Svarbu mokėti kristi

Dviratininko draudimas - paslauga, skirta apsaugoti dviratininkus nuo nelaimingų atsitikimų naudojantis dviračiu, dviračio vagystės ar žalos tretiesiems asmenims. Tokią paslaugą teikia saugų dviračių eismą bei dviratininkų saugumą akcentuojanti draudimo bendrovė „ERGO“. Jos iniciatyva „Velomaratonas“ supažindina su kitokiu dviračių sportu, kuriame riedėjimas dviem ratais neatsiejamas su nutrūktgalviškumu, rizika, adrenalinu.

Dviračių krosas, dar kitaip vadinamas BMX - smarkiai populiarėjanti ekstremali sporto šaka. Aukščio ir kritimo baimės neturintys paaugliai vis dažniau renkasi rampoms ir tilteliams pritaikytus modifikuotus dviračius.

Mantas – 26 metų vilnietis, BMX dviračių sportu užsiima daugiau nei penkerius metus. Pašnekovas įsitikinęs, kad jokios traumos ar prieštaringos nuomonės jo neatbaidys dviratį keisti į automobilį.

Mantai, nuo ko viskas prasidėjo?
Draugų įtaka. Kaimynystėje išvydau pažįstamą, sukiojantį ratus su niekur nematytu, nestandartiniu dviračiu.  Gerai pamenu, kad BMX sąvoka jau buvau girdėjęs, tačiau daugiau nieko. Susiradęs informaciją internete, pradėjęs skaityti komentarus, atsiliepimus ir rimtai susidomėjau šia sporto šaka. Netrukus vakarus pradėjau leisti šokinėdamas nuo įvairių rampų, tiltelių, laiptelių.

Ar rinkdamasis informaciją ir ketindamas įsigyti šią transporto priemonę žinojai, kad tai viena iš ekstremaliausių dviračių sporto šakų?
Matyt, tas epitetas ekstremali ir patraukė dėmesį. Šiais laikais jaunimas labai imlus, pirmiausia padaro, o po to pagalvoja. Taip nutiko ir man. Skaitydamas įspūdžiais besidalijančius BMX dviratininkų komentarus, mintis apie traumas ir sužeidimus nevalingai praleisdavau. Pamenu pasakiau sau, kad jei dviračio kaina manęs neatbaidė, lūžių ir kritimų neišsigąsiu.

Kokias fizinės savybės reikalingos šiam dviračių sportui?
BMX dviratininkas turi būti ne kiek fiziškai, kiek emociškai stiprus. Patirtis rodo, kad pirmaisiais metais važinėji BMX, nes ieškai nuotykių, ekstremalumo, greičio. Adrenalinas tave veda į priekį. Vėliau įvertini pusiausvyros sąvoką ir fizinį pasiruošimą. Pradedi kitaip suprasti ir jausti greitį, aukštį. Mano nuomone, drąsa ir ryžtas pagrindinės savybės, kurias privalo turėti šia sporto šaka užsiimantis žmogus. Be to, nebijoti traumų ir lūžių.
   
Paminėjai traumas ir lūžius. Ar po ilgametės patirties pavyksta išvengti nelaimingų atsitikimų?
Visiems sakiau, sakau ir sakysiu – reikia mokėti kristi. Jei atvirai, tai nebeskaičiuoju kartų ir vietų, kur esu skausmingai kritęs, stojęs ir toliau važiavęs. Didesnių ar mažesnių traumų pasitaiko kaskart, kai sėdi ant dviračio. Žinau ne vieną žmogų, kuriam kritimas labai liūdnai baigėsi. Apsaugos šiame sporte privalomos. Tačiau dažnai paaugliai bijo atrodyti kvailai ir vengia dėvėti šalmą ar specialias saugos priemones. Po tiek lūžių neišvažiuoju iš namų be  apsaugų. Norėtųsi, kad jaunimas pasimokyti iš kitų skaudžių ar tragiškai pasibaigusių klaidų. Turbūt visi girdėjote apie Narbuto gatvėje įvykusią nelaimę...



Sakei, kad jokiu būdu nekeistum BMX  į automobilį, o kaip dėl standartinio ir lietuvių labai pamėgto kalnų ar plento dviračio?
Neturiu nieko prieš standartinį dviratį, kuriuo žmonės važinėja į darbą ar pajūriu. Nesvarbu, kokį dviratį mintum, tu sportuoji, o sportas – sveikata. Turiu labai daug draugų ir pažįstamų, kurie nė už ką nemintų BMX , o manęs nepamatytumėte ant jų kalnų ar plento dviračių. Žinau, kad šiais metais jie ruošiasi dalyvauti didžiausiame dviratininkų suvažiavime -  „Velomaratone“. Jei gerai pamenu, startuos mėgėjų važiavime. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tokių renginių, kurie suburia bendraminčius ir plečia dviračių kultūrą Lietuvoje. Lietuva turėtų lygiuotis į tokias šalis kaip Olandija, Danija. Ten dviratis nepakeičiama transporto priemonė ištisus metus. Tikiu, kad ateityje kas antras žmogus Lietuvoje vietoj automobilio rinksis sveikatą stiprinančią, ekologiškiausią transporto priemonę.

„Lietuvoje dviračių sportas populiarėja žaibiškai, po truputį įsivyrauja ir dviračių kultūra, tačiau skaudžių nelaimių vis tiek nepavyksta išvengti. Kad žmonėms reiktų mažiau sukti galvą dėl įvairių draudimo rūšių – pavasarį pristatėme specialų dviratininkų draudimą, kuris galioja tiek vagystės atveju, tiek susižalojus ar net padarius žalos kitam asmeniui ar jo turtui. Nors sužalojimų finansinė kompensacija atpirkti negali, žmonės jaučiasi daug saugesni žinodami, kad yra apsidraudę nuo vagišių ir kitokių nelaimių“, – teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Verslo klientų departamento Alternatyvių pardavimų kanalų grupės vadovas Mindaugas Budrys.

Pasak M. Budrio, kasmet jaučiamas vis didesnis jaunosios kartos susidomėjimas dviračiu sportu: kai kurie iš jų, kaip Mantas, taip leidžia laisvalaikį, o studentai dviračiais mėgsta net ir keliauti.

„Natūralu, jog draudimo užklausų iš jaunų žmonių taip pat gauname daug dažniau: jie dviračiais važinėja drąsiau ir nerūpestingiau, todėl papildoma apsauga jiems tikrai labiau reikalinga nei suaugusiems. Vis tik, kad ir kokiu draudimu bebūtumėte apsidraudę, tokios saugos priemonės, kaip šalmas, šviesą atspindinčios liemenės ar net apsaugos yra būtinos“, – pataria M. Budrys.