Jubiliejaus proga - laimės pasaga

Per šventinę popietę, kurią surengė buvusio ėjiko Kastyčio Pavilonio vadovaujama Lietuvos sportinio ėjimo asociacija, buvo pagerbti ir apdovanoti sportinio ėjimo puoselėtojai, treneriai, teisėjai, žurnalistai, rėmėjai - visi tie, kurie savo širdimi yra kartu su sportiniu ėjimu. 

VERTYBĖ. „Atrodo neseniai šventėme 90 metų jubiliejų. Greit prabėgo šis penkmetis, greit ateis laikas švęsti ir apvalią datą – 100 metų. Pasiekėme olimpinio ciklo pusiaukelę, už poros metų mūsų laukia olimpiniai startai tolimajame Rio de Žaneire. 1989 m įkurta mūsų asociacija gyvuoja iki šių dienų, jos  veikla yra nevienabriaunė, apima daug sričių. Šiandien malonu matyti  jaunimą, vis dar  žvalius  veteranus. Visi kartu džiaugiamės rezultatais, nepeikiame, jei nepasiseka. Palaikymas - didelė vertybė. 

Gražaus jubiliejaus proga norėtųsi visiems palinkėti geros sveikatos, kad mūsų šeimoje būtų kuo daugiau gražių akimirkų ir mažiau netekčių“, - kalbėjo LSĖA prezidentas K. Pavilonis. 

 

„Tokią gražią ėjikų šventę gali surengti tiktai Kastytis Pavilonis. Visko mums užteko – beveik visi buvome apdovanoti, pavaišinti, o tiems, kurie norėjo ilgiau pasibūti su savo kovų bendražygiais, pasižvalgyti po Alytų, buvo nemokomai užsakyta nakvynė viešbutyje“, - kalbėjo geriausias 2014 m. ėjikų treneris, penkis olimpiečius išugdęs Juzefas Romankovas. 

 

ŽVILGSNIS. Šventinė popietė vyko Rotušės patalpose įsikūrusioje kavinėje. Su nueitu 95  metų keliu supažindino K. Pavilonis. Ypač daug gražių žodžių jis skyrė ėjimo legendai - šviesaus atminimo Melburno olimpiniam vicečempionui Antanui Mikėnui, nuo kurio pergalių prasidėjo patys didžiausi Lietuvos sportinio ėjimo pokyčiai. 

 

Išaugo visas būrys puikių ėjikų: Vytautas Žurnia, Algirdas Šakalys, Alvidas Baltaduonis, Valdas Kazlauskas. 1965 m. ėjimo take pasirodęs ir per savo 20 metų sportinę karjerą net 17 kartų Lietuvos rekordus gerinęs ir 16 kartų tapęs Lietuvos čempionu Al.Šakalys tik dabar pastebėjo, jog jo pasiektas rekordas 70 km distancijoje iki šiol nepagerintas netgi Baltijos šalyse. 

 

Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos ėjikai dalyvavo visose olimpinėse žaidynės, o į Rio de Žaneirą pretenduoja rekordinis 9 ėjikų būrys.

Lietuvos sportinio ėjimo istorija turtinga ir įdomi, dar Sovietų Sąjungoje, kuri anksčiau garsėjo savo ėjikais, mūsų sportininkai pelnydavo medalių.   

 

ŽINIOS. Lietuvos sportinio ėjimo puoselėtojams buvo įteikta daug apdovanojimų, pasakyta daug gražių žodžių pačiai asociacijai, kuri šiemet mini  savo veiklos 25-metį. Seimo narys Raimondas Markauskas, LSĖA prezidentui įteikęs Seimo apdovanojimą, linkėjo, kad veteranai perduotų žinias jaunimui, kad jų krūtines puoštų medaliai ir kad ėjikai surastų laimės pasagą. O jos, pasirodo, ilgai nereikėjo laukti – Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė, Barselonos olimpinių žaidynių dalyvė Nijolė Medvedeva būtent tą laimės pasagą ir įteikė asociacijai, vildamasi, kad ėjikams po ilgos pertraukos pagaliau vėl pavyks užkopti ant olimpinės ar Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojų pakylos. 

 

Ėjikus sveikino dar vienas Seimo narys alytiškis Julius Sabatauskas, kuris sportinį ėjimą pavadino amžina sporto šaka ir labai džiaugėsi, kad Alytuje vyksta tarptautinis  ėjimo festivalis, kuris šiemet buvo jau 40-asis.  

  

KELIAS. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius, buvęs alytiškis Edis Urbanavičius teigė, kad sportinio ėjimo centre Alytuje išaugo daug puikių ėjikų ir  pasidžiaugė, jog per olimpines žaidynes gausėja Lietuvos ėjikų.  

 

„Lietuvos sportinio ėjiko asociacija yra teisingame kelyje, varžybos, kurios jau 40 kartą rengiamos Alytuje, išaugo į vieną svarbiausių pasaulinio lygio etapų. Miestas palaikė gražią Kastyčio Pavilionio iniciatyvą ir dabar kasmet rengiamas tarptautinis ėjimo festivalis - tai didelė garbė Alytui. 

 

Visose sporto šakose entuziastai, fanatikai ar savo darbų profesionalai buvo, yra ir bus patys svarbiausi. Kaip ir sportininkai, kuriuos vertina valstybė ir valstybei  priklausančios struktūros“, - kalbėjo KKSD vadovas ir Lietuvos sportinio ėjimo centrui  linkėjo tęsti tas gražias tradicijas, tikėdamas, jog kitas – 100 –asis jubiliejus - bus pažymėtas įspūdingais rezultatais.  

 

KKSD padėkomis E. Urbanavičius už sportinio ėjimo plėtrą apdovanojo šiemet 65 metų sukaktį minėjusį Alvidą Baltaduonį ir 75-erių jubiliejų šventusį Rimantą Pilauską. 

 

KKSD padėkomis taip pat buvo apdovanoti ir daugkartiniai Lietuvos čempionai bei rekordininkai A.Šakalys ir Aleksandras Medvedevas, buvęs LSĖA generalinis  sekretorius ( 1989- 2012 m.), docentas Juozas Genevičius, nacionalinės kategorijos teisėja nuo 1960 m. Žibutė Jankauskaitė, internetinių svetainių įkūrėjas Steponas  Misiūnas, LSĖA viceprezidentas Romas Jurgelevičius ir generalinis sekretorius Valdas  Kučinskas, Alytaus festivalio vaikų masinės šventės organizatorius Vytuolis Valūnas. 

 

KETVIRTADALIS. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Algis Vasiliauskas, prieš įteikdamas Garbės diplomus, kalbėjo apie tai, jog pasaulyje pirmosios sportinio ėjimo varžybos buvo surengtos 1585 metais.

 

LTOK garbės diplomus jis įteikė treneriams J. Romankovui ir trijų olimpiečių pirmajam treneriui Genadijui Graževičiui, sporto žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei, Alytaus merui Jurgiui Krasnickui, Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjui Adomui Andrušaičiui. 

 

GRYBAI. Alytaus meras J. Krasnickas dėkojo už tai, kad ėjikų jubiliejinis renginys vyksta Alytuje ir tikisi, jog prasmingas 100 metų jubiliejus, dar vadovaujant K. Paviloniui, irgi bus surengtas Alytuje. Meras visiems linkėjo geros sveikatos, sportininkams – pergalių, o alytiškei Brigitai Virbalytei – olimpinio medalio ir sakė, jog būtų šauniausia, jeigu ji laimėtų auksą. 

   

Po tokių mero žodžių pasigirdo ilgi plojimai. Alytaus savivaldybė simbolinę dovaną – baravykų ir šampano butelį įteikė B. Virbalytei. „Prisimenate seną dainą „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“. Jeigu ne mūsų miškai, neturėtume ir ėjikų, asociacijos. Kai renki grybus ir uogas, oi, kiek kiek daug kelio nueini“, - šmaikštavo Alytaus J. Krasnickas.     

 

PREMIJOS. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė N. Medvedeva apdovanojo LSĖA teisėjų komisijos pirmininką Aloyzą Bliūdžių, sportinio ėjimo teisėjus Arūną Abromavičių, Joną Naujalį, Andrejų Ivanovą, Vidą Šalčiūtę-Gadliauskienę, Vitą Pavasarytę-Janavičienę Reginą Kasparavičienę, Justiną Vasiliauską, Rasą Pečiukonienę, Danutę Urbanavičienę, Rimą Graževičienę, Valentą Klimašauską, trenerius Gražiną Goštautaitę, Saulių Žaliauską, Robertą Kaselį, Arūną Klebauską. 
 

Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas K. Pavilonis jubiliejų proga prizais apdovanojo Aleksandrą Medvedevą (75 m.), Algį Lebedžių (65 m.), Rimantą Pilauską (75 m.), Vladą Babenską (70 m.) ir Alvidą Baltaduonį (65 m.).

 

Piniginiai prizai po 500 Lt. buvo įteikti geriausiems 2014 m. Lietuvos ėjikams Neringai Aidietytei, kuri dukart gerino Lietuvos rekordus ir Europos čempionate buvo 11-a, bei Tadą Šuškevičių, gerinusį Lietuvos 35 km rekordą ir Europos čempionate užėmusį 17-ą vietą. 

 

Geriausiems Lietuvos metų treneriams Kastyčiui Paviloniui ir Juzefui Romankovui įteiktos po 300 Lt. premijos. Už Lietuvos rekordų gerinimą B. Virbalytei teko 500 Lt. premija. 

 

MEDALIAI. Asociacijos prizais „Nikė“ buvo apdovanoti Alytaus meras Jurgis Krasnickas,  vicemerė Nijolė Makštutienė, savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas, leidinio „ Lietuvos ėjikas“ redaktorius Juozui Genevičius, sportinio ėjimo puoselėtojai Romas Jurgelevičius, Robertas Kaselis, Juozas Tumasonis, Aloyzas Bliūdžius, Valdas Kučinskas, rėmėjai, žurnalistai.

 

Lietuvos sportinio ėjimo asociacija svečiams įteikė atminimo medalius, prizus „Nikė“. Didelis dėmesys buvo parodytas ilgamečiam LSĖA rėmėjui, buvusiam „Alkesta“ generaliniam direktoriui, Alytaus garbės piliečiui Vytautui Zambacevičiui, kuris yra prikaustytas prie vežimėlio. LSĖA vadovai bei geriausieji metų ėjikai jį aplankė namuose - nuvežė gėlių, dovanų ir su juo pabendravo.  

       -

KONFERENCIJA. Prieš jubiliejaus iškilmes buvo surengta Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos metų ataskaitos konferencija, asociacijos darbą delegatai įvertinto gerai.  Pranešimą skaitė LSĖA prezidentas K. Pavilonis. Tylos minute buvo pagerbtas neseniai anapilin iškeliavęs puikus ėjikas Vytautas Papas.   

 

„Besirengiant šių metų Europos čempionatui, niekam neturėjome pretenzijų, buvo  neblogos treniruočių sąlygas. Aišku, per pratybas ir ypač varžybose trūko ir toliau trūksta psichologų pagalbos, masažuotojo. Masažuotojo licenzijas įsigijo Neringa Aidietytė, Ričardas Rekstas, turime inventorių. Dar trūksta praktinių įgūdžių, todėl reikia daugiau bendrauti su žinomais masažuotojais Juozu Petkevičiumi, Zigmu Živatkausku“, - kalbėjo K. Pavilonis. 

 

Pranešėjas paminėjo, kad ypač  didelį darbą šį sezoną atliko N, Aidietytė, kuri per sezoną nuėjo beveik 500 km ir 20 km distancijoje daugiau nei 4 min. pagerino savo asmeninį rekordą (1 val. 29 min. 1 sek.). Per Europos čempionatą iš jos buvo tikimasi vietos netoli  pirmo šešeto, tačiau ji buvo 11-a. 

 

Greita šį sezoną buvo ir Brigita Virbalytė. Pasak K. Pavilonio, šios abi sportininkės per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes gali kovoti dėl aukštų vietų. Tadas Šuškevičius, po įvairių ieškojimų, kai nepasiteisino chaotiškas pasirengimas, ignoruojantis lengvą ir nuobodų ėjimą, grįžo į 2009 metų rezultatų lygį.

 

Po metų į grupę sugrįžo ir apie save garsiai prakalbo ėjikų talismanu vadinamas Ričardas Rekstas, kuris per Lietuvos čempionatą laimėjo sidabro ir bronzos medalius. Jis pretenduoja pelnyti kelialapį į olimpines žaidynes. o Marius Žiūkas – neišnaudotų galimybių sportininkas. Kai kiekvieną dieną tenka dirbti po 8 val., koks gali būti kokybiškų treniruočių ir poilsio santykis. 

 

„Jeigu sportininkas iki olimpiados pasiimtų nemokamas atostogas, jo potencinės galimybės 20 km eiti per 1 val. 20 min. – 1 val. 21 min. – realios“, - įsitikinęs K. Pavilonis. 

 

Teigiamų rezultatų duoda trečius metus Krakėse veikiantis mini jaunųjų ėjikų centras, kur ėjikus ugdo Robertas Kaselis. Pranešėjas daug dėmesio skyrė šalyje rengiamoms varžyboms. 

 

„Nereikia toli bastytis, ieškant varžybų, tačiau neramina progresuojantis distancijų trumpinimas. Vaikai jau  rungtyniauja 400 ar 500 m distancijose, kai Lenkijoje ar Ispanijos 8-9 metų vaikai eina 1 km, 10 metų - 2 km, 12 metų - 3 km nuotolius.  

 

Jau praėjo laikai, kada per varžybas nugalėtojams užtekdavo rankos paspaudimo ar garbės rašto. Kas mato varžybas Birštone ar Druskininkuose, ten - krūva rėmėjų. Bet nugalėtojas tegauna plastmasinę taurę už 20 Lt. Verslininko neapgausi. Jis įvertina, kiek gali kainuoti ta ar kita pozicija. Tikrai kitą kartą jie nieko neduos, gražiai mandagiai ras kaip atsisakyti. 

 

Nesiskundžiame lėšų stoka. Būna gerų dienų, tačiau būna, kad reikia ir „pabėdavoti“. Bet minimaliai turime. Suprantame, kad reikia aukštų vietų per pasaulio ir Europos čempionatus, bet be pinigų, gerų specialistų pagalbos nepasieksi. 

 

Kasmet leidžiame biuletenį, greičiau knygą. Pastaroji - 230 psl., 300 nuotraukų.  Be pasigyrimo galiu pasakyti, kad analogų sportinio ėjimo pasaulyje nėra. Tačiau reikia pastangų. Tai ne tik spausdinimo išlaidos, bet ir imlus laiko sąnaudomis darbas. 

 

Sutarėme su Juozu Genevičiumi, jog parengsime 12 knygų. Vienuoliktoji bus Lietuvos  sportinio ėjimo istorija, o dvyliktoji - sportinio ėjimo treniruočių šiuolaikinė metodika, remiantis Valdo  Kazlausko, Algirdo Šakalio, Alvido Baltaduonio, Kristinos  Saltanovič ir dabartinių mūsų ėjikių  treniruočių planais“, - kalbėjo K. Pavilonis. 

 

PRISIMINIMAI. Įspūdžiais iš savo sportinės karjeros pasidalijo legendinis ėjikas Algirdas Šakalys, kuris dar ir šiandien aktyviai treniruojasi ir dalyvauja varžybose Druskininkuose, bei buvęs LSĖA prezidentas Justinas Vasiliauskas. 

 

A.Šakalys akcentavo, kad Lietuva visą laiką turėjo gerų ėjikų, bet vis trūkdavo, o ir dabar trūksta iki pačio aukščiausio rango apdovanojimų. Jis tiki, kad mūsų merginos perrašys istoriją, o vyrams bus sunkiau. 

 

„Su pertraukomis sportavau 25 metus, pradėjau su Antano Mikėno karta, o baigiau su dabartine. Dabar ėjikai skraido po platųjį pasaulį, o mus sovietmečiu nuo jo skyrė geležinė siena. Tačiau per varžybas Naumburge, kur dalyvaudavo apie 16 šalių sportininkai,  pasauliui ir Europai mes primindavome, kad yra tokia šalis Lietuva. Per varžybas dalyvaudavome su Lietuvos sportiniais marškinėliais“, - prisiminė A. Šakalys. 

 

Penkerius metus Lietuvos sportinio ėjimo asociacijai vadovavusiam J. Vasiliauskui labiausiai įsiminė 1996-ieji, kada Lietuvos vyrų komanda per Europos komandinį čempionatą pelnė bronzos medalius.