| Marius Grinbergas | 2014 m. spalio 26 d. 22:04 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Turnyre Vilniuje - netikėta mačo atomazga
Tarptautiniame Janio Grinbergo atminimo turnyre tris nugalėtojų taures iškovojo lietuviai, o vieną išsivežė Lenkijos rankininkai
Penkių šalių jaunimo rankinio rinktinės rungėsi Vilniuje pirmą kartą surengtame tarptautiniame Janio Grinbergo atminimo turnyre. Sporto mokyklos „Tauras“ ir Lietuvos edukologijos universiteto salėse varžėsi 1996 m. ir 1998 m. gimusių vaikinų ir merginų komandos.
Sėkmingiausiai turnyre pasirodė Lietuvos ekipos. Jos laimėjo net tris nugalėtojams skirtas taures. Tik 1998 m. gimusių vaikinų varžybose triumfavo visus konkurentus įveikę lenkai. Šioje grupėje šeimininkų rinktinė (treneris Algirdas Ambrazas) užėmė antrąją vietą, tik dėl geresnio įvarčių santykio aplenkusi Latviją. Ketvirta liko Suomijos komanda.
1998 m. gimusių merginų grupėje Lietuvos pirmoji komanda visas varžoves įveikė vidutiniškai 16 įvarčių skirtumu. Antrąją vietą užėmė baltarusės, trečiąją – suomės, ketvirtąją – mūsų šalies antroji komanda. Šios amžiaus grupės Lietuvos rinktinės trenerė yra Auksuolė Stropienė.
1996 m. gimusių vaikinų grupėje rungėsi tik dvi komandos – Lietuvos (treneris Gintaras Paškevičius) ir Latvijos. Jos susitiko du kartus ir abu mačus laimėjo lietuviai.
Dramatiškai baigėsi 1996 m. gimusių merginų turnyras. Paskutinė jo dvikova tarp Lietuvos (trenerė Ala Senvaitienė) ir Lenkijos komandų buvo nutraukta likus žaisti kiek mažiau nei 7 min., kai lietuvės pirmavo 33:26. Tuo metu sunkią traumą patyrė Justė Tamošiūnaitė. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir sportininkė išvežta į ligoninę, kur prabuvo iki vakaro.
Mačo dalyviai, teisėjams ir varžybų organizatoriams pasiūlius, nutarė nebetęsti rungtynių. Pergalė buvo įskaityta lietuvėms, kurios ir tapo nugalėtojomis. Lenkės užėmė antrąją vietą. Baltarusija liko trečia, Suomija – ketvirta.
Turnyrą, skirtą 1925 m. spalio 29 g. gimusio ir pernai anapilin iškeliavusio Lietuvos rankinio tėvu vadinamo Janio Grinbergo atminimui, rengė Lietuvos rankinio teisėjų asociacija (LRTA) ir Lietuvos rankinio federacija (LRF).
„J.Grinbergas visada sakė – jei bus žaidžiančių vaikų, jaunimo, rankinis gyvuos ir turės ateitį. Įgyvendindami šią filosofiją ir surengėme jaunimo turnyrą. Nes būtent jaunimo rinktinėms labiausiai trūksta kontrolinių rungtynių. Tai, žinoma, labiausiai susiję su lėšų trūkumu. O dabar mums pavyko pasikviesti tikrai geras komandas. Todėl galime pasižiūrėti, ko mums trūksta, ką darome gerai. Kaupiama ir žaidybinė patirtis“, - teigė LRF prezidentas Antanas Skarbalius.
Planuojama, kad per metus skirtingose šalyse būtų suregti trys ar keturi šių amžiaus grupių turnyrai.
Ne tik LRF vadovaujantis, bet ir Lietuvos moterų rankinio rinktinę treniruojantis A. Skarbalius džiaugėsi jaunųjų rankininkių žaidimu. „Iš 1996 m. gimusių rankininkių komandos jau kviečiame žaidėjas į moterų rinktinę. Bet ir jaunesnėje ekipoje pamačiau rankininkių, kurios netolimoje ateityje galėtų papildyti suaugusiųjų nacionalinę komandą. Ir vaikinų, ir merginų rinktinės J.Grinbergo turnyre labai sėkmingai kovojo su Baltarusijos ir Lenkijos rankininkais, nors suaugusiųjų lygmenyje mes atsiliekame nuo šių šalių“, - teigė A. Skarbalius.
Pasak LRF vadovo, sunkiausia yra išsaugoti talentingus žaidėjas, nes Lietuvoje nėra nei vieno tikrai profesionalaus klubo. „Kai žaidėjai baigia mokyklą, jie neturi kur eiti treniruotis 8-10 kartų per savaitę ir žaisti profesionaliai. Kai kurie išvažiuoja į užsienį. Tai nėra blogai, tačiau kai kurie tampa kitų šalių piliečiais ir žaidžia prieš Lietuvos komandą, o ne joje. Reikėtų kažką daryti, kad pas mus atsirastų profesionalių komandų, kuriose galėtų žaisti gabūs šalies rankininkai“, - sakė federacijos prezidentas.
Pasak J.Grinbergo atminimo turnyro sumanytojo, LRTA prezidento Grigorijaus Gutermano, šios varžybos turėtų tapti tradicinės ir gali sulaukti dar daugiau šalių dėmesio nes vyksta tinkamu metu. „Šiuo metu rinktinių kalendorius yra neperpildytas. Anksčiau jaunimo rinktinės sezonui pradėdavo rengtis žiemą. O dabar atsirado puiki proga susirinkti ir parungtyniauti anksčiau“, - teigė geriausias visų laikų Lietuvos rankinio teisėjas.
Į turnyrą Vilniuje buvo atvykę ir J.Grinbergo bičiuliai ir bendražygiai iš kitų šalių. Iš Latvijos atvyko dvejose olimpinėse žaidynėse dirbę arbitrai Janis Kuzulis ir Andris Vitolis. Iš Rusijos – net dešimt Europos taurių turnyrų finalinių mačų teisėjavęs Jurijus Taranuchinas. Jis kartu su G. Gutermanu tapo pirmaisiais skirtingų šalių arbitrais, kartu teisėjavusiais olimpinėse žaidynėse. Tai jie darė 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje. Iš Lenkijos atkeliavo viena geriausų visų laikų šios šalies rankinio teisėjų porų broliai Arkadiuszas ir Leszekas Solodko. Iš Baltarusijos – buvęs rezultatyviausias SSRS rankinio čempionato žaidėjas, metodinių knygų apie rankinį autorius, mokslų daktaras, ilgametis tarptautinių varžybų inspektorius Aleksandras Grečinas.
Sekmadienį jie kartu su J.Grinbergo artimaisiais, kolegomis ir draugais aplankė Lietuvos rankinio patriarcho kapą Antakalnio kapinėse.
Turnyro rezultatai
Vaikinai. Gimę 1996 m. Lietuva – Latvija 31:26 ir 32:19.
Geriausi žaidėjai – Rosvaldas Ramunis (Lietuva) ir Nilas Kreicenbergas (Latvija). Rezultatyviausias žaidėjas – Renatas Havratovičas (Latvija). Geriausias vartininkas – Lukas Gurskis (Lietuva).
Gimę 1998 m. Lietuva – Suomija 25:24, Lenkija – Latvija 41:32, Lietuva – Latvija 19:19, Lenkija – Suomija 34:22, Latvija – Suomija 35:33, Lenkija – Lietuva 34:28.
Komandų rikiuotė: 1. Lenkija – 6 taškai, 2. Lietuva – 3, 3. Latvija – 3, 4. Suomija – 0.
Geriausi žaidėjai – Tomaszas Makowskis (Lenkija), Tomas Valiulis (Lietuva), Emilis Kurzemniekas (Latvija), Antonas Jansenas (Suomija). Rezultatyviausias žaidėjas – Benjaminas Helanderis (Suomija). Geriausias vartininkas – Mantas Pranskevičius (Lietuva).
Merginos. Gimusios 1996 m. Lietuva – Suomija 33:29, Lenkija – Baltarusija 17:35, Lietuva – Baltarusija 31:24, Lenkija – Suomija 41:27, Lietuva – Lenkija 33:26, Baltarusija – Suomija 35:17.
Rikiuotė: 1. Lietuva – 6, 2. Lenkija – 4, 3. Baltarusija – 2, 4. Suomija – 0.
Geriausios žaidėjos – Klaudija Šidlovskytė (Lietuva), Magdalena Drozyk (Lenkija), Marija Kanaval (Baltarusija), Emilia Valkano (Suomija). Rezultatyviausia žaidėja – K.Šidlovskytė. Geriausia vartininkė – Volha Nikitina.
Gimusios 1998 m. Lietuva-1 – Lietuva-2 42:18, Baltarusija – Suomija 24:21, Lietuva-1 – Suomija 37:25, Lietuva-2 – Baltarusija 23:30, Lietuva-1 – Baltarusija 40:28, Lietuva-2 – Suomija 26:30.
Rikiuotė: 1. Lietuva-1 – 6, 2. Baltarusija – 4, 3. Suomija – 2, 4. Lietuva-2 – 0.
Geriausios žaidėjos – Emilė Aglinskaitė (Lietuva-1), Aliona Ciabus (Baltarusija), Emma Aarnio (Suomija), Justina Zenkovaitė (Lietuva-2). Rezultatyviausia žaidėja – Brigita Ivanauskaitė (Lietuva-1). Geriausia vartininkė – Ieva Bočkutė (Lietuva-1).
* * *
Janis Grinbergas
1925 – 2013
1925 m. spalio 29 d. Liepojoje (Latvija) gimęs J. Grinbergas – latvių savanorio Alberto Grinbergo ir į Liepoją su šeima iš Vilniaus krašto atvykusios Antaninos Galinis sūnus.
Sąjunginės kategorijos krepšinio (1952), rankinio (1955), tarptautinės kategorijos rankinio (1959) teisėjas. Lietuvos (1963) ir SSRS (1965) nusipelnęs treneris. 1950 m. baigė Latvijos kūno kultūros institutą. 1948–1949 m. – Kauno universiteto treneris dėstytojas, 1949–1953 m. – „Kauno audinių“ krepšinio komandos žaidėjas, treneris, 1953–1957 m. – Kūno kultūros ir sporto komiteto krepšinio, tinklinio, teniso (iki 1955), 1953–1989 m. – rankinio valstybinis treneris. 1956–1964 m. treniravo SSRS moterų rankinio rinktinę, 1963–1970 m. – vyrų. Nuo 2000 m. – IHF garbės narys. 1989–1992 m. – LTOK generalinis sekretorius, nuo 2002 m. – garbės generalinis sekretorius, 1997–1998 m. – Lietuvos rankinio federacijos prezidentas, nuo 1998 m. – garbės prezidentas. Lietuvos olimpinės akademijos akademikas (2005).
J. Grinbergas apdovanotas: LTOK Garbės ženklu (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2000), KKSD 2-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2000), IOC Olimpiniu ordinu (2002), KKSD 1-ojo laipsnio ordinu su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005), LTOK Olimpine žvaigžde (2005), IHF auksiniu Garbės žiedu (2005), IHF Aukso ženklu (2007), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2008).
Jis dirbo net aštuoneriose vasaros ir vienose žiemos olimpinėse žaidynėse. Miunchene, Monrealyje, Maskvoje, Los Andžele, Seule, Barselonoje, Atlantoje ir Sidnėjuje J. Grinbergas buvo oficialus Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) atstovas, o Maskvoje – ir rankinio varžybų direktorius. Į Albervilio žiemos žaidynes J. Grinbergas jau vyko kaip LTOK generalinis sekretorius.
Daugiau naujienų iš kategorijos Rankinis
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
