrė tikrai daug žmonių, stebėjusių paskutinį greičio ruožą. Tokia neįtikėtina pabaiga ir tiek daug žiūrovų, tiek ovacijų, tiek palaikymo... Neatsimenu Lietuvos automobilių sporto istorijoje įvykio, kad lenktynės baigtųsi taip, jog laimėtoją lemtų paskutiniai tramplinai, paskutiniai metrai. Džiaugiuosi ne tik dėl pergalės, bet ir dėl to, kad žmonės išvydo puikų reginį. Kadangi mūsų sportui visuomet trūksta dėmesio, manau, šios lenktynės daug ką sužavėjo. Tie, kas mažiau domėjosi, dabar į šį sportą žiūrės kiek kitomis akimis ir, neabejoju, lenktynėse pasirodys dar dažniau. Reginys buvo įspūdingas, ir man labai smagu, kad teko būti to reginio dalimi.

Vis dėlto kas lėmė, kad būtent į jus Fortūna atsigręžė paskutiniajame greičio ruože? Kalbama, kad tai ne tiek jūsų nuopelnas, kiek R. Lipeikio, „sugebėjusio“ pamesti buferį, dovanėlė jums...
Labai norėjau laimėti ir šimtu procentų buvau užtikrintas, kad galiu pravažiuoti tą ruožą maksimaliai gerai. Nė kiek nebijojau suklysti. Žinojau, kad daugiau, nei galiu, nepadarysiu, daugiau, nei leidžia automobilis, – taip pat. Tačiau žinojau, kad galiu padaryti viską maksimaliai, dešimtųjų sekundės dalių tikslumu. Tai ir padariau.

Kaip vertinate varžovų konkurencingumą šiame ralyje?
Labai džiaugiuosi, kad atsirado Dominykas Butvilas. Jis turi labai pažangią techniką, vieną iš pažangiausių automobilių Baltijos šalyse. Be to, tai sparčiai tobulėjantis sportininkas, kurio pastangos, akivaizdu, nenueina veltui. Bus labai įdomu su juo konkuruoti kitose lenktynėse. Roko Lipeikio nelaikau dideliu konkurentu, nes jis važiuoja visai kitoje lygoje, visiškai kitokiu automobiliu. Aišku, malonu jį nugalėti, bet realiai jo technikos pranašumas beprotiškai didelis. Jo automobilis „Open“ klasės, kur leidžiami didesni techniniai pakeitimai, kur iš esmės viską, ko užsimanoma, galima realizuoti. Jis turi lengvesnį ir galingesnį automobilį. Aš važiuoju N grupės automobiliu, kuris yra daug žemiškesnis.
Taigi džiaugiuosi, kad mano grupėje atsirado dar vienas pajėgus sportininkas, kuris kilo kilo ir galiausiai tapo labai greitu lenktynininku. Konkurencija didina greitį, ji padės ir mano lygiui kilti. Kelerius metus iš eilės važiavau beveik vienas ir neturėjau konkurencijos, dabar džiaugiuosi, turėdamas varžovą, kuris kvėpuoja į nugarą. Labai gaila, kad su latviais šįkart neteko iki galo pasigalynėti. Bet tai sportas, tai lenktynės. Kitą savaitgalį dalyvausime ralyje Latvijoje, tikiuosi, ten su Janiu Vorobjovu rimčiau pasivaržysime.

Kokį įspūdį paliko trasa?
Trasa sudėtinga ir labai įdomi. Labai daug tramplinų, šuolių. Daug nematomų tramplinų, kuriems ne visuomet būni pasiruošęs. Techniškai tai labai sudėtingi greičio ruožai. Žiūrovams tai patiko.

Atgarsiai apie „300 ežerų ralį“ beveik tik teigiami. Kokių turėtumėte priekaištų?
Šiandien tai yra geriausias ralis Lietuvoje, kai kalbame apie vasaros kalendorių. Kaip žinome, „Winter Rally“ yra labai populiarus ir labai puikiai organizuojamas. Dabar jis turi analogą ir vasarą. Aišku, tobulėti visuomet yra kur ir organizatoriai patys gerai mato spragas, bet pirmasis „300 ežerų ralis“ tapo puikia vizitine kortele ateinantiems sezonams. Juk dalyviai iš užsienio – rusai, suomiai, estai ir kiti – nuveš tą gandą į savo šalis. Tikiuosi, ateityje sulauksime tik dar didesnio užsienio lenktynininkų susidomėjimo.

TRUMPAI

Siekė parodyti, kad ir lietuviai gali

„300 ežerų ralį“ organizavusios viešosios įstaigos „Automotoprojektai“ prezidentas Rolandas Dovidaitis teigia, kad organizatoriai nesistengė iššokti aukščiau bambos, tačiau norėjo sugriauti Europoje prasta organizacija garsėjančių Lietuvos ralių stereotipą.

ŽIŪROVAI. „Manau, kad neįtikėtinai didelis karštis truputį sutrukdė sulaukti dar daugiau žiūrovų, nors, be abejo, jų nebuvo mažai. Bet galėjo būti ir daugiau.“

BILIETAI. „Labai džiaugiuosi, kad dabartinis žiūrovas yra labai subrendęs. Kad žmonės gali mokėti už bilietą, nekeldami problemų, neva 25 litai už žiūrovo komplektą, kuriame ne tik bilietas į dviejų dienų lenktynes bei koncertą, bet ir žurnalas apie ralį ir kita reikalinga informacija – yra brangu.“

DALYVIAI. „60 dalyvių – pats tas, ko reikėjo pačiai pradžiai. Ateityje formatą bus galima išplėsti ir, manau, „300 ežerų ralyje“ sulauksime ir šimto dalyvių.“

AVARIJOS. „Taip, buvo daug netekčių, bet mes, grubiai tariant, to tikėjomės. Ne planavome ar drąsiai prognozavome, bet, turint omeny trasos sudėtingumą, to buvo galima tikėtis. Kiek teko kalbėtis su sportininkais, ypač nukentėjusiais, trasa išties pasirodė klastinga ir sudėtinga.“

STEREOTIPAI. „Girdėjome daugybę abejonių ir klausimų, kodėl daroma taip, o ne anaip, kodėl vyks dvi dienas ir taip toliau. Kodėl latviai, suomiai, estai taip nenoriai važiuoja į ralius Lietuvoje? Nes yra prisiklausę kalbų apie Lietuvoje organizuojamus ralius. Kad teisėjai prasti, kad ten „kliurka“, ir ten „kliurka“. Daug Lietuvoje iki šiol organizuotų ralių buvo daromi taip, kaip nereikia daryti. Tai ėmė atbaidyti užsienio lenktynininkus. Mes stengėmės pakeisti šią nemalonią tendenciją. Renginyje buvo FIA stebėtojai, latvių, estų komisarai. Nekantrauju sužinoti jų išvadas.“

KITI RALIAI. „Nekėlėme sau tokios užduoties nurungti kitus – puikiai žinomus žiemos ralius ar kitas Lietuvoje organizuojamas lenktynes. Kodėl Lietuvoje negali būti du trys geri raliai? Norėčiau, kad „300 ežerų ralis“ taptų stimulu pasitempti kitų ralių organizatoriams. Galbūt mes taip pat imsimės organizuoti žiemos ralį. Manau, Kačerginėje tikrai būtų galima padaryti kai ką įdomaus.“

TRŪKUMAI. „Manau, su reklama buvo galima daugiau padirbėti. Galbūt buvo galima didesnį dėmesį skirti ir koncertinei programai. Galbūt koncertas galėjo būti ilgesnis ir vykti po apdovanojimų, o ne prieš. Galbūt rezultatus sekretoriatas galėjo operatyviau pateikti. Man asmeniškai to pritrūko. Taip pat buvo galima tiesiogiai per televiziją transliuoti paskutinio greičio ruožo „hipodrome“ važiavimus. Kalbėjau su televizijos atstovais, jie tikino, kad būtų mielai tai padarę. Na, bet tai tik pirmas ralis, ateityje šiuos dalykus bus galima sutvarkyti.“

PASIRUOŠIMAS. Ruošdami ralio trasą organizatoriai regiono keliais nuvažiavo daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų. Varžybų metu dirbo apie 400 žmonių. Renginio biudžetas siekė apie 370 tūkst. litų.

DALYVIAI. Paraiškas dalyvauti ralyje pateikė beveik 60 ekipažų iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos ir Baltarusijos. Vis dėl to iš 51 lenktynes pradėjusio ekipažo varžybas baigė tik 27.

DISKVALIFIKUOTI. Greičiausias latvių J. Vorobjovo ir G. Vecvagaro ekipažas buvo pašalintas iš lenktynių už neleistinai trasoje suteiktą pagalbą – užgesus latvių varikliui kažkas padėjo jį užvesti.