Varžovus triuškina, bet žaidimą dar žada gerinti

Vilniuje vykstančiame Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė nugalėjo bendraamžius iš Slovėnijos ir į kitą etapą pateko nepatyrusi nuostolių - trys pergalės iš tiek pat galimų.  Visas rungtynes aikštėje dominavę lietuviai slovėnus įveikė rezultatu 90:68 (28:20, 23:13, 18:14, 21:21).

Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinės gretose žaidė Jonas Valančiūnas (18 tšk., 11 atk.kam.), Deividas Pukis (18 tšk., 3/7 tritaškiai), Dovydas Redikas ir Vytenis Čižauskas (po 14 tšk.). Slovėnų gretose pasižymėjo Alenas Omičius (22 tšk.).

Lietuvos rinktinės treneris asistentas Marius Linartas pasibaigus pirmajam etapui džiagiasi, jog pergalės kol kas skinamos ganėtinai lengvai, tačiau pabrėžia, kad dar yra ką gerinti žaidime.

Treneri, ar galima sakyti, kad kol kas viskas einasi tarsi iš natų?, - po dvikovos su slovėnais paklausėme M.Linarto.
Vargu, ar galima. Juk pagal klaidų skaičių esame antri po bulgarų...

Po trijų triuškinančių pergalių nebus sunku vaikinus nuteikti antrajame etape?
Mes kiekvienoms rungtynėms nusiteikiame. Ir po gerų rungtynių, net jei laimime 30-ičia taškų, pirmiausia žaidėjams išaiškiname klaidas, išaiškiname, ką mes darome blogai. Jei galėjome laimėti 60-ia taškų, o laimėjome 30-ia, galvojame, kad blogai sužaidėme tas rungtynes. Motyvacijos papildomos tikrai yra. Svarbiausias siekis - sumažinti klaidų skaičių, tuomet žaidimas bus dar geresnis. Be to, šiandien labai nepatiko kova dėl kamuolio. Slovėnai po mūsų krepšiu atkovojo beveik tiek pat kamuolių, kiek po savo (12 ir 14, - aut. past.).

Jonas Valančiūnas pelnė 18 taškų, bet susidarė įspūdis, kad gana mažai jam buvo įmetama kamuolių į baudos aikštelę... 
Metėmė pirmose rungtynėse, tai matėte, kaip jisai atrodė... Nėra taip paprasta įmesti Jonui kamuolį, kad jis vienas prieš vieną žaistų. Prieš jį gynyba dviguba triguba.  Nėra tikslo duoti kamuolį vien tam, kad jį ten ant kelių griautų. Naudingas komandai jis gali būti ir kitose situacijose. Šiandien slovėnai gynėsi vienas prieš vieną prieš J.Valančiūną, tai Jonas ir sumetė savo taškus. Pavyzdžiui, pirmose rungtynėse ukrainiečiai jam neleido žaisti - duodi jam kamuolį, o prie jo trise sušoka. Nėra taip, kad neišnaudojame jo, paprasčiausiai kiekvieną kartą žaidimą konstruojame atsižvelgdami į varžovą.

Kaip vertinate Vytenio Čižausko žaidimą? Daug pastangų, noro, šiandien pelnė 14 taškų, tačiau visose trejose rungtynėse labai greitai prisirinkdavo pražangų ir dažnai klydo...
Vytenis dėl traumų praleido beveik visą praėjusį sezoną, turėjo operaciją.  Per pasirengimą jam taip pat negalėjome leisti pilna jėga sportuoti, nes metus nesportavusiam žaidėjui labai sunku įsivažiuoti. Tikimės, viskas bus gerai.

Turite du gana skirtingus įžaidėjus - V.Čižauską ir Renaldą Simanavičių. Galite juos palyginti?
Vytenis - labiau subrendęs. Renaldas - greitesnis, turi stabilesnį tolimą metimą. Vytenis geriau žaidžia du prieš du, Renaldas naudingesnis, kai reikia pagreitinti žaidimą arba kai varžovai naudoja zoninę gynybą.

Rolandas Jakštas šiandien pasirodė starto sudėtyje. Turėjo specialią užduotį?
Ketvirto numerio pozicija šioje rinktinėje nėra stabili. Nėra šios pozicijos žaidėjo, kuris būtų tvirtai išsikovojęs vietą starto sudėtyje. Ž.Skučas, R.Jakštas ir T.Sabonis yra gana lygiaverčiai žaidėjai, ir nenorėdami, kad nė vienas užsisėdėtų ant suolo, pirmose rungtynėse į startą leidome Ž.Jakštą, antrose - T.Sabonį, trečiose - vėl Jakštą. Ž.Skučas ganėtinai gerai ir nuo suolo įsijungia į žaidimą. 



Kitos pozicijos tvirtesnės?
Psichologiškai, jei taip galima pasakyti, tvirtesnės. Be to, kiti tų pozicijų atsarginiai žaidėjai be jokių kompleksų įeina į aikštę, todėl rotacija starto penkete tose pozicijose mažesnė.

Ar Deivido Pukio žaidimą galima vadinti netikėtu? Vaikinas stebėtinai šaltakraujiškai tritaškius mėto...
Žaidžia nuoširdžiai, ir tai, ką daro, jam viskas sekasi. Labai džiaugiamės, kad turime tokį žmogų, kuris pakilęs nuo suolo gai sumęsti svarbius metimus ir duoti komandai papildomą postūmį.  Išties, Deividas žaidžia labai užtikrintai ir tai džiugina. Galbūt tam įtakos turi sezonas Amerikoje, kur jam buvo leidžiama drąsiai imtis iniciatyvos. Pasirengimo periode galbūt buvo kiek nedrąsus, tačiau įsimėtė, pajautė savo stichiją, o mes nestabdome.

Tautvyui Saboniui daug priekaištų turite? Jam, priešingai nei D.Pukiui, kol kas ne viskas sekasi...
Nesakyčiau, kad priekaištų... Kol kas atrodo išsibalansavęs, bet gavus tiek dėmesio, kiek atvykęs į Lietuvą gavo Tautvydas, išties nėra lengva žaisti. Negalime sakyti, kad jis nesistengia. Pastebimai gerina savo žaidimą, gudriai sužaidžia gynyboje, atlieka savalaikius perdavimus. Viskas lyg ir gerai.

Kas buvo sunkiausia per pirmąsias trejas rungtynes?
Pirmos rungtynės buvo sunkiausios, nes apie ukrainiečius turėjome mažiausiai informacijos. Aišku, mums, treneriams, sunkiausias darbas - įtikinti žaidėjus, kad čempionatas galbūt nebus toks lengvas, kaip prieš dvejus metus (tuomet U-16 rinktinė tapo Europos čempione, - aut.past.). Duokdiev, kad būtų toks lengvas, be to, kol kas ir laimime ganėtinai lengvai, bet nusiteikti reikia kitaip.

Treneriai kol kas labiau patenkinti komandos gynyba ar puolimu?
Klaidų matome ir gynyboje, ir puolime. Puolimo spragas vien klaidų skaičius išduoda. Gražių epizodų netrūksta, ir, atrodo, galėtume visąlaik taip žaisti, bet atsiranda tai vienas, tai kitas žaidėjas, kuris nusprendžia, jog gali žaisti kitaip nei suplanuota, ir dėl to žaidime atsiranda duobių. Bet jaunių krepšinyje tai normalu.