Krepšininkės karjera trukdo mokslams

Savaitgaliui iš Kroatijos į Kauną Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė 20-metė Marina Solopova gimtojoje šalyje ilgai neužsibuvo. Sužaidusi draugišką mačą prieš Belgijos krepšininkes, rugpjūčio 10 dieną ji su komanda išskrido į Italiją.
 

„Išvyka į Kroatiją buvo sunki - į Vilnių skridome per Splitą, Zagrebą ir Kopenhagą. Kelionė tikrai varginanti. Antradienį žaisti atrankinių iškeliaujame į  Italiją. Iš viso bus žaidžiamos 8 varžybos, jeigu užimsime 1-2 vietas – pateksime į kitų metų Europos moterų čempionatą. Tikimės pergalės, o kaip bus – pamatysime. Kol kas turime tris pergales iš trijų, - šypsosi mergina, sekmadienį su Lietuvos moterų krepšinio rinktinę Kaune nugalėjusi belges.
 
Šie metai moterų rinktinėje tau – debiutiniai. Kokios naujos patirties tikiesi įgyti?
Apskritai iš rinktinės tikimąsi patekimo į Europos čempionatą. Iš tikrųjų labai smagu, kad patekau į moterų rinktinę, stengsiuosi įrodyti, ką sugebu. Man čia labai patinka – draugiška komanda, treniruotės su geriausiomis Lietuvos krepšininkėmis. Prieš tai nesu turėjusi treniruočių su jomis. Žaisdama aukščiausiame lygyje tikiuosi tobulėti (šypsosi, - aut. past.)
 

Ne už kalnų ir klubinis sezonas. Gal jau žinai, kur runtyniausi?
Apie ateinantį sezoną per daug negalvoju. Šiuo metu visos mano mintys sukasi apie moterų rinktinę. Pasiūlymų, atvirai kalbant, netrūksta. Susidomėjimą reiškia ir užsienio klubai. Vis tik kol kas labiausiai norėčiau rungtyniauti Lietuvoje. O kaip bus – laikas parodys. Galbūt liksiu gimtojoje šalyje, galbūt ir ne.
 

Kokie faktoriai renkantis komandą tau yra svarbiausi?
Man svarbiausia yra tai, kad komanda žaistų aukščiausiame lygyje ir ne viename vietiniame čempionate. Taip pat, be abejo, svarbu ir tai, kad gaučiau nemažai žaidybinio laiko, turėčiau galimybę ir toliau tobulėti.
 

Kaip vertintum praėjusį sezoną Klaipėdos „Lemminkainen“ ekipoje?
Šis sezonas, mano manymu, tikrai labai sėkmingas ne tik man, bet ir visai ekipai. Pasiekėme daug – laimėjome LMKL ir BWBL sidabro medalius, taip pat patekome į kitą Europos taurės etapą.
 

„Lemminkainen“ yra pirmoji mano profesionali komanda. Gimiau ir augau Klaipėdoje. 12-os metų pradėjau lankyti Knašiaus sporto mokyklą, o jau 16-os sulaukiau pasiūlymo žaisti aukščiausioje lygoje už „Lemminkainen“. Sutikau tikrai nedvejodama. Iš tikrųjų tų pirmųjų ispūdžių net nelabai pamenu (juokiasi, - aut. past.). Buvo šiek tiek keista – juk į tokį lygį patekau būdama dar labai jauna. Visos ekipos narės – žymiai vyresnės, kiek atsimenu, tada ir legionierių buvo.  Susikalbėti nebuvo problema – jos rusės, o aš moku rusiškai (juokiasi, - aut. past.).

 
Ar profesionalo karjera netrukdo mokslams?
Iš tikrųjų šiek tiek trukdo, tačiau labai norint galima viską suderinti (šypsosi, - aut. past.) Turėdavau po dvi treniruotes per dieną. Kartais po rytinės treniruotės jausdavau didelį nuovargį, tad į paskaitas nueidavau ne visada. Mokausi Klaipėdos universitete viešąjį administravimą. Ši specialybė man patinka, tikrai labai įdomi. Galbūt ir įsivaizduoju save dirbančią tokį darbą (juokias, - aut. past.)
 
Neperseniausiai grįžai iš U20 čempionato. Kaip vertintum rinktinės pasirodymą ten?
Krepšinio federacija mums buvo iškėlusi tikslą, jeigu gerai pamenu, patekti tarp 3 ir 9 vietos. Iš tikrųjų čempionatą vertinu visai neblogai. Žinoma, norėjosi paskutiniais metais iškovoti medalius. Deja, nepavyko. Čempionatą pradėjome neblogai, ir, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant – po kiekvienų varžyvų vis labiau patikėdavome, kad galime iškovoti medalius. Pralaimėjus 7 svarbiausias varžybas buvo labai apmaudu. Žinoma, teko su tuo susitaikyti.
 

Ką gali pasakyti apie savo asmeninį pasirodymą?
Net nežinau, kaip čia save vertinti. Manau, pasirodžiau visai neblogai. Vis tik iškovoti medalių nepavyko, tad tas mano asmeninis pasirodymas nublanksta. Padidėjusio dėmesio taip pat nejaučiu, moterų krepšinis Lietuvoje nėra labai populiarus. Padidėjo nebent komentarų skaičius internete, tačiau aš jų neskaitau – man nelabai įdomu, kas ką ten rašo (juokiasi, - aut. past.) Iš tikrųjų tobulintinų dalykų mano žaidime dar tikrai yra – netgi labai daug. Tačiau nenoriu varžovėms atskleisto savo minusų (juokiasi, - aut. past.). Svarbiausia, toliau reikia daug ir stropiai dirbti ir, manau, viskas bus gerai.
 

Vis dažniau girdime kalbas, kad tavo vieta - WNBA. Kaip pati į tokius dalykus reaguoji?
Na, tiesą pasalius, tokias kalbas girdžiu pirmą kartą (juokiasi, - aut. past.). Nesu gavusi jokių pakvietimų į stovyklas ar dar kažko panašaus, tad sunku kažką pasakyti.

Iš tikrųjų net nežinau, ar norėčiau dabar atstovauti WNBA. Į tokį aukštą lygį eiti dar tikrai per anksti. Man tik 20 metų ir viskas prieš akis. O noras vieną dieną ten žaisti tikrai yra – WNBA yra stipriausia lyga pasaulyje. Ten runtyniauti būtų milžiniška garbė (šypsosi, - aut. past.).