2010 m. vasario 22 d. 08:33 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Ignalinoje - moderni žiemos sporto bazė
Po poros metų Ignalinos žiemos sporto centras turėtų vilioti ne tik Lietuvos žiemos sporto mėgėjus, bet ir sportininkus iš užsienio
Kai šią žiemą žvelgi pro langą, nejučia pasimiršta, matyt, jau geras dešimtmetis žiemų, kai klampodavome ne po sniegą, o po purvą. Iš atminties vėl iškyla gilios vaikystės žiemos... Sniego jau sulaukėme, gal sulauksime ir žiemos sporto atgimimo Lietuvoje?
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas, kalbėdamas apie Ignalinos žiemos centro renovacijos ir plėtros planus, tokias mintis dar labiau pakursto. Ignalina jau senokai tapo Lietuvos žiemos sporto atstovų ir sporto mėgėjų Meka.
Pirmiausia taip lėmė gamtinės sąlygos – miestas įsikūręs Lietuvos kampelyje, kuriame ilgiausiai visame mūsų krašte išsilaiko sniegas, ir net šiltomis žiemomis jo čia būna daugiau nei bet kur kitur. Pasinaudojus palankiomis gamtinėmis sąlygomis, nebe pirmus metus čia kuriamos žiemos sporto bazės. Ignalinoje nuolat treniruojasi Lietuvos slidininkai ir biatlonininkai, o kasmet vykstančios „Žalgiriados“ sukviečia šimtus žiemos sporto mėgėjų.
Savotišku „Žalgiriadų“ rekordininku yra tapęs pats Ignalinos žiemos sporto centro direktorius – Bronius Cicėnas. Jis dalyvavo visose iki šiol vykusiose 20 žalgiriečių sporto žaidynių ir bemaž 30 kartų tapo įvairių rungčių nugalėtoju. Tačiau šiemet ignalinietis, su savo komanda paruošęs varžybų trasas, visą dėmesį sutelkė ne į žiemos startus – jo vadovaujama žiemos sporto bazė laimėjo konkursą ir gavo finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Darbus Ignalinoje, pasak M. Kačkano, šiemet planuojama pradėti nuo pagalbinių patalpų pastato statybos. Šiame pastate sportininkams bus įrengti persirengimo kambariai, treniruoklių salė, pirtelė, konferencijų salė, patalpos sniego lyginimo traktoriui laikyti ir kt. „Cokoliniame aukšte bus 16 patalpų, skirtų komandoms, nes kiekviena jų turi turėti patalpas, kad netrukdoma galėtų ruoštis varžyboms, tepti slides ir pan.“, – planus dėstė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Kitas žingsnis – šiuolaikinė šaudykla. „Laikantis tarptautinių reikalavimų, bus įrengta 30 taikinių šaudykla ir žiūrovų tribūnos. Žiūrovų ir sportininkų zonos bus atskirtos ir žiūrovai negalės patekti į sportinę zoną“, – pasakoja M. Kačkanas. „Iškils modernus stadionas, iš Ažušilės atkelsime biatlono šaudyklą, įrengsime automobilių stovėjimo aikštelių, pastatysime švieslentę, starto ir finišo įrangą“, – jam antrina B. Cicėnas.
Šiems planams įgyvendinti šiemet bus skirta 5,4 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. „Kitiems metams liktų trasos „užžiedinimas“ – ratas bus 2,5 km ilgio, o bendra trasa – 7,5 kilometro. Žiedinė trasa bus apšviesta, tad sportininkai galės ja naudotis ilgai. Palei trasą bus nutiestas vandentiekis, kad šiltomis žiemomis būtų galima purkšti dirbtinį sniegą ir įrengti trasas. Patranka dirbtinį sniegą gali gaminti esant 3–4 laipsniams šalčio. Tam tikrose vietose planuojame pastatyti tokias patrankas kaip elektros stulpai – jų viršutinė dalis juda ir tuomet didesniu spinduliu padengia sniegą. Baigiasi varžybos, pagaminamas sniegas, kur reikia, sutankinamam ir kitą diena sportininkai jau gali treniruotis“, – dėsto KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Pasak jo, šios trasos bus tinkamos ir vasarą, jose sportininkai galės treniruotis. „Įranga bus perkama pagal Biatlono federacijos rekomendacijas, aukščiausio lygio. Šis Ignalinos centro projektas buvo pateiktas Tarptautinei biatlono federacijai. Sulaukėme atsako ir iš jos, ir iš kai kurių užsienio sportininkų – jeigu mes įrengsime taip, kaip planuojame, čia atvažiuos treniruotis ir užsienio sportininkų, čia galėsime rengti ir tarptautines varžybas. Treniruočių stovyklas norėtų rengti estai, latviai, Vilius Repšys su Ukrainos rinktine jau buvo atvykęs, bet kol kas nėra tam tinkamų sąlygų“, – sakė pašnekovas.
Ignalinos žiemos sporto centro projektas turėtų būti baigtas 2011–2012 m. žiemos sezonui. Visų darbų sąmata – 8,4 mln. litų, iš jų 5,4 mln. litų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų, likę 3 mln. litų – iš Valstybės investicijų programos. „Kai iškils visas slidinėjimo ir biatlono kompleksas, galėsiu eiti į pensiją, nes bus padarytas labai didelis darbas“, – šypsodamasis sako 58-erių B. Cicėnas, šiemet dėl darbų atsisakęs dalyvauti pasaulio veteranų čempionate Slovėnijoje ir negynęs nugalėtojo titulo.