Kareivis, norintis tapti generolu

Ispanijos rankinio lyga „Asobal“ - viena stipriausių pasaulyje. Šios lygos debiutantė Toledos „Labaro“ komanda su Lietuvos rinktinės rankininku Augustu Strazdu priešakyje šiemet įvykdė klubo keltą tikslą – išlikti lygoje. Šiuo metu atostogaujančiam lietuviui šis sezonas buvo ypač sėkmingas – Augustas, pelnęs 96 įvarčius, rezultatyviausių Ispanijos čempionato žaidėjų kvalifikacijoje užėmė 37 vietą. Augusto žaidimą įvertino ir rankinio gerbėjai Ispanijoje. Jis buvo išrinktas geriausiu lygos debiutantu. Pirmą kartą istorijoje internetinėje apklausoje rinkto lygos debiutanto rinkimuose nugalėjęs 30 metis rankininkas surinko net 28 proc. visų balsų.

Kaip vertinate praėjusį sezoną?
Labai puikiai. Bent jau man asmeniškai sezonas labai gerai nusisekė. Manau, komandai taip pat – planus įvykdėme, išlikome lygoje, kurioje rungtyniaujame pirmą sezoną. Žinoma, būtų smagiau pabaigti aukštesnėje pozicijoje... Mes likome 14 vietoje, arba, kitaip sakant, treti nuo galo. Dvi paskutinės komandos iš karto iškrito į antrąjį divizioną, o mes likome saugioje zonoje ir kitą sezoną vėl rungtyniausime aukščiausioje lygoje.

Neseniai buvote išrinktas geriausiu Ispanijos lygos čempionato debiutantu. Kaip jaučiatės gavęs tokį įvertinimą?
Iš vis aš labai nustebęs, kad tokie dalykai įvyko. Nežinojau, kad buvo tokie rinkimai. Tik iš trenerio sužinojau apie laimėjimą, o vėliau pasidomėjau, pasižiūrėjau internete (šypsosi, - aut. past.). Žinoma, labai smagu, kad kažkas įvertino. Manau, kaip ir daugeliui sportininkų, kiekvienas apdovanojimas yra labai svarbus.

Kitą sezoną taip pat rungtyniausite Toledo „Labaros“ ekipoje. Ar skalsi legionieriaus duona?
Kitas sezonas Ispanijoje  bus trečias. Pirmus metus žaidėme antrajame divizione, laimėjome čempionatą ir tada papuolėm į aukščiausiąją lygą. Tačiau legionieriaus duoną pradėjau jau anksčiau - 4 metus rungtyniavau Islandijoje, tada - Šveicarijoje ir, galiausiai, Ispanijoje. Smagu, kai dirbdamas jauti malonumą, tave įvertina ir dar už tai gauni kažkokį atlyginimą (šypsosi,- aut. past.).


 

Ar komandoje jaučiamas lietuvių branduolys?
Žinoma. Šį sezoną Toledos „Labaro“ ekipoje buvo net penki lietuviai (Augustas Strazdas, Tomas Eitutis, Remigijus Čepulis, vartininkas Egidijus Petkevičius bei treneris Miglius Astrauskas, - aut. past.). Suprantama, kad lietuvių branduolys jautėsi ir žaidimas sukosi aplink mus.
 

Galbūt galite palyginti Lietuvos rankinį su Ispanijos?
Nemanau, kad galiu. Man atrodo, rankinis Lietuvoje, bent jau šiuo metu, merdi. Ispanijoje vis tiek žaidi aukščiausiame lygyje, kur susirenka beveik visas Europos elitas. Bent jau šį sezoną (šypsosi, - aut. past.).
 

Kaip manote, ko pritrūko Lietuvos rinktinės pergalėms prieš norvegus?
Sėkmės ir sveikatos. Daugelis pajėgių žaidėjų buvo traumuoti. Būtent tai mums ir pakišo koją.

Netrukus dalyvausite atrankoje į 2012 metų Europos čempionatą. Kaip vertinate grupę bei savo galimybes?
Bus labai sunku, varžovai tikrai tituluoti (Lietuva pateko į antrąją grupę kartu su Europos vicečempionais kroatais, rumunais bei ispanais, - aut. past.). Darysim tai, kas mūsų jėgose, stengsimės pasiekti maksimumą. Su Ispanijos rinktine esu susitikęs ne kartą, tad jokio papildomo streso nebus.
 

Ar pasvajojate apie Londono olimpines žaidynes?
Tikriausiai kaip ir kiekvienas. Yra tokia patarlė – koks kareivis, jei nenori tapti generolu. Taip pat ir mes - galvojame apie aukščiausius titulus. Paprasčiausiai kartais nepasiseka jų pasiekt. Ar bent jau sudalyvauti...