„Turime kelti aukščiausius tikslus“

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė šią savaitę pradeda kovas 2016 m. Europos rankinio čempionato atrankos turnyre. Jau ketvirtadienį lietuviai svečiuose žais su šių metų Europos vicečempionais danais, o sekmadienį Šiauliuose - su žemyno pirmenybių finaliniame etape šiemet rungtyniavusia Baltarusijos komanda. Šioje grupėje dar žaidžia Bosnijos ir Hercegovinos rankininkai. Į Europos čempionato Lenkijoje finalinį etapą pateks dvi grupės ekipos.
 

Mūsų šalies rinktinę į kovą ves naujas strategas – Artūras Juškėnas. Jis buvo ankstesnio vyriausiojo trenerio Gintaro Savukyno asistentas.
 

Pasirengimą atrankos mačams lietuviai pradėjo penktadienį Vilniuje. Čia susirinko mūsų šalies klubams atstovaujantys rankininkai. O nuo sekmadienio pratybose jau pluša ir iš kitų šalių komandų atvykę žaidėjai. Iš klubų rinktinės pakviesti penki sportininkai.
 

„Atvyko visi pajėgiausi žaidėjai. Tik Andriaus Račkausko neišleido klubas“, - teigė A. Juškėnas. 33 metų A. Račkauskas atstovauja Austrijos ekipai „Schwaz“.
 

Dar keturiems rankininkams iš Austrijos klubų jokių kliūčių atvykti į nacionalinę komandą nebuvo. Vienas jų – Benas Petreikis, kartu su naujuoju rinktinės kapitonu Vaidotu Grosu ir treneriu A. Juškėnu antradienį Vilniuje dalyvavo spaudos konferencijoje.

Komandos sąraše nėra ir jos siena vadinto vartininko 41 metų Arūno Vaškevičiaus. Pasak A.Juškėno, veteranas jau paskelbė apie karjeros pabaigą. „Mums jo labai trūks. Tačiau dabar savo šanso sulauks vartininkai, kurie anksčiau buvo priversti sėdėti ant suolo“, - neslėpė strategas. 
 

Nors ir žaidėjai, ir treneris pripažino, jog laukia itin stiprūs varžovai, nei vienas iš anksto nekėlė baltos vėliavos.

„Danai šiuo metu yra vieni stipriausių pasaulyje. Baltarusijos rinktinė irgi išgyvena pakilimą. Bet bandysime kautis“, - teigė A. Juškėnas.

B. Petreikis antrino treneriui: „Varžovai stiprūs. Bet tikrai nevažiuojame pralaimėti. Reikia kovoti, bandyti. O Baltarusiją namie galime nugalėti“. 

Vaidotas Grosas buvo kiek atsargesnis: „Pažadų nedalinsime. Varžovas stiprus, gerai žinomas. Mūsų rinktinė atsinaujinusi. Bet bandysime su turimais resursais žengti pirmyn, kažką tobulinti“. 

Paklaustas apie rinktinės atsinaujinimą, A.Juškėnas paaiškino: „Išties, pirmą kartą rinktinei atstovaus tik Mindaugas Meškauskas. Visi kiti jau yra buvę komandoje. Nauja bus tai, kad daugiau laiko žaisti gaus tie rankininkai, kurie anksčiau dažniau sėdėjo ant suolo. Dėl to vaizdas bus kitoks.“
 

Drąsiai kalba apie tikslus
 

A. Juškėnas su Lietuvos rankinio federacija pasirašė net šešerių metų sutartį. Paklaustas, ar ilgai svarstė pasiūlymą stoti prie nacionalinės komandos vairo, klaipėdietis, treniruojantis ir Klaipėdos „Dragūną“, teigė: „Lietuvos rankinyje ir Lietuvos rankinio federacijoje situacija nėra pati geriausia. Iš rinktinės po truputį išeina vyresni žaidėjai. O už nugaros dar nėra tinkamos pamainos. Todėl žinau, kad po kelių metų gali būti gili duobė. Juk jei ateini dirbti, reikia dirbti gerai. Tačiau žinai, kad tam gali nebūti galimybių. Todėl ir svarsčiau, ar priimti pasiūlymą. Bet nepameginęs nesužinosi.“
 

Tiesa, strategas optimistiškai kalbėjo apie komandai keliamus tikslus – 2020 m. patekti į Europos čempionato finalinį etapą ir Tokijo olimpines žaidynes.

„Reikia kelti aukščiausius tikslus. Jei ir nepayktų patekti į olimpines žaidynes, mes galbūt sudalyvautume pasaulio ir Europos čempionatų finaliniuose etapuose. O jei išsikelsime sau tikslą dalyvauti tik pirmenybių finaliniuose etapuose, to neįgyvendinę nepasieksime jokių tikslų. 
 

Dar yra daug laiko. Turime neblogų rankininkų 1996 m. ir 1998 m. gimusių žaidėjų rinktinėse. Jei juos tinkamai ruošti, treniruoti, ne taip ir nerealu neįgyvendinti tikslų“, - teigė A. Juškėnas.

Trenerio teigimu, šią savaitę prasidedantis atrankos tikslas bus daugiau bandomasis, jame svarbiausia – atrasti žaidimą, kuris gali vesti komandą į priekį: „Lazda kažkada iššauna. Ar iššaus ji šį kartą – nežinau.  Nereikėtų nustebti, jei sužaisime labai blogai. Arba labai gerai. Viską parodysime aikštėje.“

Anot stratego, didžiausia bėda žvelgiant į Lietuvos rankinio ateitį yra ta, kad šalyje nėra nei vieno tikrai profesionalaus klubo. 

„Jau daug metų rankinis neturi tinkamo rėmimo tiek iš valstybės, tiek iš privačių lėšų. Tai ir lemia, kad dauguma žaidėjų dirba ir tik po darbo skiria savo laiką rankiniui. Sportuoja megėjiškai. Ir net negali atvykti į rinkinės stovyklas, nes jos trunka savaitę“, - aiškino A.Juškėnas.
 

Tačiau paklaustas, ar toks požiūris į rankinį labai nuvilia, treneris sakė: „Mums reikia patekti į pasaulio ir Europos čempionato finalinį etapą ir dėmesys pasikeistų. Pirmiausia mes turime kažką parodyti, o tada jau durys atsivers plačiau.“

 

A.Juškėnas neslėpė – mūsų šalies rinktinę tikrai sustiprintų šiuo metu Austrijai atstovaujantys Vytautas Žiūra ir Romas Kirveliavičius.
 

„Jie būtų labai naudingi. Gaila, bet tokia realybė. Rankininkai išvyksta į Austriją ir kitas šalis ne dėl to, kad ten rankinio lygis yra daug aukštesnis. Didžiausias skirtumas – finansinis. Labai normalu, kad ateina laikas, kada žmogus turi pradėti galvoti apie savo gyvenimą. Atlygis skiriasi labai smarkiai ir negali smerkti jų pasirinkimo“, - teigė rinktinės treneris.

Austrų klubui atstovaujantis B.Petreikis patvirtino, kad trys-keturios stipriausios Lietuvos komandos galėtų sėkmingai kovoti Austrijos čempionate. „Tik ten visos 10 komandų aukšiausioje lygoje yra panašaus pajėgumo, kiekviename mače reikia kautis iš visų jėgų.“

Tik šiais metais legionieriaus duonos paragavęs buvęs „Dragūno“ rankininkas Austrijoje ne kartą bendravo su šios šalies piliečiais tapusiais Lietuvos sportininkais. „Pajuokaujame, kad jie jau ne lietuviai. Bet labai daug nesikalbame apie pilietybę. Jie ten gyvena ilgai, jiems ten patinka. Aš tikriausiai niekada nepriimčiau kitis šalies pilietybės. Man jos nesiūlė ir nenorėčiau, kad siūlytų“, - teigė B. Petreikis. 
 

22 metų rankininko nuomone, Lietuvos rinktinė yra pajėgi įgyvendinti jai kelimus tikslus: „Mes, jaunesnis žaidėjai, apie tai pasikalbame. Pritariu treneriui – tikslai turi būti tik patys aukščiausi. Nes kitaip išvis gal neverta važiuoti į rinktinę.“

Rinktinės sudėtis

Giedrius Morkūnas (vartininkas, gimęs 1988 m., klubas – Islandijos „Haukar“)

Vilius Rašimas (vartininkas, 1989 m., Lenkijos „Azoty Pulawy“)

Augustas Strazdas (universalus, 1980 m., Austrijos „SG Insignis Handball Westvien“)

Skirmantas Plėta (kairys kraštas, 1989 m., Vilniaus VHC „Šviesa“)

Jonas Truchanovičius (kairysis pusiau kraštas, 1993 m., Klaipėdos „Dragūnas“)

Povilas Babarskas (kairysis pusiau kraštas, 1988 m. Austrijos „Bregenz Handball“)

Rolandas Bernatonis (kairysis pusiau kraštas, 1986 m., Ispanijos „BM Puerto Sagunto“)

Gertas Babarskas (dešinysis pusiau kraštas, 1994 m., Austrijos „Moser Medical UHK Krems“)

Mindaugas Dumčius (dešinysis pusiau kraštas, 1995 m., Klaipėdos „Dragūnas“)

Benas Petreikis (centras, 1992 m., Austrijos „Union JURI Leoben“)

Aidenas Malašinskas (centras, 1986 m., Ispanijos „BM Puerto Sagunto“)

Tadas Stankevičius (linijos žaidėjas, 1990 m., Rumunijos Tirgu Žiu „Energia Lignitul“)

Andrius Gervė (linijos žaidėjas, 1986 m., Vokietijos „HSG Barnstorf-Diepholz“)

Mindaugas Meškauskas (dešinys kraštas, 1994 m., Klaipėdos „Dragūnas“)

Vaidotas Grosas (universalus, 1983 m., Prancūzijos „US Creteil“)

Valdas Drabavičius (dešinysis kraštas, 1990 m., Vilniaus VHC „Šviesa“)

Vaidas Trainavičius (centras, 1988 m., Olandijos „Kremer/Hurry-Up“).