Po dešimtmečio Italijoje - atviras naujovėms

29 metų Lietuvos rinktinės gynėjas Marius Stankevičius Italijoje rungtyniauja nuo 2001 metų, kai palikęs Panevėžio „Ekraną“ persikėlė į „Brescia“ klubą. Tiesa, su vieno pusmečio išimtimi – šių metų sausį Genujos “Sampdoria”  lietuvį paskolino ispanų „Sevilla“ ekipai, kurioje rungtyniavo iki sezono pabaigos.

Geriausio 2009 m. Lietuvos futbolininko kontraktas su „Sampdoria“ galios dar dvejus metus, tačiau susidomėjimą M.Stankevičiumi šią vasarą parodė du Ispanijo klubai - Pamplonos „Osasuna“ bei Barselonos „Espanyol“. Tiesa, teigiama, kad „Sampdoria“ vadovų paprašyta išpirkos suma – 2,5 mln eurų – minėtiems ispanų klubams pasirodė per didelė, todėl lieka neaišku, ar M.Stankevičius sugrįš į Ispaniją.

Kartu su kitais Lietuvos nacionalinės rinktinės nariais draugiškam mačui su Baltarusija besiruošiantis futbolininkas teigia, jog mielai pasinaudotų tokia galimybe.

Mariau, kokia „Sampdoria“ derybų su ispanų klubais situacija šiandien?, - paklausėme M.Stankevičiaus.

Tai klubų derybos ir klubų sprendimai, todėl klubo vadovų ir reiktų klausti. Žinau tiek, kad esu „Sampdoria“ žaidėjas, kad priklausau šiai komandai ir jokių naujų žinių neturiu.

Esate prasitaręs, jog norėtumėte grįžti į Ispniją...

Taip, nes tai viena geriausia pasaulio lygų. Negaliu pasakyti, kad Italijos ar Anglijos lygos prastos, bet Ispanijoje praleistas pusmetis man atnešė daug naudos ir patirties. Man tikrai patiko. Jei turėčiau galimybę sugrįžti, tikrai jos neatsisakyčiau.

Praleidus tiek metų Italijoje, kas Ispanijoje kitaip?

Futbolas tas pats – žaidžia vienuolika prieš vienuolika. Tiesiog daug naujovių pačiame žaidime, taktikoje, greityje ir taip toliau. Tai yra skirtingas futbolas nei Italijoje. Kaip kad Anglijoje kitoks futbolas nei Ispanijoje.

Kalbėdamas apie naujoves, turite omeny, kad ispanų futbolas žengia sparčiau į priekį nei italų?

Manau, kad tai parodė šių metų pasaulio futbolo čempionatas.

Galbūt norui grįžti į Ispaniją įtakos turi ir pasaulio čempionato baigtis? Juk Italijos futbole po fiasko Pietų Afrikoje – slogi atmosfera, Ispanijoje priešingai – didelis emocinis pakilimas...

Ne, nemanau. Tikrai ne dėl atmosferos. Tai yra futbolas – vieną dieną laimi vieni, kitą – kiti. Sakoma, stiprūs tie, kurie moka pralaimėti, ne vien tik tie, kurie moka laimėti. Tiesiog Ispanijoje buvo labai gera patirtis, žaidžiau puikioje komandoje, ir tas pozityvumas suteikė tą futbolo malonumą. Džiaugiausi ten būdamas, ir jei būtų galimybė sugrįžti, kaip sakiau, neatsisakyčiau. Aišku, yra daug niuansų, bet jei kalbėtume tik apie lygas – tai būtų patraukli galimybė.



Vadinasi, jei liktumėte Italijoje, būtumėte nusivylęs?

Ne, tikrai ne. Labai džiaugiuosi būdamas „Sampdoria“ žaidėjas. Tai nuostabus klubas, gera komanda, kuri varžosi dėl aukštų vietų, ir tai demonstruoja ne pirmus metus. Garbė žaisti tiek tokiame klube, tiek tokioje lygoje, ir tikrai džiaugiuosi būdamas Italijoje. Bet naujoves visuomet priimu pozityviai. Kaip ir gyvenime, kartais keitiesi į tam tikrą pusę, ir džiaugiesi, jei pokyčiai – į gerąją.

Pačiame „Sampdoria“ klube šią vasarą buvo daug permainų?

Permainų buvo nemažai, nes pasikeitė visa klubo valdžia ir trenerių štabas. Manau, tai didelė atsakomybė. Pasikeitimų žaidėjų gretose nebuvo daug. Galima sakyti, liko visi tie patys žaidėjai.

Po sėkmingo sezono žaidėjams netrūks motyvacijos siekti naujų tikslų?

„Sampdoria“ Italijos čempionate užėmė ketvirtą vietą ir dalyvaus UEFA Čempionų lygos atrankoje, kovosime su Brėmeno „Werder“. Tai suteikia labai didelį stimulą. Galbūt žaidėjai dar džiaugiasi tuo, kas buvo praėjusiais metais, tačiau būtina pamiršti euforiją. Tai, kas buvo praeity, praeity ir pasilieka, reikia galvoti apie rytojų. Tiesiog turime susikaupti ir atlikti naujus darbus, nes jei vis galvosime apie praėjusį sezoną – nieko daugiau nepasieksime. 

Ar tas nežinojimas, kur vis dėlto teks rungtyniauti kitą sezoną – likti Italijoje ar keltis į Ispaniją, netrukdo ruoštis klubiniam sezonui bei artėjančioms Lietuvos rinktinės varžyboms?

Ne, netrukdo. Žaidžiu viename klube ir esu susikaupęs darbui vienoje komandoje. Be abejo, pastovumo ir žinojimo, kas bus toliau, kaip ir kiekvienam žmogui – norisi. Norisi būti užtikrintam, kas kaip bus. Kita vertus, futbolininkai, kaip ir kiti sportininkai, gyvena su lagaminais rankose. Esame keliauninkai ir niekad negalime žinoti, kas atsitiks rytoj. Pastovumo trūkumą turime priimti kaip normalų dalyką.

Kaip paaiškintumėte Italijos rinktinės fiasko pasaulio čempionate Pietų Afrikoje?

Galbūt būta nuovargio po ilgo sezono. Galbūt buvo neįvertinti varžovai. Daug minčių gali būti. Tai yra didelė pamoka, kad šiandien futbolą moka žaisti kiekviena rinktinė. Nesvarbu, didesnė mažesnė šalis – ją reikia vertinti ir gerbti. Kaip sakiau, tai pamoka italams. Čempionai jie buvo prieš ketverius metus, o vertinti reikia tai, kas yra dabar.

Rytoj Lietuvos rinktinės laukia draugiškas mačas su Baltarusija. Kokie rinktinės uždaviniai šiose rungtynėse?

Manau, svarbiausia įvertinti mūsų fizines galimybes. Pasižiūrėti, kaip jaučiamės, nes kai kuriems žaidėjams baigiasi pasirengimo klubiniams sezonams etapas ir čempionatai tik prasideda. Pasižiūrėti, ko mums trūksta ir ką reikėtų patobulinti kitoje rinktinės stovykloje jau prieš oficialias varžybas.