Jėgas atgavo po Majamio saule

2012 m. Londono olimpinių žaidynių prizininkas Aleksandras Kazakevičius praėjusį sezoną vertina dvejopai ir tikisi geresnių rezultatų ateinančiais metais, kurie bus itin svarbūs dėl atrankos varžybų į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Dabar atletas rūpinasi ir svorio kategorijos keitimu – olimpinėse žaidynėse jis dalyvaudavo iki 74 kg kategorijoje, o dabar varžysis kategorijoje iki 85 kg.

Su A.Kazakevičiumi kalbėjomės Vilniuje vykusioje jo pirmojo trenerio Remigijaus Gusto surengtoje stovykloje jauniesiems imtynininkams.

Visai neseniai triumfavai pasaulio kariškių čempionate. Kaip pats vertini visą sezoną?

Sezono pradžia buvo labai stipri, ypač po dalyvavimo projekte „Šuolis“. Pagrindinis pasiruošimas buvo skirtas pasaulio čempionatui. Ten buvo laimėtos dvi kovos ir vėliau dvi pralaimėtos. Tuo metu turbūt papuoliau į sportinę duobę, nepasisekė iškovoti medalio, nors mintys buvo tokios, kad būsiu bent trečias. Po mėnesio važiavome į kariškių čempionatą, ten pasisekė reabilitutotis ir tapau čempionu. Ši pergalė šiek tiek atpirko tą nesėkmę pasaulio čempionate , bet to man neužteko.  Kaip buvo taip. Kažkur padarėme klaidų ruošdamiesi, gal pervargau, nes jaučiausi prasčiau nei sezono pradžioje.
 

Jau pradėjai rengtis artėjančiam sezonui?

Po sezono atostogavau, dabar grįžome ir prasidėjo mini pasiruošimo etapas. Po Naujųjų pradėsime visa jėga ruoštis. Planuojame stovyklas, tarptautines varžybos. Dabar man reikia pereiti nuo savo olimpinės kategorijos į naują. Lietuvoje 85 kg kategorijoje yra labai geras atletas Laimutis Adomaitis, tarp mūsų bus konkurencija. Bet tai tik skatina dar labiau stengtis treniruotėse ir siekti aukštumų. Dabar reikia priaugti svorio ir pridėti jėgos. Nors dabar ir sveriu 85 kg, bet man reikia pasiekti apie 90 kg svorį, kad galėčiau lygiaverčiai kovoti su kitais atletais.
 

Kur praleidai atostogas?

Buvome Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuvykome į Majamį prie jūros. Pirmą kartą buvau šiame mieste, tad kelionė buvo poilsinė ir pažintinė. Amerika man visada buvo svajonė, tai kitas pasaulis, žemynas, kiti žmonės. Man labai patiko, norėčiau sugrįžti. Po Ameriką važiavome automobiliu, tad aplankėme ir Vašingtoną, Atlantik  Sitį.


 

Kokie startai bus svarbiausi kitais metais?

Vyks pirmos Europos žaidynės. Neaišku kaip vyks atrankos turnyrai į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, nes viskas bus nuspręsta po Naųjųjų metų. Kiti metai labai svarbūs, reikia atidžiai ruoštis. Jau rengiuosi trečiai olimpiadai, atrodo jau yra patirties, viso kito, bet metai irgi daro savo. Jaunimas spaudžia, sąlygos nelengvėja, fizinis atsistatymas lėtesnis
 

Neseniai Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Valentinas Mizgaitis atranką į olimpines žaidynes pavadino baisia. Pritartum jam?

Sprendžiant iš praėjusių olimpiadų, tai ji tikrai atrodo labai žiauriai. Pamenu atrankos turnyrus į Londoną, tai tikrai buvo labai sunku. Ir kai pažiūriu, prieš kokius kovotojus laimėjau... Europos, pasaulio čempionatų prizininkai nepatekdavo į olimpines žaidynes, tai rodo, koks lygos. Patekti į olimpiadą jau yra laimėjimas.
 

Šeštadienį draugė pasitraukė iš šokių projekto. Daug balsų atidavei už Gretą?

Balsavau, bet televizija yra televizija – ir vaidybos ten yra, intrigų. Viskas buvo gražu, mano akimis Gretai tikrai buvo ne prasčiausia. Dauguma net nesuprato, kaip balsuoti „Facebook“ tinkle, teisėjai to nepaaiškino, kad balsuojama tik šokio metu. Draugei buvo labai liūdna, norėjo ir antrą šokį sušokti, jis būtų buvęs greitesnis. Ir aš norėjau pažiūrėti. Aš visą vakarą guodžiau ją. Bet liūdesys praeis, laikas gydo Geriau dabar iškristi nei kaip aš per „Šuolį“ finale.
 

Pats norėtum sudalyvauti šokių projekte?

Turėjau pasiūlymą dalyvauti „Šok su manimi“. Aš atsisakiau, nes tai ir vėl mane atitrauktų nuo imtynių, o metai labai svarbūs, negaliu to leisti sau. Kalbėjau ir su federacijos prezidentu apie tai, kad visi projektai - tik po sporto. Pačiam galbūt būtų įdomu sudalyvauti tokiame projekte.
 

Dalyvavimas „Šuolyje“ nesutrukdė ruošiantis varžyboms?

Netrukdė, nes tai buvo sportiškas projektas, ėjau į treniruotes, dariau akrobatinius elementus, taip pat nugalėjau savo baimę, nes bijau aukščio. Blogai tik tai, kad projektas atitraukė nuo imtynių – ateidavau tik į vieną ar dvi treniruotes per savaitę, kai paprastai sportuoju du kartus per dieną. Bet aš nesigailiu, esu patenkintas, kad paragavau šią duoną – tai naujos pažintys, nauji įspūdžiai.