Universalūs kariai

Ugniagesių gelbėtojų sportas  yra turbūt vienintelė pasaulyje sporto šaka, kurios atstovai – potencialūs didvyriai. Dar vaikystėje pradėję sportuoti, užaugę jie tampa profesionaliais ugniagesiais gelbėtojais, pasiruošusiais padėti nelaimės ištiktiesiems.

Ugniagesių gelbėtojų sportą formaliai sudaro dvi komandinės ir dvi individualios rungtys: 100 metrų bėgimas su kliūtimis, lipimas kablinėmis kopėčiomis, ugniagesių estafetė ir kovinė parengtis. Tai sporto šaka, kurios atstovai turi būti greiti, ištvermingi, lankstūs, fiziškai stiprūs. Siekdami tokiais tapti jie treniruojasi ir tokias sporto šakas, kaip futbolas, regbis, tinklinis, plaukimas, lengvoji atletika ir kitas.

Komandos suskirstytos i dvi grupes: suaugusių ir jaunimo. Pastarąsias sudaro sportininkai iki 18-os metų. Vyresni save atranda suaugusių komandose, kuriose gali rungtyniauti tol, kol pajėgia. Kaip ir kitose sporto šakose, taip ir čia, geriausi atletai patenka i šalies rinktines ir pergalių siekia tarptautinėse arenose.

Lietuvoje šis sportas nėra tarp populiariausių. Savo ugniagesių gelbetojų sporto komandas turi penki miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Visaginas. Šios komandos varžosi kasmet vykstančiame Lietuvos čempionate. Šiais metais Lietuvos čempione tapo Kauno komanda.
Europoje ugniagesių sportas populiariausias Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Butent šios šalys užima pirmas vietas žemyno pirmenybėse.

Ugdo profesionalus

Anot buvusio ilgamečio Lietuvos ugniagesių gelbėtojų sporto rinktinės nario ir Klaipėdos jaunimo komandos trenerio Kęstučio Juknos, šis sportas labai plataus spektro: „Mano tikslas – lavinti vaikus visapusiškai, pradedant bėgimo technika, baigiant žaidybinėmis sporto šakomis. Nenoriu apsistoti ties viena“.  

Statistiškai apie 70 proc. vaikų, užsiimančių šia sporto šaka, lieka dirbti gaisrinėje. „Tai pati geriausia ugniagesių gelbėtojų mokykla. Šis sportas padeda pasirengti fiziškai. Jie įpranta prie greičio, aukščio, adrenalino. Praėjusius šią mokyklą vadinu universaliais kariais, galinčiais kovoti tiek su varžovais prie starto linijos, tiek su ugnimi“, - sako K. Jukna.

Šiemet ugniagesių gelbetojų mokyklą baigęs klaipėdietis Vytautas Juozapavičius pritaria, kad nuo mažens praktikuota sporto šaka turėjo daug įtakos profesijos pasirinkimui: „Apie ugniagesių sportą atsitiktinai sužinojau dar devintoje klasėje, išbandžiau – patiko. Besitreniruodamas pamačiau koks tai darbas, patiko mokymo ir darbo sąlygos, todėl kai atėjo laikas rinktis specialybę, abejonių nekilo“.



Keturios rungtys

Rungčių pagrindas -  dar ketvirtame, praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Sovietu Sąjungos ugniagesių fizinio rengimo programose buvę specialūs pratimai: ugniagesio apsauginių drabužiu apsirengimas, žarnu ir kolonėlės pernešimas, laipiojimas virve, šuoliai, tvorų ir kitokių kliūčių įveikimas, 60 kg svorio žmogaus iškamšos nešimas.

Pokario metais sukurtos ugniagesių sporto taisyklės ir varžybų programa. Ją sudarė lipimas kablinėmis kopėčiomis į ketvirtą mokomojo bokšto aukštą, 100 m bėgimas su kliūtimis, lipimas trijų alkūnių ištraukiamomis kopėčiomis į mokomojo bokšto trečią aukštą, ugniagesių estafetė, kovinis išsidėstymas ir dvikovė.

Per daugiau nei pusšimti metų, varžybų programa ne kartą keitėsi, kol galiausiai buvo apsistota ties pagrindinėmis keturiomis rungtimis.

100 metrų bėgimas su kliūtimis. Sportininkas bėga 23 metrus, įveikdamas 2 metrų aukščio tvorą. Vėliau paima dvi žarnas, įveikia 8 metrų ilgio, 18 centimetrų pločio siją, pakeltą, į kiek daugiau nei metro aukšti. Bėgdamas sujungia dvi laisvas žarnų galvutes ir finišuoja.

Lipimas kablinėmis kopėčiomis į ketvirtą mokomojo bokšto aukštą. Vadinamosios kablinės kopėčios, tai 4 metrų ilgio, 8 su puse kilogramų svorio kopėčios su kabliu. Po starto sportininkai nešdami kopėčias bėga iki bokšto, kopėčias užkabina į antro aukšto palangę, užlipę, permeta jas į trečią aukštą, dar kartą pakartoję pratimą, finišuoja ketvirtame aukšte.  Bendras pasikėlimo lygis – 11 metrų.

Ugniagesių estafetė. Iš keturių etapų susidedanti kolektyvinė rungtis, kurios galutinis rezultatas priklauso nuo visų estafetės dalyvių. Pirmame etape įveikiamas namelis, antrame – 2 metrų aukščio tvora, trečiame etape komandos nariai įveikia siją ir turi prijungti ugniagesių švirkštą prie skirstytuvo. Svarbiausias – ketvirtas etapas, kuriame dalyvis, nubėgęs 50 metrų užgesina degantį skystį. Nubėgęs dar 50 metru finišuoja.

Kovinė parengtis. Tai sąlyginis gaisro gesinimas panaudojant profesionalią ugniagesių techniką. Rungtį atlieka visa komanda.