Taikosi į olimpines žaidynes

Šį sezoną geriausią Lietuvos sezono rezultatą maratono distancijoje pasiekęs Valdas Dopolskas gali pasigirti ne tik puikiu startu Lenkijoje. Jo asmeninių pasiekimų sąraše – pergalė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose 5000 metrų distancijoje (14 min. 52,29 sek.), liepos antroje pusėje iškovotas šalies čempiono titulas (5000m – 14 min. 59,02 sek.), Europos lengvosios atletikos komandiniame čempionate Taline pasiektas 5000 m distancijos asmeninis rekordas – 14 min. 34,62 sek.

Be šių pasiekimų – aibė pergalių ne viename Lietuvos bėgimo taurės etape, trasos rekordas ir nugalėtojo titulas Nidos pusės maratono bėgime – 1  val. 07 min. 51 sek. Paskutinį kartą pergale lengvaatletis džiaugėsi Rumšiškėse spalio gale, finaliniame Lietuvos bėgimo taurės etape.

Tiesa, 22-ejų stajeriui sezonas dar nesibaigęs, nes gruodžio 14-ąją V. Dopolskas Bulgarijoje dalyvaus Europos kroso čempionate. Jaunimo iki 23 metų grupėje Valdas turės įveikti 7913 m trasą.

Bulgarijoje startuos dar trys Lietuvos atstovai. Jaunuolių grupėje (nuotolis – 6223 m) bėgs Dominykas Butkevičius ir Tomas Rėzgis, moterų (7913 m) – Monika Juodeškaitė.

Valdo sezonas išties įtemptas, tačiau bendraujant su juo neatrodo, kad gerai šalyje žinomo trenerio Romo Sausaičio auklėtinis būtų išvargintas intensyvių treniruočių ir skųstųsi atostogų trūkumu.

Atsikvėpti nuo startų ir sunkių pratybų V. Dopolskas galėjo po įsimintino maratono Poznanėje spalio 12-ąją, kur distanciją pavyko įveikti per 2 val. 21 min. 37 sek. Po maratono Lenkijoje Valdo krūviai akivaizdžiai sumažėjo – vos viena kita lengva treniruotė per savaitę.

Pastaruoju metu stajeris ruošėsi Europos kroso čempionatui. Perspektyvus bėgikas pasidalino mintimis apie besibaigiančius metus ir būsimus kitų metų tikslus.

- Treneris Nidoje po pergalės minėjo, kad galėtum įveikti maratoną greičiau nei per 2 val. 20 min. Tačiau, matyt, dėl to nelikai nusivylęs?

- Tikrai ne. Galėjau prabėgti geriau, buvo klaidų. Stengiausi distanciją įveikti tolygiai. Bėgant prie manęs prisijungė baltarusis, truputį ėmėme varžytis. Likus maždaug 5-6 km, supratau, kad nepavyks tapti prizininku, „nebesidraskiau“, bėgau ramiau, džiaugiausi gera atmosfera.   

Po maratono dalyvavau Živilės Balčiūnaitės vardo bėgime. Čia taip pat sėkmingai pasirodžiau, lygi trasa leido pasiekti asmeninį rekordą 10 km distancijoje – 30 min. 51 sek.

- Dalyvavai aibėje bėgimų, pradedant Lietuvos bėgimo taurės ar „Eurovaistinės“ etapais, baigiant maratonu Lenkijoje, Poznanės mieste spalį. Kuris startas paliko didžiausią įspūdį, kuri pergalė suteikė daugiausiai džiaugsmo?

- Šiemet daug įsimintinų startų, tikrai yra ką prisiminti ir papasakoti. Įstrigo LAF taurės varžybos gegužės 31-birželio 1 dienomis, tai buvo šiemet mano pirmos varžybos takelyje. Pirmą kartą 5000 metrų įveikiau greičiau nei per 15 minučių.

Europos komandiniame I lygos čempionate 5000 metrų įveikiau per 14 min. 34 sek. Tai asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas, kartu įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normatyvą. Vėliau toje pačioje distancijoje tapau šalies čempionu.

Po Lietuvos čempionato liepos antroje pusėje su treneriu nutarėme ruoštis Vilniaus maratonui. Tačiau prieš pat startą kilo problemų, turėjau jį praleisti.

Rugsėjo gale nusprendėme sudalyvauti Nidos pusmaratonyje, labai neblogai prabėgau, pasiekiau trasos rekordą.

- Startavai aibėje bėgimų kartu su mėgėjais, šie startai – tarsi treniruotės geru tempu?

- Ne tik treniruotės. Ne paslaptis, kad pergalės naudingos finansiniu atžvilgiu, galima truputį užsidirbti duonai.

- Ar jau aiškūs žiemos planai, gal numatyta treniruočių stovykla užsienyje?

- Treneris apie tai minėjo, bet tiksliai nežinau. Greičiausiau turėsiu treniruočių stovyklą užsienyje. Manau, artimiausiomis savaitėmis viskas paaiškės.

- Koks tavo kitų metų pagrindinis tikslas? Ar jau žinai savo 2015-ųjų startų kalendorių?

- Turiu ne vieną tikslą. Sausio gale vyks LLAF taurės varžybos. Pavasarį noriu prabėgti maratoną. Matyt, startuosiu Hanoveryje balandžio 19 dieną.    

Dvi savaitės prieš maratoną bėgsiu pusmaratonį. Dar tiksliai nežinau, kurioje vietoje. Norėčiau maratoną įveikti greičiau nei per 2 val. 18 min. ir įvykdyti pasaulio čempionato normatyvą.

Tai realu pasiekti. Kai bėgau maratoną Poznanėje, pirmąją dalį įveikiau per kiek daugiau nei 1 val. 9 min. Bėgdamas antrąją pusę mačiau, kad „netilpsiu“ į 2 val. 18 min. ribas, „nebesiplėšiau“, truputį sumažinau tempą.

- Kiti metai labai svarbūs siekiant kelialapio į 2016-ųjų vasaros olimpines žaidynes.

- Tikrai taip. Labai norėčiau startuoti Rio de Žaneire. Tai mano didžiausia svajonė. Tikiuosi, per savo karjerą turėsiu ne vieną šansą atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

- Kur dabar dažniau sportuoji, lauke ar manieže?

- Oras yra palankus treniruotėms lauke. Nėra didelių šalčių, nėra sniego ir ledo, tad mane dažnai galima sutikti Vingio parke. Tiesa, neseniai pradėjau truputį mankštintis ir manieže.

- Ką patartum mėgėjams, kurie dvejoja sportuoti vyraujant vėsiam orui?

- Tikrai nereikia bijoti šalčio. Svarbu tinkamai, keliais sluoksniais apsirengti, apšilti ir bėgti.

- Vasaros pabaigoje minėjai, kad viena tavo svajonių – pasidaryti lūpos korekcijos operaciją.

- Taip, tai vienas mano tikslų. Taupau pinigus, tikiuosi kitąmet gerų startų, kurie leistų susitaupyti pakankamai lėšų nepigiai operacijai.

- Kada prasidėjo tavo sportinis kelias, kada pradėjai sportuoti?

- Dešimt metų atgal, man tada buvo gal dvylika metų. Mama – buvusi sportininkė, ji aktyviai ir bėgiodavo, ir slidinėdavo. Galbūt ji nesąmoningai paskatino mane sekti jos pėdomis.