Veidą rinktinė parodys varžyboms įsibėgėjus

2011 metų Europos moterų čempionato atrankos varžybos vyks rugpjūčio 2–26 d. Pirmąsias rungtynes mūsų rinktinė žais rugpjūčio 2 d. su olandėmis Kaune. Prieš tai, liepos 27–28 dienomis, Lietuvos rinktinė jėgas dar pasitikrins paskutinėse dvejose draugiškose rungtynėse su Ukrainos rinktine.

Po rungtynių su japonėmis sakėte, kad dėl pralaimėjimų dar neverta išgyventi, dar esate duobėje ir vyksta pasirengimo procesas. Ko labiausiai rinktinei kol kas trūksta?

Kiekvienose rungtynėse sprendėme ir sprendžiame savo klausimus – žiūrime, kas mums tinka puolime, kas mums tinka gynyboje, tikriname žaidėjas, duodame šansų, kad jos susižaistų. Dar turime dvejas rungtynes su Ukraina. Ko trūksta? Niekada nėra per daug geros gynybos – gynybą reikia tobulinti. Puolant irgi yra tam tikrų niuansų, kol kas negalime įveikti kai kurių barjerų, todėl likusiose treniruotėse ir varžybose turėsime viską tobulinti. Rungtynės su japonėmis mums buvo labai naudingos, nes jos ginasi itin agresyviai, puola labai greitai ir gintis prieš tokią komandą labai sunku. Europoje žaidimo stilius yra truputį kitoks, tad mums jau turėtų būti šiek tiek lengviau.
 

Dėl traumos nežaidė Irena Vizbarienė, traumuota buvo ir Eglė Staknevičienė...

E.Staknevičienė paskutines trejas rungtynes jau žaidė ir gana sėkmingai, kartais – net labai sėkmingai. I.Vizbarienės trauma toliau kelia nerimą, šiandien ji dar negali treniruotis – nerimo yra. I.Vizbarienei patempta sausgyslė.

Gali būti, kad ši krepšininkė neatsigaus iki varžybų pradžios?

Gali būti ir šitaip. Priekinėje linijoje I.Vizbarienė yra labai reikalinga, bet daug optimizmo kelia kitos merginos – ir Vaida Sipavičiūtė, ir ta pati E.Staknevičienė, turime patyrusią Agnę Abromaitę, progresuojančią Gintarę Petronytę. Aišku, būna rungtynių, kai to vieno žmogaus ima ir pritrūksta, I.Vizbarienė labai reikalinga, bet, manau, tą spragą dar galėtume užlipdyti.

O kuri grandis kelia daugiausia nerimo?

Tos kelerios rungtynės parodė, kad visos gali žaisti. Rūpesčių niekas nekelia, svarbu, kad merginos būtų sveikos ir lemiamose varžybose būtų geros fizinės formos, galėtų demonstruoti tai, ką moka. Tos, kurios gauna žaisti, rungtynės iš rungtynių tobulėja, atsiskleidžia ir jų indėlis į rungtynes vis didėja.

Rinktinėje du visiškai nauji veidai – Marina Solopova, kuri dabar žaidžia su Lietuvos 20-mečių rinktine Europos čempionate, ir Indrė Dudėnaitė. Kaip šios merginos pritapo prie moterų rinktinės?

M.Solopova pasirodė iš gerosios pusės, o Indrė dėl įvairių priežasčių žaisti gavo labai mažai, todėl kol kas apie ją dar nieko tokio teigiamo negaliu pasakyti. Per treniruotes ji labai stengiasi, treniruojasi ir naudos jai yra – čia pirmas jos toks bandymas. O M.Solopovos mes laukiame sugrįžtant. Manau, kad ji jau tikrai yra dvyliktuko žaidėja.

Kada paskelbsite galutinę rinktinės sudėtį?

Paskelbsime rugpjūčio 2 d. po rungtynių (juokiasi). O jeigu rimtai – prieš rungtynes.

Paskutinėse kontrolinėse rungtynėse su Ukraina jau pamatysime tikrąjį Lietuvos rinktinės veidą ir braižą?

Manau, dar turėsime taktinių elementų, kurių dar nespėjome iki galo paruošti prieš rungtynes su japonėmis ir kuriuos reikės būtinai pabandyti rungtynėse su Ukraina. Aš niekada nesakau, kad tas veidas jau yra. Ateis pagrindinės varžybos, jose prisidės ir nerimas, ir rūpestis – pagrindinis veidas išryškės įsibėgėjus pagrindinėms varžyboms.

Ar tvyrantys Lietuvoje karščiai merginų motyvacijos darbui nemažina?

Nepastebėjau tokių dalykų. Buvo kažkur ir salės tvankesnės, bet mes šitą etapą praėjome be didesnio skausmo.