Nesupranta, ką reiškia ruoštis varžyboms

Jeigu graplingo federacija rengtų apdovanojimus, kurie primintų „Oskarus“, tai nominaciją „Labiausiai patobulėjęs imtynininkas“, veikiausiai, laimėtų Audrius Danys. Vos prieš metus į graplingo imtynes pasukęs džiudžitsu bei dziudo kultivavęs sunkiasvoris, vieną po kitos skina pergales bei ruošiasi rugsėjo mėnesį Lietuvoje įvyksiančiam Europos graplingo čempionatui.

 

„Graplingas mane patraukė tuo, kad jis yra arčiausiai realių kovų. Skirtumas tik tas, kad čia nėra smūginės technikos. Graplinge yra labai daug saviraiškos, o tai man patinka. Mažiau taisyklių, mažiau apribojimų“, - pasakojo Lietuvos graplingo čempionas svorio kategorijoje per 90 kilogramų.

 

Trisdešimt vienerių A. Danys specialistų vadinamas vienu rimčiausių Europos čempionato favoritų laimėti auksą. Pats imtynininkas to per daug nesureikšmina bei tikina, kad apie galutinę vietą dar negalvoja.

 

„Man jau ne aštuoniolika ir ne dvidešimt dveji, tad sportuoju tik savo malonumui. Jei sveikata leis – gal kažkas ir išeis, o jei ne – bus kaip bus. Mano pagrindinis šios dienos tikslas – išlaikyti judėjimą be pauzių ir be jokių pertraukų. O medaliai... Aišku, malonu, bet ne svarbiausias dalykas. Man atrodo viskas paprasta, kuo daugiau sportuoji, tuo daugiau ir laimi. Save asmeniškai aš vertinu savikritiškai“, — savo filosofiją dėstė graplingo imtynininkas.


 

Aš tiesiog sportuoju. Nesuprantu, ką reiškia ruoštis varžyboms. Arba tu sportuoji, arba nesportuoji.  

Taip, jei sveikata leis, dalyvausiu. Man tikrai malonu būtų pasivaržyti su stipriausiais varžovais, todėl, jei visiškai nesubyrėsiu, čempionatui užsiregistruosiu. Manęs visiškai negąsdina kovos su stipresniais varžovais, nes mano filosofija tokia, kad geriau stipriam pralaimėti, nei silpną nugalėti.

Aš to tikrai nesuprantu. Juk nepasiruoši per mėnesį ar du. Tai turi būti sistemingas darbas. Aš sportuoju nuolat, nepriklausomai nuo to, ar su treneriais, ar vienas. Aš sportinės veiklos niekada nenutraukiu, o prieš Europos čempionatą jokios specialios metodikos nenaudoju. Tiesiog patirtis auga, žinių bagažas taip pat.

Net nežinau. Žmonės susidėlioja prioritetus taip, kaip jiems atrodo teisingiausia. Mano pagrindinis prioritetas – jausti malonumą sportuojant. Varžybose išsikrauni, iškrauni adrenaliną, supranti, kad kažką gali, o kažko negali. Nesupraskite neteisingai – noras dalyvauti ir laimėti yra. Kovai aš nesu abejingas, tiesiog šito dalyko aš per daug nesureikšminu. Nors laimėti visada yra malonu.