A. Palšytė - per žingsnį nuo medalio

Prahoje (Čekija) vykstančiame Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate pasirodymus baigė visi Lietuvos sportininkai. Šeštadienį moterų šuolių į aukštį rungties finale dalyvavusi Airinė Palšytė liko per žingsnį nuo medalio – ketvirta. Lietuvė 180 cm, 185 cm, 190 cm aukščius peršoko pirmais bandymais, 194 cm – antru, o 197 cm įveikti nepavyko. Europos čempionato apdovanojimą būtų garantavęs sėkmingas šuolis 197 aukštyje arba pirmu bandymu peršokta į 194 cm aukštį iškelta kartelė.

„Kažkam reikia būti ir ketvirtam“, – šypsojosi A.Palšytė. Net ir laimėjusi „medinį“ medalį lietuvė neprarado geros nuotaikos bei drauge su ispane Ruth Beitia bei Europos vicečempione tapusia itale Alessia Trost fotografavo „asmenukes“ („selfie“ – angl.).

Ketvirta vieta ir „medinis“ medalis. Kokios emocijos?, – lengvoji.lt paklausė A.Palšytės.
Nemanau, jog ši vieta yra bloga. Rezultatas nėra įspūdingas, bet aš padariau tą, ko prašė trenerė. Ji iškėlė tikslą peršokti bent 194 cm ir aš jį įvykdžiau. Sportas yra neprognozuojamas, negali kiekvieną kartą tikėtis sėkmės. Takelis yra sudėtingas, kiekviena sportininkė tą pripažino. Jaučiausi neblogai, bet šokti kitą dieną po kvalifikacijos yra sunku. Norėjau parodyti bent jau padorų rezultatą ir stengtis išlaikyti gerą techniką antrą varžybų dieną. Tą pavyko padaryti, tad negaliu sakyti, jog esu labai nusivylusi. Gaila trečios vietos, kadangi tai būtų pirmas medalis suaugusiųjų čempionatuose, bet šis finalas uždarų patalpų varžybose yra pirmas, tad kaip debiutui viskas gavosi neblogai. Visos viltys dedamos į vasarą.

Bronzos medalį Lenkijos šuolininkė Kamila Licwinko laimėjo peršokusi tokį patį aukštį, tačiau iš pirmo bandymo. Neapmaudu dėl to vieno nesėkmingo šuolio bandant įveikti 194 cm?
Labai gaila, bet tokios yra taisyklės. Finale rusė (Marija Kučina – lengvoji.lt) ir italė (A.Trost) galėjo susitarti, nebešokti ir abi pasidalinti pirmą vietą. Taip praėjusių metų pasaulio čempionate įvyko tarp lenkės ir rusės. Šįkart teisėjai to neleido, liepė šokti ketvirtą bandymą, o vėliau nuleido kartelę žemiau. Tokios taisyklės, pozicijos skirstomos pagal tai, kiek atlikai bandymų, tad tik mano problema, jog neperšokau 194 cm iš pirmo karto.

Nematau dėl ko reikėtų liūdėti ir žinau, jog vėl atsiras kritikų, kurie teigs, kad nesusitvarkiau ir panašiai. Viską aš atlikau puikiai, nusiteikimas buvo geras, jaučiausi neblogai, išgėrus vaistų ir peties neskaudėjo (prieš LLAF taurės varžybas A.Palšytė treniruotės metu patyrė traumą – lengvoji.lt).

Prieš finalą galvojai, jog 194 cm gali užtekti medaliui?
Tikrai ne. Su trenere važiuojant į areną kalbėjome, kokie galėtų būti rezultatai. Manėme, jog 197 cm gali užtekti trečiai vietai, tad šios dienos rezultatai buvo staigmena. Tai parodo, jog sudėtinga šokti dvi dienas iš eilės. Kiek kalbėjau su varžovėmis, ta pati sezono lyderė K.Licwinko teigė, jog varžybos buvo žiaurios. Nepaisant to, jog takelis yra balansuojantis ir dėl to sunku pagauti save į ašį, dar ir po vakar dienos nė viena nebuvo atsigavusi. Danga gal ir gera, bet tik tada, kai šokinėji vieną dieną, o ne dvi iš eilės.

Finalo starto numeris buvo paskutinis – devintas. Ar nebuvo įtampos, kada pirmus du kartus šokai 197 cm? Sėkmingai atliktas šuolis būtų garantavęs aukso medalį...
Strategiškai paskutinis starto numeris yra geriausias šuoliuose į aukštį, kadangi žinai, kaip pasisekė tavo varžovėms. Jei yra kova dėl medalių ir tu esi labai savimi užtikrintas, gali žaisti su kartelės perkėlimais aukščiau ir panašiai. Startuodama paskutinė, tu taip pat matai, ar gali praleisti kokį aukštį. Šis starto numeris yra tobulas, negaliu skųstis.

Varžybų metu stengiausi nežiūrėti, kas ir kiek šoka, kas neperšoko. Dariau tą, ką buvau suplanavusi ir stengiausi įvykdyti bent planą minimum.

Ko pritrūko, jog peršoktum 197 cm?
Nenorėčiau kažko kaltinti. Gal ir nieko nepritrūko, tiesiog susiklostė aplinkybės, jog vienoms šiandien pasisekė labiau, kitoms – mažiau. Kai daug varžovių yra aukštame lygyje, daug smulkmenų daro įtaką – ar tu naktį blogai miegojai, ar pagalvė turėjo mažiau pūkų, ar kėleisi anksčiau. Kiekviena smulkmena, kuri paprastam žmogui gali neturėti jokios įtakos, čia turi didžiulę vertę. Negaliu pasakyti, ko pritrūko, tiesiog taip turėjo būti.

Vis galvoju, jog nėra ko nusiminti, einu po truputį  į priekį. Trečias sezono rezultatas vis dar lieka, o tai džiugu (šypsosi – lengvoji.lt). šiaip, kaip ir visiems, pagrindiniai lūkesčiai atidedami vasarai. Gal pavyks per tą laiką pavyks ir petį išsigydyti ir nebus tų visų kitų aplinkybių tiek daug.

Ar tai, kad esi trečio sezono rezultato pasaulyje savininkė, tavęs neslėgė?
Iš tiesų – taip. Aplinkiniams sakau, jog geriau iš manęs nieko nesitikėtų, nereikia to, kad būtų kabinami medaliai. Žinau, jog viskas ateis su laiku. Paskutines dienas stengiausi negalvoti apie tą geriausią sezono rezultatą.

Žiemos sezonas baigtas. Kas laukia dabar?
Pagaliau pailsėsiu! Grįšiu į Vilnių ir nuvyksiu pas Zigmą Živatkauską (V.Aleknos kineziterapeutą – lengvoji.lt), jog pasižiūrėtų, kokioje būklėje yra petukas. Dar kelias dienas pabūsiu Lietuvoje, o po to vyksiu pailsėti pas savo vaikiną į Kopenhagą. Grįžusi į Lietuvą iškart išvyksiu į treniruočių stovyklą, tad to poilsio ilgo nebus. Gali džiaugtis rezultatais, bet nereikia pamiršti, jog ir kiti ruošiasi. Nesėdėsiu rankų sudėjusi ir ruošiuosi vasarai.

Sekmadienis Prahoje bus laisva diena. Ar ji jau suplanuota?
Kol kas ne. Manau, jog pailsėsiu, apžiūrėsiu Prahą – tikrai gražus miestas. Galbūt pasirgsiu už kitų šalių sportininkus, jei iš pažįstamų dar kas dalyvauja. Tiesiog smagiai praleisiu likusį laiką.



Rytinėje varžybų dalyje dalyvavo dar trys Lietuvos sportininkai.

Moterų 60 metrų bėgimo atrankos varžybose Lina Grinčikaitė liko per plauką nuo patekimo į pusfinalį – 25-a. Distanciją lietuvė įveikė per 7,41 sek. bei nuo paskutinės pagal laiką į kitą etapą patekusios sportininkės atsiliko vos 0,03 sek.

„Jei šį sezoną būčiau turėjusi geresnį rezultatą, tada sakyčiau, jog apmaudu, kad nepatekau į pusfinalį. Šiemet visą sezoną bėgau apie 7,40 sek., o su tokiu rezultatu nelabai buvo galima tikėtis aukštesnės vietos. Aišku, galimybė bėgti dar kartą visada tenkintų, bet būkime realistais, jog su tokiu laiku konkurencijos kitoms nesudaryčiau“, – stebuklo nesitikėjo L.Grinčikaitė.

Gerą reakcijos laiką parodžiusi sprinterė (0,15 sek.) pusę distancijos bėgo lyderių gretose, tačiau finiše konkurentes praleido į priekį. Savo bėgime L.Grinčikaitė finišavo šešta.

„Startas buvo neprastas, pakankamai gera pirmoji pusė, tačiau antroje bėgimo dalyje lyderės išsiveržė į priekį. Atrodo, jog trūko galo, bet pagal rezultatą tai viskas taip ir turėjo būti“, – sakė 2012 metų Europos čempionato prizininkė.

Šį sezoną L.Grinčikaitė greičiausiai nuotolį įveikė per 7,37 sek. Sportininkės asmeninis rekordas – 7,26 sek.

„Negalėčiau pasakyti, kas atsitiko šiemet, reikėtų klausti trenerio. Kažkas yra negerai ir reikia daryti išvadas, kadangi rezultatas manęs netenkina, – sakė L.Grinčikaitė. – Stengsiuosi nosies nenukabinti ir visas viltis dedu į vasaros startus.“

Atrankos varžybose pasirodymą jau pradėjo ir trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė bei šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys.

Moterų trišuolio atrankoje Dovilė Dzindzaletaitė liko 16-a, o šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys – 20-as.

Lietuvos uždarų patalpų rekordą (228 cm) šį sezoną pagerinęs R.Stanys atrankos varžybose antrais bandymais peršoko į 214 cm ir 219 cm aukščius iškeltas karteles, tačiau 224 cm aukštis Europos vicečempionui nepakluso.

„Sunku ryte išsijudinti. Visi strigo ant pradinių aukščių, kas išsijudino, tas ir nuėjo į priekį. Varžybų formatas toks, jog reikia ištvermės: atlieki bandymą ir po to lauki, kol varžovai sušoks, o kai kurie iš trijų bandymų. Vienam šuolininkui skirta minutė, o dalyvių – 27, gaunasi beveik pusvalandis. Turbūt reikėjo penktą ryto keltis ir daryti pramankštą, nes ryte labai sunku išsijudinti“, – sakė R.Stanys.

Aukščiausiai šį sezoną lietuvis šoko paskutinę sausio mėnesio dieną Vilniuje LLAF taurės varžybose, kuriose ne tik pagerino šalies rekordą, bet ir įvykdė Kinijoje vyksiančio pasaulio čempionato normatyvą. Po rekordu pasibaigusių varžybų R.Stanio neaplenkė ligos: sportininko sveikata sušlubavo prieš Lietuvos čempionatą.

„Jaučiausi geriau nei per Lietuvos čempionatą. Sportinės formos pikas buvo per LLAF taurės varžybas Vilniuje, po to formą reikėjo palaikyti, bet tikslai jau buvo padaryti – pasiektas ir rekordas, ir normatyvas į pasaulio čempionatą, – teigė R.Stanys. – Pritrūko ir susikoncentravimo, ir pasiruošimo, bet gerai, kad normatyvą į pasaulio čempionatą jau turiu, galiu ruoštis vasaros startams. Šis Europos čempionatas buvo pereinamasis, visi tikslai keliami vasarai.“

Nors kvalifikacinis finalo normatyvas buvo 231 cm, į finalą pateko ir visi 228 cm aukštį peršokę lengvaatlečiai. Geriausiai sekėsi nė vienos klaidos nepadariusiems čekui Jaroslavui Babai ir graikui Adonios Mastorasui.

Moterų trišuolio rungties atrankos varžybose Dovilė Dzindzaletaitė užėmė 16 vietą. Geriausiu pirmu bandymu lietuvė nušoko 13,67 metro. Antro bandymo metu ji vienu centimetru žengė atsispyrimo lentelę, o trečio bandymo rezultatas – 13,38 m.

„Jaudulys kojos nepakišo, įtampos nejaučiau, o problemų su įsibėgėjimu taip pat nebuvo. Tiesiog šiandien sėkmė nebuvo mano pusėje. Jaučiausi puikiai ir apšilimo metu viskas buvo labai gerai, su treneriu galvojome, jog bus geras rezultatas, – teigė D.Dzindzaletaitė. –Antras šuolis, kuris buvo nesėkmingas, nebuvo tolimas. Jaučiau, jog myniau, tad pirmą ir antrą šuolius padariau, o trečiame pristabdžiau ir neeikvojau energijos.“

Norint varžytis finale, D.Dzindzaletaitei reikėjo šokti 35 cm toliau. Tai – septyniais centimetrais toliau nei jai pačiai priklausantis Lietuvos rekordas. Kvalifikacinis rungties normatyvas 14,15 m pakluso šešioms sportininkėms, septintą ir aštuntą vietą atrankoje užėmusios lengvaatletės taip pat iškovojo teisę dalyvauti finale.

„Sportinė forma buvo labai gera ir kvalifikacinis normatyvas man nebuvo riba. Nieko, ruošimės vasarai ir toli šoksime tada. Šiek tiek pailsėsiu, vėl pradėsiu treniruotis ir matysime, kas vasarą gausis“, – vylėsi trišuolininkė.

Atrankos varžybose geriausiai pasirodė Izraeliui atstovaujanti Hanna Kniazijeva, kuri pagerino šios šalies rekordą  – 14,40 m.