Iš „tvarto“ – ant olimpinės pakylos

Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinė sekretorė Inga Okulevičienė, paprašyta pakomentuoti jaunojo prieniškio Rolando Maščinsko pergalę per pirmąsias pasaulio jaunimo olimpines žaidynes Singapūre, pasakė:

„Tai tik Rolando gražių pergalių pradžia. Apie jį mes dar ne kartą girdėsime. Jis gabus vaikinas, mokosi anglų kalbos. Tačiau sportininkui pirmiausia reikia baigti gimnaziją, įsitvirtinti universitete. Daug kas priklausys nuo to, kur jis studijuos. Į irklavimą Rolandas atėjo subrendęs ir ne pagal savo amžių išsivystęs. Šis dvimetrinis, augalotas atletas porinių dviviečių valčių klasėje bandys patekti į Londono olimpines žaidynes.“

STABDO. Būdamas septyniolikos, R. Maščinskas šiemet per pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionatą porinių dviviečių valčių varžybose su vilniečiu Sauliumi Ritteriu laimėjo bronzos medalį. Jau seniai mūsų irklavimo specialistai kalbėjo, kad vilnietis pagal savo duomenis ir gabumus neturi gero partnerio ir staiga jis atsirado iš Prienų. Dabar vienas kitą sportininkai labai gražiai papildo.

Vienas puikus laimėjimas sekė po kito. Prienų rajono Strielčių gyvenvietės žmonės, sutikdami jaunimo olimpinį čempioną, jam ant kaklo jau galės kabinti ąžuolų vainiką. Šito 18-metis vaikinas tikrai nusipelnė. Svarių pergalių šiemet gal būtų ir daugiau, šiemet Rolandas galėtų dalyvauti ir Europos suaugusiųjų čempionate, tačiau Lietuvos irklavimo federacija stabdo jaunąjį sportininką.

„Kaip ir visiems sportininkams, taip ir Rolandui, po svarbiausio metų starto reikalingas poilsis, jis dabar ilsėsis. Tą daryti pataria ir mokslininkai, ir medikai. Reikia nepiktnaudžiauti tais puikiais rezultatais ir gera sportine forma“, – sako I. Okulevičienė. Tačiau netrukus Rolando lauks nauji rūpesčiai. Rugsėjo 1-osios skambutis čempioną pakvies į dvyliktą klasę.

„TVARTAS“. Gimtuosiuose Prienuose, kur prasidėjo R. Maščinsko sportinė karjera, dabar apie jį visi tik ir kalba. Pirmasis jo treneris Petras Albertavičius trina iš džiaugsmo rankas ir sako, kad šis įspūdingas mokinio laimėjimas galbūt atkreips valdininkų dėmesį ir jie pamatys, kokiomis sąlygomis Prienuose išaugo pirmasis Lietuvos jaunimo olimpinis čempionas.

„Tvartas, daugiau nieko, net tualeto nėra. Nieko neturiu, gaila jaunųjų sportininkų, kad jie treniruojasi tokiomis sąlygomis. Dabar netylėsiu, reikės visiems parodyti, kokiomis sąlygomis mes dirbame“, – apie prieniškių irklavimo bazę kalba P. Albertavičius.

Vieno talento – Rolando Maščinsko – prieniškių treneris nenorėjo prarasti. „Tai auksinis vaikas, su juo neturiu jokių problemų, labai darbštus. Ką pasakau, tą Rolandas padaro. Vienais metais jo tėveliai buvo išvažiavę padirbėti į Airiją, tai Rolandas, gyvenęs pas senelius, į treniruotes nepatingėdavo po šešis kilometrus važiuoti dviračiu“, – sako P. Albertavičius. Prieniškis treneris buvo priverstas savo talentingą mokinį atiduoti Lietuvos olimpinio sporto centro treneriui Vladislavui Sokolinskiui, gyvenančiam ir dirbančiam Trakuose.

„TĖVUKAS“. Pati gamta R. Maščinską sukūrė tapti irkluotoju. P. Albertavičiaus grupėje pratybas lankė ir du vaikinukai iš Strielčių. Jie treneriui ir pasakė apie „Tėvuku“ vadinamą dvimetrinį R. Maščinską, kuriam visi klasės draugai buvo iki peties. Treneris paprašė mokinių, kad jie Rolandą atvestų į treniruotę. Tai buvo 2006-aisiais metais.

Savo sportinę karjerą Rolandas iš karto pradėjo pergale – Kaliningrade laimėjo jaunučių varžybas ir buvo apdovanotas taure bei medaliu. Jau tada mūsų šalies irklavimo specialistai prakalbo apie tai, kad Prienuose auga talentingas irkluotojas. Rolandas sparčiai tobulėjo, jį daug kas bandė „verbuoti“, bet treneris P. Albertavičius neskubėjo jo niekam atiduoti, nes sportininkas dar buvo labai jaunas.

Kasmet vasarą Trakuose prieniškių irklavimo puoselėtojas organizuodavo treniruočių stovyklas ir 2008 m. pradėjo rimtai kalbėtis su treneriu V. Sokolinskiu, ar jis nenorėtų toliau tobulinti Rolandą – prastoje Prienų irklavimo bazėje sportininkas gali pražūti. „Širdis man neleido tokiomis baisiomis sąlygomis kankinti gabų irkluotoją“, – sako P. Albertavičius.

NEABEJOJO. Prastoje prieniškių bazėje, jeigu ją galima vadinti baze, pirmuosius irklavimo žingsnius žengė ir P. Albertavičiaus dukra, šių metų pasaulio studentų čempionė Gabrielė Albertavičiūtė, dabar čia treniruojasi šių metų Lietuvos jaunučių čempionai, kone dvimetriniai broliai Andrius ir Vytautas Lapatiuchai. Vienam – 14, kitam – 15 metų. Juos prieniškių treneris jau irgi netrukus nukreips į Trakus.

Trakiškis V. Sokolinskis, išugdęs daug didelio meistriškumo irkluotojų, sutiko dirbti su R. Maščinsku. Sportininkas buvo apgyvendintas irklavimo bazėje ir pradėjo lankyti perspektyvaus jaunimo grupės pratybas. Abu treneriai bei federacijos atstovai neabejojo, kad Singapūre Rolandas pakils ant nugalėtojų pakylos. Mūsų irkluotojas buvo itin geros sportinės formos, atrodė galingai.

LIF generalinė sekretorė I. Okulevičienė dar priduria, kad ji šiemet stebėjo Europos jaunių čempionatą Čekijoje, kur Rolandas nedalyvavo – po dviejų dienų jau laukė skrydis į Singapūrą ir federaciją jį nutarė pataupyti jaunimo olimpinėms žaidynėms. I. Okulevičienė matė pagrindinį Rolando varžovą vokietį F. Bachą. Vokietis didelio įspūdžio mūsų irklavimo specialistei nepadarė.

Nemažai jaudulio LIF generalinei sekretorei kėlė sporto inventorius. Tokiose šalyse kaip Kinija, Tailandas ar Singapūras naudojama įranga nežinoma Europos sportininkams. Reikia valtis patiems susireguliuoti nuo nulio ir nežinai, ar ji tiks sportininkui, juo labiau kad R. Maščinskas – aukštas ir galingas.

„Singapūre visi sportininkai pagal varžybų nuostatus rungtyniavo vienodomis „Vintech“ valtimis su netipiškais „sparnais“, Lietuvoje mes tokių nenaudojame. Visiems sportininkams buvo vienodos sąlygos, valčių nereikėjo reguliuoti. Rolandas sveria 95 kg, toks pat buvo ir maksimalus galimas valties svoris, viskas buvo idealu“, – sako I. Okulevičienė.

Olimpinis jaunimo čempionas gerai irkluoja ir vienvietę, ir porinę dvivietę su vilniečiu Sauliumi Ritteriu. „Tai – ateities komanda. Dera judviejų charakteriai, savo žodį abu jau tarė per pasaulio jaunimo čempionatą“, – sako P. Albertavičius. Lietuvos irklavimo federacijai R. Maščinsko pergalė Singapūre daug ką reiškia. Pasak I. Okulevičienės, pagaliau atėjo tas laikas, kada atseikėta už ilgą ir kruopštų darbą, nes irkluotojo per vienus metus praktiškai neįmanoma parengti. R. Maščinskas į namus grįš su padėka visiems padėjusiesiems ir nusiteikęs tolesniam sunkiam darbui.