Kelyje į Rio svarbiau ne titulai, o taškai

Prie medalių savo amžiaus čempionatuose pripratusioms paplūdimio tinklininkėms Monikai Povilaitytei ir Ievai Dumbauskaitei šiemet teks galutinai peržengti suaugusiųjų pasaulio slenkstį. „Šiais metais medaliai nepasipils, bet svarbiausia patirtis“, - optimistiškai prieš naują sezoną nusiteikusi M.Povilaitytė.

Suaugusiųjų varžybose stipriausia Lietuvos paplūdimio pora dalyvauja jau dvejus metus, tačiau tai bus pirmasis sezonas, kai jų bus tiek daug. Dvidešimtmetėms pasaulio jaunimo (iki 21 m.) vicečempionėms liko vienintelės jų amžiaus pirmenybės – Europos čempionatas iki 22 m., kuriame jos galėtų bandyti atsirevanšuoti už nesėkmę praėjusių metų čempionate (tuomet jos neįveikė aštuntfinalio barjero). Tačiau revanšo greičiausiai nebus: „Tikriausiai nevažiuosime į savo amžiaus čempionatą, kadangi tuo metu vyks pasaulio suaugusių pirmenybės – ten labiau verta važiuoti, nes gausime taškų, kils mūsų reitingas“, - racionaliai planus dėlioja tinklininkės.

Krautis reitingo taškus – pagrindinė šių metų užduotis. Kovą dėl olimpinų kelialapių pradeda vis daugiau skirtingų sporto šakų atstovų, į ją įsitraukia ir paplūdimio tinklininkės. „2015 ir 2016 m. startai bus labai svarbūs dėl olimpinės atrankos – turi kuo geriau dalyvauti suaugusių varžybose, kad būtų pakankamai aukštas reitingas ir didesnės galimybės patekti į olimpines žaidynes“, - aiškina M.Povilaitytė. Tačiau matematika tinklininkės dar neužsiima – neskaičiavo, į kelintą reitingo vietą joms reikėtų pakilti, kad atsivertų kelias į žaidynes.  Tiesa, į Rio yra ir dar vienas kelias, bet einant juo, įsitikinusi pašnekovė, reikia ne tik meistriškumo, bet ir sėkmės – būtina laimėti Europos žemyninės taurės finalinį etapą.

Pirmąjį Europos tinklinio konfederacijos Žemyninės taurės varžybų etapą lietuvės įveikė neklupinėdamos – triumfavusios jame, M.Povilaitytė ir I.Dumbauskaitė  užsitikrino teisę dalyvauti iškart III etape, kuris vyks Vilniuje gegužę. I.Dumbauskaitei ir M.Povilaitytei tai bus pirmosios šio sezono varžybos. Trečiame etape vėl po 2 stipriausias grupės komandas pateks tiesiai į pusfinalius bei finalus, vyksiančius jau 2016 metais. Ir tik viena Europos rinktinė, Žemybinės taurės nugalėtoja, iškovos vietą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

„Mes su treneriais manome, kad daugiau šansų patekti į žaidynes turime per reitingą. Tikrai turime daug galimybių gerai pasirodyti tarp suaugusių ir užimti aukštą vietą. O laimėti taurę – sėkmės dalykas“, - mano M.Povilaitytė.

Šiuo metu M.Povilaitytė ir I.Dumbauskaitė, laukdamos naujo sezono pradžios, tobulina savo meistriškumą ne tik tinklinio aikštelėje, bet ir triskart per savaitę lieja prakaitą per bendro fizinio parengimo treniruotes manieže, kur merginos dirba su treneriu  Andrejumi Tolstiku.

„Aišku, dabar ir bėgti, ir šokti sunkiau dėl to, kad dirbame labai daug, bet, manau, treneris paruoš mus tikrai gerai, kad  ir sezono pradžioje būtų puiki forma ir kad išlaikytume ją visą sezoną. Praeitą sezoną fizinio pasiruošimo turėjome tik tris mėnesius, o dabar sportuojame jau nuo spalio mėnesio“, - apie savo kasdienę rutiną pasakoja M.Povilaitytė.

Koks svarbus pasiruošimas sezonui ir kaip svarbu protingai sudėliotas varžybų grafikas, tinklininkės patyrė pernai: „Svarbu savęs neperkrauti, nes praeitas sezonas buvo labai įtemptas – nebeatlaikėme krūvių ir pralaimėjome daug svarbių varžybų. Dabar fizinis pasirengimas vyksta pakankamai gerai, to tikrai reikia. Manau, turėtų būti pakankamai geri metai, nors, aišku, bus visko“, - optimistiškai nusiteikusi Monika.

Šiuo metu pajėgiausia Lietuvos paplūdimio tinklininkių pora Vilniuje treniruojasi drauge su Baltarusijos atstovėmis. Vėliau lietuvės planuoja stovyklauti Lenkijoje, po to galvoja apie stovyklą Tenerifėje ar Austrijoje. „Dėliojame ir varžybų kalendorių, kur apsimoka važiuoti. Sezonas laukia ilgas ir kraunantis reitingo taškus bus svarbios visos varžybos“. 

Pirmųjų sezono varžybų kaina – olimpinė. Pirmosios varžybos bus ir tarsi indikatorius, kuris parodys tinklininkėms, ko jos išmoko, o ką dar reikėtų tobulinti. „Po pirmų varžybų gali eiti treniruotis toliau, daryti tai, ko nepadarei per visą sezono pasiruošimą. Treniruotės vėliau vyksta tarp varžybų: savaitę būni varžybose, grįžti, kelios dienos Vilniuje ir vėl keliauji. Ir taip visą vasarą iki rugsėjo“. 



Ko geriausiai Lietuvos paplūdimio tinklinio porai reikia, kad jos savo varžovėms būtų sunkiai įkandamas riešutas? „Mūsų sportas – tarsi šachmatai, reikia labai daug galvoti, numatyti, ką darys priešininkės, kaip jas apgauti. Svarbiausia turi dirbti galva. Technika nuo suaugusiųjų mes nieko neatsiliekame, bet trūksta patirties, - teigia M.Povilaitytė, kuri su savo partnere kartu treniruojasi tik penktą sezoną. Moterų poros savo bagaže turi dešimt ir daugiau metų patirties. Ir tai, pasak dvidešimtmetės, didžiulis skirtumas.

Kad patirtis kauptųsi greičiau, kartais treneriai Tadas Donėla ir Marius Vasiliauskas merginas išleidžia į varžybas keliauti vienas. „Į suaugusiųjų varžybas daug kas važiuoja be trenerių – visos jau turi patirties. Mus treneriai išleidžia, kad įgytume patirties, kad suprastume, kaip ką reikia daryti, kad prieš varžybas susėstume dviese, žiūrėtume filmuotas medžiagą, spręstume taktinius klausimus. Taip, manau, greičiau tobulėjama“, - įsitikinusi M.Povilaitytė.

Nepaisant įtempto pasirengimo sezonui, M.Povilaitytė randa laiko ir papildomai veiklai. Tiesa, ji taip pat iš tos pačios operos – jaunoji tinklininkė savo noru jau trejetą mėnesių kviečia tinklinio mėgėjus į treniruotes ir moko juos tinklinio paslapčių. „Šiuo metu į treniruotes ateina vien suaugusieji. Ateina žmonės, dirba individualiai, nes labai sunku surinkti tą pačią dieną, tą pačią valandą grupę žmonių. Šiuo metu darau plakatus, kad pritraukčiau į treniruotes ir vaikų“, - pasakojo M.Povilaitytė, į kurios treniruotes šiuo metu susirenka apie 15 žmonių. Trenerės darbas jaunajai tinklininkei prie širdies: „Man patinka. Kas žino, gal po kiek laiko ir trenere dirbsiu. Suaugę ateina su savo principais, galvoja, kad viską moka, bet po truputį išaiškini, ką ir kaip reikia daryti. Jie dirba atiduomi šimtą procentų jėgų, matosi tobulėjimas“, - džiaugiasi, kad sporto šakos, kurią pati kultivuoja dešimtmetį, paslapčių gali mokyti ir kitus.

Treniruotes M.Povilaitytė veda tame pačiame aikštyne, kuriame šaltuoju metu laiku ant smėlio treniruojasi ir pati – „Credit24“ arenoje. Ar žaidimas salėje ant smėlio skiriasi nuo žaidimo lauke? Didžiausias skirtumas tas, kad žaidžiant lauke, tenka prisitaikyti prie skirtingų oro sąlygų. M.Povilaitytei ir I.Dumbaukaitei labiausiai patinka ramus ir karštas oras. Tačiau joms yra tekę žaisti visokiu oru: „Karštis mums tinka, o kaip seksis žaisti pučiant vėjui, priklauso nuo dienos – kaip mokėsi sužaisti tiek su savimi, tiek su vėju. Teko rungtyniauti, kai vėjo stiprumas siekė 15–20 m/s. Tai buvo sėkmės dalykas“.

Vienintelė laisva diena – sekmadienis. Po visos savaitės treniruočių, prisipažįsta dvidešimtmetė tinklininkė, nebesinori nieko. Boulingas, filmas – tai ir viskas, kuo retkarčiais pasilepina mergina. „Sportuodamas profesionaliai, negali sau leisti nueiti į kokį klubą“, - tarsteli. O to labai norisi? Ne. „Supranti, kam tu ruošiesi, kokio tikslo sieki. Vienas nuėjimas į klubą gali tau viską sugadinti – gali pamiršti visas varžybas ir visas olimpines žaidynes. Tam yra laikas po sezono, kai atostogos, tada gali leisti sau atsipalaiduoti. O kai vyksta pasiruošimas, turi žiūrėti rimtai arba išvis neprasidėti“, - paaiškina pirmojo savo olimpinio kelialapio siekianti sportininkė.