Istorinis dviračių žygis į mūšio lauką

"Žalgirio mūšis - 600“ – tai unikalus istorinis dviračių žygis – akcija, suvienijusi sporto, istorijos ir turizmo mėgėjus bei profesionalus. Šio žygio organizatoriai – Kazlų Rūdos savivaldybės Sporto centras ir asociacija "Jaunoji Sūduva“ sutelkė 44 žmonių grupę, kurioje ir sportininkai, ir menininkai ir mokiniai ir studentai. Taigi šiai idėjai liko neabejingi įvairaus amžiaus žmonės.

Istorinio dviračio žygio dalyviai startavo liepos 12 dienos rytą Kazlų Rūdoje, palydėti savivaldybės administracijos. Kelionė buvo suskirstyta į keturis etapus: Kazlų Rūda – Olecko, Olecko – Kętrzyn, Kętrzyn – Szczytno, Szczytno – Griunwald. Žygeiviams kasdien tekdavo vidutiniškai įveikti apie šimtą kilometrų. Oras ypač nebuvo palankus: plieskiant 30-40 laipsnių karščiui tekdavo įveikti ne vieną kelyje "išdygstančią“ stačią pakalnę. Vis dėlto net ir tokie ,,išbandymai“ neišgąsdino ištvermingų ir geros nuotaikos nestokojančių žygio dalyvių, kurie įveikdami distanciją 20-30 km/h greičiu turėjo progą grožėtis atsiveriančiais Mozūrijos apylinkių vaizdais. O šie iš tiesų žavingi – miškingos, ežeringos, kalvotos apylinkės.

Nakvynės vietos – stovyklavietė prie Olecko, miestų mokyklos ir sporto centro aikštynai, kur žygio organizatoriai Sporto centro direktorius Giedrius Bielskus, Linas Karpauskas ir Audrius Bielskus atsidėkodami palikdavo simbolinę dovaną – kepalą juodos lietuviškos duonos. Tai tabdavo simboliniu momentu, kai žygio dalyviai klausydami linkėjimų sėkmingai įveikti kelią, susirinkdavo ir iš naujo susikaupdavo žygiui.



"Žalgirio mūšis – 600“, kaip jau minėta – tai ir į istoriją bei kultūrą orientuotas žygis. Tad žygio dalyviai aplankė žymiausius istorinius – kultūrinius objektus: bažnyčias, Šv. Brunono Bonifacijaus žuvimo vietą Gižycko mieste (čia žygeiviai išgirdo pasakojimą apie minėtąjį vienuolį ir pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą, iš gido A.Bielskaus) bei "Vilko guolį" – bunkerius kuriuose gyveno ir iš kur vadovavo A.Hitleris.

Galutinis kelionės tikslas – Griunwald'as buvo pasiektas žymiojo istorinio mūšio dieną liepos 15-ąją. Žygio dalyviai aplankė šalia mūšio lauko įsikūrusį lietuvių kaimelį bei pasižvalgė po istorikų atkurtą Vytauto Didžiojo palapinę.

"Žalgirio mūšis – 600“ – istorinis dviračių žygis suvienijęs 44 entuziastus iš visos Lietuvos (Kazlų Rūdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Vilkaviškio, Elektrėnų, Klaipėdos, Šakių, Kretingos) Tai, be lieka ko, proga jo dalyviams prisiminti savo tautos garbingą praeitį ir šlovingas pergales. O būtent šis žygis, dalyvių ant dviračių vežta Lietuvos valstybės simbolika – Trispalvė, istorinė Lietuvos vėliava, Gedimino stulpai – organizatorių ir dalyvių manymu įprasmina pergalę žalgirio mūšyje ( kaip vieną iš prielaidų mūsų identitetui ir valstybingumui) ir išreiškia pagarbą protėviams, kalaviju apgynusiems valstybę.

Liepos 17 dieną vidurdienį istorinio dviračių žygio dalyviai su Trispalve ir istorine Lietuvos vėliava nužygiavo prie lietuvių kaimelio, kur, dainuodami liaudies dainas, išlydėjo Vytauto Didžiojo vedamus į mūšį lietuvių karius. O netrukus po to visi stebėjo įspūdingą žalgirio mūšio inscenizaciją.

Vienas iš organizatorių ir idėjos autorius Giedrius Bielskus  po žygio teigė: "Džiaugiuosi, jog šis mūsų žygis tikrai pavyko, dalyviai buvo puikūs ir nuostabūs... Šis pirmas blynas iškepė ne tik neprisvilęs, bet ir skanus, su uogiene.“