Tikslai - aukštos vietos ir rekordai

„Mums olimpiniai normatyvai yra smulkmena. Vien juos įvykdęs dėl aukštų vietų olimpiadoje nekovosi“, – tokie žodžiai nuskambėjo iš sportinio ėjimo trenerio Kastyčio Pavilonio lūpų. Drąsiais pareiškimais ėjikų „tėvas“ švaistosi ne be reikalo: nuo 2004-ųjų Atėnų olimpinių žaidynių kiekvienoje olimpiadoje dalyvavo bent po keturis ėjikus.
 

Praėjusio sezono metu įvairių sportinio ėjimo distancijų Lietuvos rekordai krito kaip lapai nuo medžių: Neringa Aidietytė dukart gerino olimpinės 20 km rungties rekordą, o Brigita Virbalytė-Dimšienė – 10 km, 5000 m (stadione) bei 3000 m (uždarose patalpose) nuotolių rekordus. Nauji geriausi laikai buvo įrašyti ir įvairiose jaunimo amžiaus grupėse.

Šį sezoną sportinio ėjimo meistrai pradėjo varžybomis Lugane (Šveicarija), Dudincuose (Slovakija) ir Podebraduose (Čekija).  Ką jiems atneš priešolimpiniai metai?
 

„Aukščiausių vietų šį sezoną laukiu iš Neringos ir Brigitos. Norisi, jog ir Brigita vieną dieną save realizuotų. Pernai ji save realizavo tik sezono gale ir kitoje distancijoje, o tai rodo potencialą. Visą žiemą dirbome geromis sąlygomis, buvome ir aukštikalnėse. Pasaulio čempionate iš moterų tikiuosi 8–12 vietų“, – prognozavo K.Pavilonis.

Panašu, kad trenerio žodžiai tapo pranašiški: praėjusį savaitgalį „European Athletics Permit Meeting“ statusą turinčiose varžybose Čekijoje B.Virbalytė 20 km distanciją įveikė per 1 val. 31 min. 10 sek. ir užėmė
pirmąją vietą. Pirmose sezono varžybose pasiektas rezultatas – vos 15 sekundžių prastesnis nei sportininkės asmeninis rekordas. Už lietuvės nugaros liko ir praėjusį sezoną Europos čempionate bronzą iškovojusi čekė Anežka Drahotova, mūsiškei pralaimėjusi net 2 min. 20 sek.

„Negaliu sakyti, jog 2015-ieji bus mano metai. Daugiau vilčių siejau su praėjusiu sezonu, tačiau patyrus kulno traumą viskas pradėjo važiuoti žemyn... Reikėjo atsigauti psichologiškai, – prisiminė B.Virbalytė. – Šiemet esu labai atsargi su visomis svajonėmis. Geriau mažiau tikėsiuosi, bet daugiau pasieksiu.“

Lengvaatletė juokėsi, kad prieš praėjusį sezoną namie ant sienos pakabino norimą laiką simbolizuojantį užrašą „1 val. 30 min.“, tačiau po nesėkmingai susiklosčiusių metų jį nuėmė. Tą pamatęs sportininkės vyras užrašė bei vonioje pakabino naują lietuvės „tikslą“ –  1 val. 29 min. Būtent toks laikas būtų naujas Lietuvos rekordas: praėjusių metų birželį N.Aidietytė Alytuje vykusiame šalies čempionate nuotolį įveikė per 1 val. 29 min. 1 sek.

„Ar neskaudu, jog Lietuvos rekordą pagerino Neringa, o ne aš? Ir aš, ir treneriai žinojome, jog Neringa fiziškai yra labai stipri, tiesiog ji nesusitvarkydavo su savimi. Pagal kai kuriuos duomenis ji mane lenkia kelis kartus, tačiau tie treji metai, praleisti ne Lietuvoje (N.Aidietytė gyveno Londone – lengvoji.lt), neleido pasiekti tų rezultatų, – treniruočių partnerės potencialu neabejojo B.Virbalytė. – Tobulėjimui reikia, jog būtų kas nors šalia, tad Neringos grįžimas buvo šioks toks spyris į užpakalį. Labai patobulėjome treniruotėse, pernai ir šiemet darome tokias treniruotes, kokių gyvenime nedarėme.“
 

Neblogų rezultatų sezono pradžioje pasiekė ir ėjikai vyrai. Kovo mėnesį Marius Žiūkas 20 km nuotolį Lugane (Šveicarija) įveikė per 1 val. 23 min. 35 sek., o daugiau nei minute asmeninį rekordą pagerinęs 20-metis Marius Šavelskis – per 1 val. 23 min. 52 sek.

Pavasario sezono atradimu tapo Arturas Mastianica, kuris pirmą kartą įveikė 50 km nuotolį (4 val. 11 min. 47 sek.) bei gana nedaug atsiliko nuo pasaulio čempionato normatyvo (4 val. 6 min.).

„Arturas tikrai pajėgus įvykdyti olimpinį normatyvą, tą bandysime daryti rudenį. Jis dar neturi 50 km distancijos varžybų patirties. Nepavadinčiau to baime, greičiau – nežinomybe, – sakė ėjiko treneris Viktoras Meškauskas. – Esu patenkintas jo pasirodymu varžybose Slovakijoje, ten jis parodė tą, ką ir planavome. Rezervo daug, liko tik dirbti ir dirbti.“
 

Šios rungties lyderis, dvejų olimpinių žaidynių dalyvis Tadas Šuškevičius žiemos sezoną praleido dėl rudenį atliktos kulno operacijos.

„Tadas sunkiai atsigauna po atliktos operacijos. Tikiuosi, jog šį sezoną jis bus konkurencingas, tačiau įvykių neskubiname, jog nebūtų negerų dalykų, – teigė K.Pavilonis. – Jeigu jis nebus pasiruošęs, į pasaulio čempionatą nevyksime. Manau, jog paskutinis terminas, kada bus galima spręsti apie šio sezono jo sportinę formą, bus tarptautinės varžybos Alytuje birželio 12 dieną.“ 
 

Gegužės 17 dieną ėjikų laukia vienas svarbiausių sezono startų – Europos sportinio ėjimo taurės varžybos Mursijoje (Ispanija).