Neįgalieji veržte veržėsi į sporto žaidynes

Šiemet trečią kartą vyko Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės. Kauno miesto neįgaliųjų draugijos  pirmininkas, pirmųjų dviejų sporto žaidynių direktorius ir pagrindinis organizatorius Ingas Mačiukas pasakojo, kad šie metai buvo ypatingai sunkūs dėl pinigų stygiaus.

“Nei sporto departamentas, nei sporto fondas mūsų projekto nefinansavo. Sveikųjų  judėjimui iš tikrųjų buvo skirta nemažai lėšų, tad šioje vietoje neįgalieji pajuto didelę diskriminaciją,” - pasakojo ponas Ignas.

Nežiūrėdamos į tai, Lietuvos ir Kauno miesto neįgaliųjų draugijos vistik nusprendė varžybas vykdyti. Ignas Mačiukas pasakojo, kad sustoti pusiaukelėje neprotinga net tuo atveju, kai finansavimo visiškai nėra. “Vis dėlto žaidynės buvo surengtos. Už tai labiausiai norėčiau padėkoti Kauno miesto savivaldybei, kurios pagalba mes gavome pačius svarbiausius dalykus –  Kauno sporto halę bei  galimybę pasigaminti medalius.

Taip pat labai prisidėjo Lietuvos neįgaliųjų draugija – ne tik  savo nedidelėmis lėšomis, kurias turėjo, bet ir organizaciniuose dalykuose – iš visų rajonų renkant žmones.”

“Finalinėse žaidynėse dalyvavo virš 300 žmonių. Buvo išdalinti 35 komplektai medalių, o komandų privažiavo iš įvairiausių miestų bei miestelių. Iš viso suskaičiavome apie 24 miestus iš visų Lietuvos kampų,” - džiaugėsi Kauno neįgaliųjų draugijos pirmininkas.

reklama

Žaidynėse daugiausiai žmonių atstovavo Kaunui, labai aktyvūs buvo marijampoliečiai, alytiškiai,  elektrėniškiai. “Vis tik Lietuvos sostinė Vilnius ir jo apskritis yra labai apsileidusi sporto srityje. Ateityje mūsų laukia dideli organizaciniai darbai.”

“Neįgalieji rungtyniavo daugelyje rungčių.  Žaidė smiginį, bočią, krepšinį tris prieš tris, mėtė baudas, rungėsi šaškių, šachmatų turnyruose. Įvairią negalią turintys žmonės buvo suskirstyti į grupes – kurtieji, intelekto sutrikimo, bendrų susirgimų, žmonės, sėdintys vežimėliuose ir t. t.  Dėl to ir medalių skaičius buvo padidintas,” - pasakojo I. Mačiukas.

Jo teigimu, svarbiausia užduotis – plėtoti savo veiklą, tęsti darbus. Norima, kad toks renginys vyktų ne vieną kartą, o taptų tradicija.

“Man labai patiko, kad žmonės veržiasi į žaidynes. Tai yra didelė jų šventė – ne tik pasivaržymo, bet ir bendravimo, susitikimo. Ši šventė jiems tapo labai didele atrakcija. Tokių dalykų  trūksta – neįgaliesiems, praktiškai, jokių renginių nėra. O sporto halė – ypatingai tinkama neįgaliesiems – pritaikytos vietos, viešieji tualetai, nėra laiptų. Žmogus puikiai, be jokių keblumų gali patekti į salę,” - tvirtino draugijos pirmininkas.

Jis pats pat džiaugėsi, kad turėjo šiek tiek reklamos. Tiesa, žiūrovai susirinko tik iš tų pačių žmonių – draugijų nariai, neįgalieji, kurie nedalyvavo varžybose. Taigi, jų nebuvo daug.

Šventės organizatoriai bei dalyviai puikiai pasiskirstė halės patalpas – praktiškai nė vienos vietos nebuvo laisvos. Aikštelė suskirstyta – viename gale krepšinis, kitame – bočio žaidimas, smiginys. Kitose sporto halės patalpose vyko šaškių ir šachmatų varžybos.

Igno Mačiuko teigimu, nepaisant menko finansavimo, renginys buvo labai vykęs ir reikalingas. “Daug pagalbos gavome iš rėmėjų, su kuriais dirbome prieš tai vykusiose žaidynėse. Jie norėjo mus paremti nepaisant to, kad ir patiems nėra lengva. Juk už sporto halę taip pat yra įkainiai, nedalina niekas už dyką. Šiuo atveju buvo žvelgiama su perspektyva į ateitį, kad vėliau taip pat rengsime žaidynes ir galėsime atsiskaityti. Žinoma, ne už šias, o už ateinančias – kad neprarastų mūsų kaip būsimų klientų.”

Kauno neįgaliųjų draugijos pirmininkas džiaugėsi, kad varžybų atidaryme dalyvavo seimo narė Dangutė Mikutienė, kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Skyrius, neįgaliųjų reikalų departamento atstovė Agnė Martinaitytė, Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius, Kauno sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas bei Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis.