J.Kinderis: "Medaliui dar nesu subrendęs"

Šią savaitę Vengrijoje pasibaigusiame Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionate sėkmingiausiai iš lietuvių pasirodė 23 metų Justinas Kinderis, asmeninėje įskaitoje užėmęs ketvirtą vietą (5712 taškų). Rinktinės lyderis Edvinas Krungolcas su 5552 taškais liko tik 22-as, Andrejus Zadneprovskis su 5668 taškais buvo dešimtas, o Tomas Makarovas su 5536 taškais –24-as. Tiesa, komandinėje įskaitoje ir estafetės rungtyje Lietuvos rinktinė pelnė du bronzos medalius.

Justinui Kinderiui ketvirtoji vieta žemyno pirmenybėse – kol kas aukščiausias karjeros pasiekimas. Nors yra pelnęs medalius pasaulio taurės etapuose, papulti į ketvertuką pasaulio ir Europos čempionatuose J.Kinderiui iki šiol nebuvo pavykę. Praėjusių metų žemyno pirmenybėse penkiakovininkas buvo penktas, pasaulio čempionate – šeštas.

„Tai – tikras kovotojas. Labai valingas sportininkas ir labai kultūringas žmogus. Turi tikslą, link kurio eina. Tai galima pasakyti ne tik apie sportinę karjerą, bet ir mokslus, kuriuos sėkmingai kremta Mykolo Romerio universitete. “, – Justiną Kinderį apibūdino šiuolaikinės penkiakovės treneris ir federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.

„Justinas yra stiprus visose rungtyse, o tai reiškia, kad jis yra elitinis penkiakovininkas. Jis jau dabar labai stiprus ir tik stiprės. Neabejoju, kad jis turi potencialą tapti medalininku oliminėse žaidynėse“, - sakė V.Kalininas.

Pasak jo, J.Kinderiui itin palankiais tapo šiuolaikinės penkiakovės taisyklių pakeitimai, kuomet buvo sujungtos bėgimo ir šaudymo rungtys. „Kombinuota bėgimo ir šaudymo rungtis jam labai tinka. Anksčiau jis prastai šaudydavo, niekad nesurinkdavo labai daug taškų. Dabar į dešimtuką nebereikia pataikyti, užtenka pataikyti į lėkštę. Tai lengviau. Tai jo šaudymas. Pavyzdžiui, Andrejui Zadneprovskiui ir Edvinas Krungolcui, kurie puikiai šaudydavo į dešimtukus, dabartinis šaudymas nėra parankus.

Justinai, kaip vertini savo pasirodymą Europos čempionate Vengrijoje?, - paklausėme paties sportininko.
Manau, varžybos pavyko. Tiesa, pati pirmoji rungtis – fechtavimas – labai nenusisekė, bet pavyko nenuleisti rankų ir iškovoti aukštą ketvirtą vietą.

Sakoma, kad ketvirta vieta sportininkui pati nemaloniausia... Neapmaudu, kad likai per plauką nuo medalio?
Dienos pradžia nebuvo daug žadanti. Fechtavimo rungtyje pasirodžiau labai blogai, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Todėl galutiniu rezultatu likau patenkintas. Pernai Europos čempionate bėgimo rungtį pradėjau pirmas, bet nukritau į penktą vietą, o šiemet startavau tik 23-ias ir pakilau į ketvirtą. Manau, kad tokiu pasirodymu galima tik džiaugtis.

Kodėl nepavyko fechtuotis?
Manau, per didelis noras buvo. Daug noro, daug pastangų, daug pasiruošimo – tiesiog perdegiau.



Prieš vykdamas į Vengriją neturėjai minčių pakovoti dėl medalio?
Tikrai negalvojau apie medalį. Kol kas nesu dar tiek subrenęs. Komandos draugai vis dar labai stiprūs,  galvojau, jei pavyktų juos aplenkti, jau būtų neblogas startas, bet minčių apie medalį nebuvo. Nebent sėkmė ypatingai šypsotųsi.

Ar su rinktinės senbuviais E.Krungolcu ir A.Zadneprovskiu jautiesi lygiavertis varžovas?
Fizinėse rungtyse jaučiuosi lygiavertis, bet techninėse rungtyse – ne. Jie turi milžinišką patirtį, kuri labai daug reiškia tokiose rungtyse kaip fechtavimas ar jojimas. Sengiuosi mokytis iš jų. Jie vis dar pranašesni už mane.

Ta kartelė, kurią iškėlė E.Krungolcas ir A.Zadneprovskis, dapdami olimpiniais prizininkais, gana aukšta, ar tiki, kad tau ji pasiekiama?
Manau, kad viskas įmanoma. Galbūt negalima sakyti, kad Europos čempionatas prilygsta olimpiadai ar pasaulio čempionatui, bet vis dėlto stipriausi penkiakovininkai yra Europoje ir iš esmės pasaulio ir Europos čempionatuose susirenka tie patys žmonės. Taigi ketvirta vieta Europos čempionate tarsi sako, kad ir olimpinėse žaidynėse būtų galima siekti aukštų rezultatų.

V.Kalininas minėjo, jog bėgimo ir šaudymo rungčių sujungimas tau išėjo į naudą. Ar tai išties buvo svarbus postūmis tavo rezultatams?
Taip, tai išties buvo ženklus lūžis mano rezultatuose. Anksčiau labai jautriai reaguodavau į nesėkmes šaudymo aikštelėje, labai pergyvendavau nepataikęs. Būdavo sunku šaudyti. Tiesiog negalėjau šaudyti ramybėje. Kai šaudymas buvo sujungtas su bėgimu, visos baimės ir įtampos dingo, pradėjau rodyti žymiai geresnius rezultatus.

Kaip manai, kada pasieksi karjeros piką, tai yra, kada būsų pasiruošęs rodyti geriausius rezultatus?
Penkiakovė nenuspėjamas sportas. Gali būti pasiruošęs visu šimtu procentų, gali būti labai stiprus tą dieną, bet kažkas nepasiseks, ir tu nieko negalėsi padaryti.

Ketvirtoji vieta įpareigoja kitame čempionate kovoti dėl medalių?
Bus, kaip bus. Savęs neįpareigoju. Nenoriu prognozuoti, nes kai pradedi galvoti, kaip turi būti, paprastai būna atvirkščiai. Nenoriu skubinti rezultatų.

Rugsėjo pirmosiomis dienomis Kinijoje vyks pasaulio čempionatas. Ko tikiesi iš šių varžybų?
Pernai buvau šeštas, būtų smagu, jei pavyktų pagerinti rezultatą. Jei pakliūčiau į penketuką, būčiau labai laimingas. Vis dėlto penkiakovė yra nenuspėjama sporto šaka, tad galvodamas apie medalį net į finalą gali nepakliūti. Tokių pavyzdžių, kai vienas varžybas sportininkas laimi, o kitose net į finalą nepatenka – yra buvę daug.