Į naujas vėžes pasuko trauma

Tadas Donėla tinklinio aikštelėje – nuo aštuonerių. Tik dabar jis garsus ne puikiais kamuolių perdavimais, o subtiliomis pastabomis ir patarimais aikštelėje. Jis dirba tinklinio klubo „Auksma“ treneriu ir ugdo paplūdimio tinklininkus.

„Tinklinį kartu su vyresniais tinklininkais pradėjau žaisti prieš 32 m. Klaipėdoje pas trenerį Kęstutį Mazgelį. Į Vilnių taip pat atvažiavau žaisti tinklinio, mane pakvietė tuo metu viena geriausių Lietuvos komandų Vilniaus „Lamaringas“, kurią treniravo Jonas Adomaitis. 
 

Atstovavau daugeliui komandų. Žiemą žaidžiau salėje, o vasarą – paplūdimyje, kai tik tam Lietuvoje atsirado galimybė. Paplūdimyje debiutavau su klaipėdiečiu Eirinu Jonaičiu, vėliau žaidžiau su vilniečiais Henriku Čyvu, Vytautu Dailide, dabartiniu Lietuvos tinklinio federacijos prezidentu Mariumi Vasiliausku, Vadimu Nikiforovu“, – prisiminė T. Donėla. 

Mano viltys sudužo, kai žaidėme su Vytautu Dailide. Vasarą dalyvavome gal šešiuose Pasaulio taurės etapuose, tačiau nepatekome į pagrindines varžybas.
 

Tačiau tai nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios baigiau sportinę karjerą. Žaisti trukdė čiurnos trauma. Kai skausmai tapo nepakeliami, prieš penkerius metus ryžausi operacijai. Su tinkliniu visam laikui neatsisveikinau, toliau su juo draugauju. Mėgėjiškai tinklinį pažaidžiu ir dabar. 

Vis pagalvoju: o ar Lietuvoje buvo profesionalių komandų? Pusiau profesionali buvo gal tik Vilniaus „Kuro aparatūra“, profesionalaus tinklinio užuomazgos mezgėsi „Lamaringe“. Dabar profesionalėmis būtų galima vadinti mūsų paplūdimio tinklininkes Ievą Dumbauskaitę ir Moniką Povilaitytę, kurios jau ketverius metus treniruojasi dukart per dieną, dalyvauja gero lygio turnyruose. 

Prieš ketverius metus. Treniruoti paplūdimio tinklininkus pakvietė Marius Vasiliauskas, „Auksmos“ klube žaidėjus treniruoju su juo. Su mažesniais vaikais dirba Artūras Bekešas ir Paulius Matulis. 

Stengiuosi dirbti profesionaliai. Vėl žiemas praleidžiu salėse, o vasaras – paplūdimiuose. Pagrindiniai auklėtiniai – Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, o praėjusiais metais prie jų prisijungė Irina Zobnina ir Lukas Každailis, kuris pradėjo studijuoti Vilniuje. Dabar vasarą į Vilnių atvažiuoja vis daugiau jaunimo, su kuriuo irgi tenka padirbėti. 
 

Gana sudėtinga. Pats galėdavau padaryti, o kai reikėdavo paaiškinti mokiniams, nesugebėdavau. 
 

Šiemet dar teko pabūti ir Lietuvos salės tinklinio vyrų rintinės antruoju treneriu, po ilgos pertraukos dalyvavome Europos čempionato atrankos turnyrui, tačiau nesėkmingai. Rinktinė stokojo patirties, žaidėjus slėgė didelė atsakomybė. 
 

Gerai. Jeigu blogai sutartume, kartu nedirbtume. Stengiuosi būti reiklus, bet kartais iš merginų nesugebu išreikalauti. Man jų būna gaila, o vaikinams esu gerokai reiklesnis. 
 

Ne. Kai geras oras, smagu būti gryname ore. Kai lyja, blogiau. Mano darbą vertina žmona Rasa, ji dirba „Impuls“ klube ir vaikus moko plaukti, vadovauja pilateso ir vandens aerobikos pratyboms. Auginame du sūnus: Mantui – trylika metų, o Lukui – septyneri. Tačiau nė vienas jų nežaidžia tinklinio. 
 

Mantas nuo pirmos klasės žaidžia futbolą, o Lukas šį rudenį eis į mokyklą ir sako, kad nori lankyti futbolo pratybas. Manau, kad, laikui bėgant, jie ateis į tinklinį. Namie turime tinklinio kamuolių, juos retkarčiais padaužome. 

Paplūdimio tinklinis Lietuvoje – nauja sporto šaka. Tad iš kur tų paplūdimio žaidėjų gali būti, dar niekas neužaugo. Ir salės, ir paplūdimio tinklinis panašūs, techniniai žaidimo elementai daugmaž vienodi. Vienintelis skirtumas – paplūdimio žaidėjai yra universalesni nei salės tinklininkai. Salės tinklininkui pakanka gerai mokėti porą elementų ir jis gali sėkmingai žaisti atskirose pozicijose. Paplūdimio tinklinis visai kitoks, gerokai universalesnis, žaidėjas turi mokėti viską.
 

Daug, ne visus galime priimti. Ką gi galės išmokti 40 į aikštelę išbėgusių vaikų? Nieko. Per mūsų treniruotes aikštelėse žaidžia apie 20 vaikų. Tačiau tenka pripažinti, kad nemažai vaikų atima krepšinis, rankinis, kitos sporto šakos. 
 

Perspektyvūs Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis. Yra ir daugiau talentingų jaunų žaidėjų, tačiau jų nenoriu minėti, nes gali pakelti sparnus. Jiems pirmiausia reikia išsikovoti tą statusą. Praėjusiais metais per Europos 20-mečių čempionatą mūsų vaikinai laimėjo medalius, šiemet bandysime dalyvauti žemesnio lygio pasaulio turnyruose.
 

Artimiausi pora metų. Vilčių turime. Iš esmės dar neprasidėjo pačios svarbiausios tarptautinės varžybos. Sezonas, galima sakyti, prasidės Prahoje, ten vyks Pasaulio taurės varžybos. 
 

Turime gerą bendrojo fizinio parengimo trenerį Andrejų Tolstiką, kuris su merginomis dirba antrus metus, o su vaikinais – pirmus. Jo darbu esame patenkinti. Tris kartus per savaitę žaidėjai stiprėja lengvosios atletikos manieže arba Vingio parke, o aš su Mariumi rūpinuosi techniniu ir taktiniu parengimu.