„Dirbk nuosekliai, tikėk savimi“

02:23:41.0 ir 02:43:13.0 – toks laikas pernai metais užfiksuotas „Danske Bank Vilniaus maratono“ 42 km distancijoje, kurioje triumfavo lengvaatlečiai Remigijus Kančys ir Vaida Žūsinaitė. Šiandien abu sportininkai sutartinai tvirtina, kad stoti prie maratono starto linijos reikia tik tuomet, kai tiksliai žinai, kodėl tai darai. 

 

 

... tai, kad pagulėti būtina. Kai ruošiuosi varžyboms, dienotvarkė būna labai įtempta, sunku net  nupasakoti. Tuomet draugai sako, kad sukuosi kaip voverė (šypsosi). Treniruojuosi du kartus per dieną, iš viso apie 4-5 valandas. Taip pat dirbu asmenine trenere, todėl po savo treniruotės dažnai tenka skubėti vesti treniruočių kitiems. Kai turiu laisvo laiko, stengiuosi pamiegoti ar bent jau pagulėti. Ruošiantis varžyboms per mėnesį nubėgu apie 600 km, todėl poilsis labai svarbus.

 

Kai ilsiuosi, dienotvarkė ne tokia įtempta, nes bėgioju mažiau. Per metus turiu gal vieną ar dvi savaites, kai galiu šiek tiek atsipūsti, bet vis tiek bėgioju. Daugiausiai išeina nebėgti tris dienas, nes po to pradeda graužti sąžinė, kad tinginiauju. Ilgiausias būna „priverstinis poilsis“ dėl ligos ar traumos. Tada laikausi lovos rėžimo, kad kuo greičiau pasveikčiau ir galėčiau treniruotis pilnu pajėgumu.

 

... tai, kad jeigu savim netiki, tai kam ir pradėti. Prieš varžybas stengiuosi ir visus skatinu nutildyti savyje esantį „vidinį plepį“, kuris sako, kad esi per silpnas, kad tau nepavyks ir panašiai. Visas abejones reikia vyti kuo toliau, o galvoti apie pozityvius dalykus. Jeigu kažko sieki, privalai savimi tikėti. Kam dėti pastangas, jeigu netiki, kad pavyks? Tada geriau net nepradėti. Save motyvuoju galvodama, kad padariau viską ir savo tikslus pasieksiu. O jeigu kažkas einasi ne pagal planą, nepasiduodu, nes žinau, kad nuo to lengviau nebus ir vis tiek tikiu savimi.

 

... konkurenciją. Aš asmeniškai negalvoju apie konkurentes, nes varžybose kovoju ne su jomis, o su savimi. Esu realistė, nekeliu sau nepasiekiamų tikslų. Žinau, kad privalau padaryti tiek, kiek esu pasiruošusi, todėl neapsikraunu galvos analizuodama ir bijodama konkurenčių. Reikia ne bijoti konkurentų, o susitarti su savimi– kad kentėsi ir išspausi iš savęs tiek, kiek tuo momentu gali. O jeigu kelyje pasitaiko konkurentė, kuri bėga man tinkamu tempu – tai valio, juk bėgti ne vienam daug lengviau.

 

... mėgstamiausius pratimus. Turiu keletą pratimų, kuriuos visada darau (pvz. įtūpstai, daugiašuoliai ir t.t), nes jie stiprina mano silpnąsias vietas arba bėgimo metu naudojamus raumenis. Nemėgstu labai sudėtingų pratimų, nes, mano manymu, geriau daryti paprastesnius, bet taisyklingai. Taip pat vadovaujuosi nuostata – geriau mažiau, bet kokybiškai.

 

... sėkmę. Man sėkmę neša artimųjų palaikymas. Taip pat aš tikiu paslaptingomis jėgomis, kurios viską sudėlioja į savo vietas ir vienaip ar kitaip padeda. Ir net jeigu nepasiseka, aš žinau, kad taip tiesiog turėjo nutikti.

 

... praėjusių metų maratono auksą ir rekordą. Kai gerai nusiteiki, varžybos visur vienodos. Tačiau bėgti savam mieste yra tikrai smagiau. O ir žiūrovai labiau palaiko, nes pažįsta. Praėjusiais metais bėgant maratoną labai nustebau, kad net bėgime dalyvaujantys žmonės mane palaikė, plojo ir skatino laikyti tempą. Finišuojant taip pat sulaukiau daug paramos. Tas jausmas tikrai buvo nuostabus, norėjosi verkti.

 

... tai, kad prieš bėgant reikia pagalvoti. Bėgantiems pirmą kartą, pirmiausiai patarčiau gerai pagalvoti, ar esate pasiruošę maratonui. Ši rungtis tikrai sunki ir reikia būti pasiruošusiam tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kitu atveju varžybos bus kančia. Jeigu dar nesate pilnai pasiruošęs maratonui, geriau bėgti trumpesnes distancijas – 5km, 10km ar pusę maratono. Kai jausitės užtikrinti trumpesnėse distancijose, tada bus galima galvoti apie maratoną. Taip pat patarčiau varžyboms ruoštis iš anksto, o ne likus kelioms savaitėms. Reikia palengva išsibėgioti, „pririnkti“ kilometrų, atlikti būtinas treniruotes, sustiprinti raumenis ir, žinoma, nusiteikti psichologiškai. Tačiau viską darykite su saiku: iš patirties galiu pasakyti, kad geriau „nedasitreniruoti“, negu „persitreniruoti“.

 

 

... plius 6 minutes. Turiu tikslą rudenį Berlyno maratone rezultatą pagerinti 6 minutėmis, todėl šiais metais „Danske Bank Vilniaus maratone“ planuoju bėgti 10 km distanciją. Varžybos iki Berlyno maratono padeda pasiekti tarpinius rezultatus, įvertinti progresą ir nuosekliai siekti išsikelto tikslo. Tas tikslas – tai maratono rungtis Olimpinėse žaidynėse Rio De Žaneire 2016 metais. Šį bėgimą noriu skirti draugams ir Lietuvai, tad visus, kurie domisi bėgimu, kviečiu jungtis prie Facebook paskyros „Olimpinės svajonės link“.

 

... tai, kad pasitikėjimas savimi – tik sunkiai dirbant. Treniruotės – pagrindinis pasitikėjimo savimi šaltinis. Kiek darbo įdėsi – tokį rezultatą ir pasieksi. Nelaikau savęs profesionaliu sportininku, esu bėgikas-mėgėjas, tik galbūt šie tiek greitesnis (šypsosi). Treniruojuosi du kartus per dieną, šiuo metu kartu su Rasa Drazdauskaite – vienas kitam padedame, stengiamės sustiprinti pasitikėjimą savimi. Dirbu treneriu sporto mokykloje, matau, kad viena iš pagrindinių pradedančiųjų bėgikų klaidų – pernelyg aukšti tikslai, noras iškart nubėgti maratono distanciją. Visada siūlau neskubėti – iki maratono reikia užaugti. Pirmiausia keletą kartu nubėgi po 5 km, 10 km, 21 km ir tik tuomet maratoną. Šiai distancijai reikia patirties, žinoti, kas yra kas. 

 

... tai, kad ar taip, ar taip reikės pakentėti. Praėjusiais metais bėgant „Danske Bank Vilniaus maratone“ nebuvo sunkiausių kilometrų, nors sakoma, kad po 35 km bėgikai „susiduria su siena“. Jeigu keliamas tikslas bėgti savo malonumui, tuomet reikia bėgti pagal pulsą, jeigu laikui – tuomet susitaikyti su mintimi, kad reikės pakentėti. Aš save motyvuoju šitaip: mintyse sakau, kad liko nedaug, nepasiduok, visai netrukus laukia poilsis. Ilsiuosi įvairiai – visada stengiuosi rasti laiko pasyviam poilsiui, tarkime nusnūsti bent 20 min., savaitgaliais renkuosi aktyvesnį, kuris, nors reikalauja fizinių jėgų, bet puikiai pailsina protą. 

 

Dažna klaida, kad likus dviems savaitėms iki varžybų bėgikai nusprendžia „padirbėti“. Atvirkščiai – tai laikas, kai reikia sumažinti krūvius ir varžybų sulaukti ramiai, tinkamai psichologiškai nusiteikus. Aš pats likus dviems savaitėms iki maratono laukiu šio bėgimo kaip šventės, klausausi mėgstamos muzikos, kuri įkvepia, supykdo ta gerąja prasme. Prieš stodamas prie starto linijos, turi žinoti, kodėl tai darai ir nusiteikti, kad dabar bus šventė ir ją reikia atšvęsti tinkamai. 

***

 

Naujame „Danske Bank Vilniaus maratono“ leidinyje – naudingi patarimai bėgikams, trasų žemėlapiai, pramogų stotelės, renginio programa ir kita naudinga informacija. Skaityti ČIA.