Lietuvoje žibės rankinio žvaigždės

Lietuvos klubai nedalyvauja Čempionų lygos varžybose, o Lietuvos rinktinė retai susitinka su stipriausiomis Europos komandomis. Todėl ir pasaulio rankinio superžvaigždės į mūsų šalį užsuka nedažnai. Tačiau kartais užsuka. Per pastaruosius metus mūsų šalies sirgaliams prisistatė prancūzai Nikola Karabatičius ir Thierry Omeyer, ispanai Ikeris Romero ir Viktoras Tomasas, lenkas Slawomiras Szmalis, o birželio 10 dieną į Kauno sporto halės aikštę įbėgs būrelis Danijos garsenybių su Mikkeliu Hansenu priešakyje. 

Kaip sustabdyti reaktyvinius kraštinius Andersą Eggertą ir Hansą Lindbergą? Kaip toliau nuo šešių metrų linijos nustumti plačiapetį Rene Toftą Hanseną? Kaip uždengti 212 cm ūgio milžiną Nikolajų Markusseną? Kaip pramušti vartininką Niklasą Landiną?

 

Šie galvosūkiai neduoda ramybės visiems treneriams, besirengiantiems rungtynėms su Danijos rankinio rinktine. Tačiau yra dar vienas galvosūkis, daug sudėtingesnis negu visi paminėtieji – kaip supančioti geriausiu 2011 metų pasaulio rankininku išrinktą Mikkelį Hanseną?
 

Šis 27 metų 196 cm ūgio kairysis pusiaukraštinis jau ne vienerius metus yra pavojingiausias Danijos rinktinės ginklas, keliantis siaubą visiems varžovams ir susižavėjimą milijonams jo gerbėjų.

 

Nuėjo tėvo pėdomis
 

M.Hansenas į rankinį atėjo sekdamas tėvo pėdomis. Dabartinio Danijos rinktinės lyderio tėvas Flemmingas Hansenas irgi buvo geras rankininkas ir praėjusio amžiaus devintajame bei dešimtajame dešimtmečiuose pats ilgai žaidė nacionalinėje komandoje, su kuria dalyvavo 1984 metų Los Andželo olimpinėse žaidynėse.

 

Matydamas tėvo pavyzdį, Mikkelis nuo mažens nesiskyrė su rankinio kamuoliu ir būdamas dar visai jaunas tapo pastebima figūra Danijos lygoje, kurios čempionu pirmą kartą tapo nesulaukęs nė 20-ies.

 

Svendborgo klube žaidusį jaunuolį anksti pastebėjo ir galingiausi užsienio klubai, tad jau 2008-aisiais tuomet 20-metis M.Hansenas paliko tėvynę ir apsivilko „Barcelona“ komandos aprangą.

Į Katalonijos klubą M.Hansenas, ko gero, pateko per anksti. Jis buvo jaunas, itin ambicingas, norėjo visko ir iškart. Tačiau tuometiniam „Barcelona“ treneriui Manolo Cadenasui neatrodė, kad naujokas iš Danijos jau subrendo būti komandos lyderiu. Treneris labiau pasitikėjo vyresniais rankininkais, o M.Hansenas žaidė daug mažiau nei norėjo ir manė esąs vertas.

 

Todėl 2010 metais sulaukęs kvietimo iš tėvynės, kur danų verslininkas Jesperis Nielsenas pradėjo naują superprojektą, M.Hansenas ilgai nedvejojo ir padėjo parašą ant sutarties su ką tik įkurtu „Kobenhavn“ klubu. Juo labiau kad sutarties finansinė dalis buvo labai viliojanti – 14,5 mln. eurų biudžetą deklaravusiame Kopenhagos klube M.Hansenas per sezoną turėjo uždirbti daugiau nei 0,5 mln. eurų (4 mln. Danijos kronų).

 

„Kobenhavn“ su M.Hansenu ir keliomis kitomis tiek Danijos, tiek užsienio žvaigždėmis labai greitai priartėjo prie Europos rankinio lyderių ir 2012 metais pateko į Čempionų lygos finalo ketvertą. Tačiau J.Nielseno projektas sprogo taip pat staigiai, kaip iškilo. Jau 2012-ųjų vasarą „Kobenhavn“ paskelbė bankrotą ir M.Hansenui teko ieškoti naujų darbdavių.

 

Kadangi M.Hansenas buvo išrinktas geriausiu 2011 metų pasaulio rankininku, jo karjera tuo metu buvo stebima ypač atidžiai, o naujo klubo paieškos 2012 metų vasarą tapo didžiausiu tarpsezonio rinkos detektyvu. Susigrąžinti daną labai norėjo „Barcelona", į jį rankas tiesė Kielcų „Vive" ir „Kiel". Bet atkakliausias buvo Paryžiaus PSG klubas.

M.Hansesno neatbaidė net tai, kad Prancūzijos sostinės klubas nežaidė Čempionų lygoje. PSG tik tą vasarą sulaukė milžiniškų investicijų iš Kataro, o naujieji savininkai buvo pasiryžę jų geidžiamiausioms žvaigždėms į atlyginimų lapą įrašyti vos ne tokį skaičių, kokio pageidavo į PSG akiratį patekę žaidėjai. Finansinės sąlygos nusvėrė tą aplinkybę, kad Danijos žvaigždė laikinai atsidūrė Čempionų lygos užribyje.

Du pastaruosius sezonus Paryžiaus klubas Čempionų lygoje žaidė, bet M.Hanseno ir PSG savininkų užduotys stipriausiame žemyno turnyre liko neįgyvendintos – vienas turtingiausių Europos klubų abukart iškrito ketvirtfinalyje.

Čempionų lygos nugalėtoju dar nė sykio netapęs M.Hansenas vėl pradėjo galvoti apie permainas. Šį pavasarį buvo daug kalbama, kad daną į savo gretas aktyviai vilioja „Barcelona", o pats rankininkas žadėjo sezonui pasibaigus detaliai išnagrinėti Katalonijos klubo pasiūlymą. Vis dėlto "Barcelona" vėl liko prie suskilusios geldos - M.Hansenas, nelaukdamas sezono pabaigos, sutiko dar ketveriems metams pratęsti sutartį su PSG klubu. Tad tamsiai mėlynus marškinėlius su Eiffelio bokšto siluetu jis turėtų vilkėti iki 2019 metų.

„Mikkelis yra ypatingas rankininkas ir PSG projekto simbolis, todėl mums buvo labai svarbu, kad jis liktų mūsų komandoje", - sakė PSG direktorius Jeanas Claude'as Blanc'as.

 

Danijos rinktinėje M.Hansenas debiutavo 2007 metais. Tiesa, nei tų metų pasaulio, nei kitų metų Europos pirmenybėse jaunasis talentas dar nežaidė, o pirmasis oficialus turnyras, į kurį M.Hanseną nusivežė tuometinis rinktinės treneris Ulrikas Wilbekas, buvo 2008 metų Pekino olimpinės žaidynės. Bet ir jose naujokui buvo numatytas tik tolimo atsarginio vaidmuo.

 

Vaidmuo pasikeitė susižeidus vienam komandos lyderių Michaeliui Knudsenui. Treneriui teko ieškoti nepanaudotų rezervų ir jo žvilgsnis nukrypo į M.Hanseną. O 20-metis vaikinas pasinaudojo jam suteikta galimybe ir taip greitai pakėlė savo autoritetą, kad per rungtynes su Rusijos rinktine būtent jam buvo patikėta atlikti jau po finalo sirenos skirtą baudos metimą. 

 

Nors tokiose situacijose įvarčiai įmetami labai retai, M.Hansenui pavyko pergudrauti tiek rusų sienelę, tiek vartininką ir pasiųsti kamuolį į tinklą. Ir kartu – išplėšti svarbią pergalę vieno įvarčio skirtumu, dar labiau padidinti U.Wilbeko pasitikėjimą bei danų sirgalių meilę.

 

Trūksta olimpinio medalio
 

Pekine laimėti olimpinius medalius M.Hansenui ir jo komandos draugams nepavyko. Danijos rinktinė tuščiomis grįžo ir iš 2009 metų pasaulio bei 2010 metų Europos pirmenybių. Tad pirmojo apdovanojimo atstovaujant nacionalinei komandai M.Hansenas turėjo laukti iki 2011 metų planetos čempionato.

 

Užtat jame Danijos rinktinės 24-asis numeris žibėjo itin ryškiai. M.Hansenas tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju, buvo išrinktas į geriausių rankininkų septynetą ir su komandos draugais lipo ant antrojo garbės pakylos laiptelio. Būtent puikus žaidimas planetos pirmenybėse ir nulėmė, kad per 2011 metų geriausio pasaulio rankininko rinkimus M.Hansenas surinko daugiausiai balsų.

 

Po to žaisdamas Danijos rinktinėje M.Hansenas medalius laimėjo dar trejus metus iš eilės. 2012-aisiais kairiojo pusiaukraštinio vedami danai tapo Europos čempionais, 2013-aisiais laimėjo pasaulio, o 2014-aisiais – Europos pirmenybių sidabro medalius. 

 

M.Hansenas visuose turnyruose buvo renkamas į geriausių žaidėjų septyniukę, o iš 2013 metų pasaulio čempionato grįžo su naudingiausio rankininko prizu.

 

Kol kas M.Hanseno kolekcijoje labiausiai trūksta olimpinio medalio. Jis dalyvavo jau dvejose olimpinėse žaidynėse, bet 2012 metais Londone vienai stipriausių pasaulio komandų Danijos rinktinei vėl nepavyko nutraukti olimpinio prakeiksmo ir pirmą kartą patekti tarp prizininkų.
 

Keliems vyresnės kartos danų rankininkams tai buvo paskutinis šansas. Tačiau M.Hansenui tik 27-eri ir laiko laimėti olimpinį medalį jis dar turi. 

 

Lietuva – Danija
 

Europos čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Danijos rinktinių vyks birželio 10 d. (trečiadienį) 19 val. Kauno sporto halėje. Bilietus, kurie kainuoja 1,5-3 eurus, parduoda „Bilietų pasaulis“ .

Danijos rinktinė jau yra užsitikrinusi kelialapį į finalo etapą, o Lietuvos rankininkai dar neprarado vilties pasekti danų pėdomis.

 

2005 Arpadas Šterbikas (Serbija ir Juodkalnija)

2006 Ivano Baličius (Kroatija) 

2007 Nikola Karabatičius (Prancūzija)

2008 Thierry Omeyer (Prancūzija)

2009 Slawomiras Szmalis (Lenkija)

2010 Filipas Jicha (Čekija)

2011 Mikkelis Hansenas (Danija)

2012 Danielis Narcisse‘as (Prancūzija)

2013 Domagojus Duvnjakas (Kroatija)

2014 Nikola Karabatičius (Prancūzija)