“Žmonės pradeda skirti boksą nuo imtynių”

Vilniuje vykusiame Lietuvos čempionate auksą svorio kategorijoje iki 85 kg iškovojo Aleksandras Kazakevičius. 28 metų atleto dabar laukia atsakingiausi išbandymai – atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Aleksandrai, kaip vertinate jubiliejinį  90-ąjį Lietuvos imtynių čempionatą?

Džiaugiuosi, kad eilinį kartą pavyko apginti Lietuvos čempiono vardą. Šiemet varžausi kitoje, iki 85 kg svorio kategorijoje. Joje dabar bandau įsitvirtinti, nes šie metai yra labai svarbūs: atrankos į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes metai. Pagrindinis mano tikslas -  pelnyti kelialapį į jas.  
 

Mūsų imtynių lyderiai išliko tie patys, jokių pasikeitimų nėra. Norėtųsi, kad Lietuvoje imtynių lygis kiltų. Agituoju visus miestų ir rajonų trenerius, jog jie ugdytų ir tobulintų savo auklėtinius taip, kad būtų kuo didesnė konkurencija. Kai ji bus, jau netolimoje ateityje turėsime dar daugiau čempionų ir gerų kovotojų.  
 

Bet, mano akimis, šio Lietuvos imtynių čempionato lygis buvo silpnesnis nei buvo prieš metus ar daugiau.  
 

Mes kylame, tai reikia ir kitiems kilti. Yra į ką lygiuotis ir reikia dirbti.  Nesakau, kad šiemet esu savo kategorijos lyderis, man pačiam ant kilimo reikės išlieti daug prakaito. 
 

Tai – jaunas, perspektyvus vaikinas. Tačiau perspektyvus ir neblogas gali būti visą gyvenimą. Jeigu nori siekti svarių rezultatų, reikia centralizuotai treniruotis, gyventi kartu su rinktine. 
 

Kiek žinau, Eividas gyvena ir mokosi  Švedijoje. Jau kitą dieną po čempionato jis išskrido atgal į Švediją. Imtynės – jo hobis, iš Eivido būtų galima kažką “lipdyti”. 

Buvo malonu pačiam rungtyniauti, mačiau daug pažįatmų ir nepažįstamų veidų, kurie atėjo pasižiūrėti imtynių iš arčiau.  Žiūrovai dabar eina į imtynes. Gal tam įtakos turi ir mano iškovotas medalis per Londono olimpines žaidynes. Mes stengiamės propaguoti mėgstamą sporto šaką, žmonės jau pradeda skirti imtynes nuo bokso (šypsosi … ).    
 

Nesu būrėjas ar pranašautojas, tačiau norėtųsi, kad kuo daugiau. Mes būtume laimingi, jeigu pavyktų iškovoti nors ir vieną kelialapį. Konkurencija yra didžiulė, o atranka, kaip visada,  – tiesiog žiauri. Jeigu tų kelielapių bus daugiau, tai bus didelė šventė mūsų imtynių šeimoje.  
 

Daugiausiai mūsų imtynininkų dalyvavo Pekine (keturi), Londone - du, norėtųsi, kad tas skaičius nemažėtų, o didėtų. Tačiau – tai sportas, normalu, kai nepasiseka ir patiems stipriausiems. 

Norint tapti olimpiečiu, per pasaulio čempionatą reikia patekti į penketuką, o tai labai aukšta vieta. Per Europos čempionatą kelialapį pelnys tik čempionas. Dar yra olimpiniai atrankos turnyrai, kuriuose būtinai reikia užimti prizines vietas. Iš Europos labai sumažėjo vietų į olimpines žaidynes. 
 

Malonu, kad premjeras artimai draugauja su Lietuvos imtynių federacijos Garbės prezidentu Rimantu Bagdonu. Juos abu dažnai matome per įvairias varžybas. Abi domisi mūsų sporto šaka, džiaugiasi pergalėmis. Per čempionatą premjerą mes tikrai nustebinome gražiomis kovomis. 
 

Sausio pabaigoje dalyvausiu tarptautiniame “Grand Prix”  turnyre Prancūzijoje, tai bus vienas iš pasirengimo Rio olimpinėms žaidynėms etapų. Vasario mėnesį Vengrijoje numatyta treniruočių stovykla. Treniruočių stovyklos, turnyrai vyks iki Europos žaidynių Baku, kurios vyks birželį.