Žvelgia ir į Rio, ir į Tokiją

Lietuvos jaunimo dziudo rinktinės vyr. treneris elektrėniškis Kęstas Vitkauskas dideles viltis sieja su 2020 metų oliminėmis žaidynėmis Japonijoje

Bet didžiausias jo rūpestis šiandien – kaip išsaugoti sportininkus. „Galioja tokia taisyklė: jeigu išliks nors  vienas sportininkas, bus labai gerai, o jeigu ne, - tai nelabai kam ir rūpės, nebent asmeniniam treneriui ir pačiam sportininkui“, - sako K. Vitkauskas .
 

Su K. Vitkausku kalbamės apie dziudo šiandieną ir rytdienos perspektyvą 

Lietuvos  dziudo  jaunimo  vyr. treneriu tapau 2008–aisiais. Šiemetiniame Europos  jaunimo U-21 dziudo čempionate, kuris rugsėjo 18-21 d. vyko Bukarešte,  Lietuvai atstovavo negausi Lietuvos sportininkų delegacija:  Diana Kiškel ir keturi vaikinai - Regimantas  Rybinas, Rokas  Nenartavičius, Romas Petkus ir Martynas  Vaškovičius. 
 

Pasirodymą  čempionate vertinu patenkinamai.  D. Kiškel (svorio kategorija iki 57 kg) ir  R. Nenartavičius (iki  90 kg) užėmė devintąsias vietas. Kiti atletai irgi pasirodė pagal savo galimybes. Ką  buvau suplanavęs, įvykdėme tik 30 procentų, ir tai tik dėka entuziastų trenerių, klubų, savivaldybių sporto padalinių, kurie sugebėjo  išsiųsti sportininkus į kelis turnyrus bei vieną kitą stovyklą. 

Daugiau nei iš federacijos, nei iš kitų Lietuvos sporto institucijų paramos negavome nė vieno lito ir tai jau tęsiasi daug metų. Nekalbu apie sportinę aprangą, mediciną, atstatomąsias priemones, sportininkų stipendijas, kurių visai negauname. Tarp dziudo trenerių kalbama, kad, „jeigu parengi Lietuvos rinktinės narį, tai patenki į vergiją“, nes tiesiog nėra lėšų tuo sportininku pasirūpinti.  Nenoriu tesintis, aš ir pats dirbu be jokio atlyginimo, kaip pasirengėme, taip ir dalyvavome. 

Į šias varžybas vyks maža delegacija, vos trys sportininkai  ir treneris. Manau, didžiausią  šansą turi Diana Kiškel, kuri kovos  svorio kategorijoje iki 63 kg. Čempionate dalyvaus ir Regimantas Rybinas (iki 73 kg), kuris turi galimybių pakovoti dėl vietos pirmame dešimtuke. Galėtų nustebinti jauniausias mūsų rinktinės narys Romas Petkus (iki 100kg), kuris šiemet jaunių  Europos čempionate užėmė penktąją vietą. 
 

Manau, kad ši jaunimo rinktinė tikrai turi didelį potencialą siekti pačių aukščiausių rezultatų ir tikiuosi, jog ne vienas sportininkas atstovaus Lietuvai per olimpines  žaidynes. Daugiau nei šešerius metus dirbu su šiais sportininkais ir pasiekėme pakakamai neblogų rezultatų, tiesa, tai buvo  jaunių amžiaus grupėje. 
 

Aukso medalį Europos jaunių čempionate yra iškovojusi Renalda Gedutytė, sidabro ir bronzos  - Rokas Nenartavičius, bronzos - Žilvinas Lekavičius, kuris pelnė ir sidabro medalį Europos jaunimo festivalyje. Kęstutis Vitkauskas pasaulio jaunių čempionate buvo penktas. 
 

Du sportininkai  dalyvavo I olimpinėse jaunimo žaidynėse  Singapūre: Laura Naginskaitė pelnė bronzos medalį, o  Kęstutis Vitkauskas liko devintas. Negaliu nepaminėti Sandros Jablonskytės, kuri pasaulio jaunimo čempionate laimėjo  bronzos medalį. 

Yra ir  kitų perspektyvių sportininkų: Deivydas Tarulis, Andrejus Klokovas, Martynas Vaškovičius, Diana  Kiškel, Džestina Kutkaitė, Romas Petkus, Mykolas Lukoševičius, Žilvinas Zabarskas, Lorenas Ažukas, Regimantas Rybinas, Ovidijus Varnas, Augustinas  Seniauskas, kurie į Lietuvą parvežė ne vieną medalį iš Europos taurių varžybų ir kitų tarptautinių varžybų. 

Didžiausias rūpestis šiandien yra tai, kad Lietuvos jaunimo rinktinė palikta likimo valiai. Galioja tokia taisyklė: jeigu išliks nors  vienas sportininkas, tai bus labai gerai, o jeigu ne, tai nelabai kam ir rūpės, nebent asmeniniam treneriui ir pačiam sportininkui.

Didžiausi  dziudo centrai Lietuvoje veika  Kaune, Vilniuje, Alytuje. Geromis mokyklomis pasižymi Panevėžys, Elektrėnai, Biržai, Šilutė, Plungė. Dziudo vystomas 30-tyje miestų, rajonų ir savivaldybių. Lietuvoje yra daugiau kaip 60 klubų ir asociacijų, kurios populiarina šią puikią sporto šaką.


 

Trenerių turime tikrai nemažai, manau, arti šimto, tačiau aukštos kvalifikacijos  trenerius  galime suskaičiuoti ant pirštų. Galiu įvardyti kelias priežastis, dėl ko taip yra: Lietuvoje nevyksta dziudo seminarai, dėl lėšų trūkumo treneriai nevyksta į tarptautines aukšto lygio varžybas, treniruočių stovyklas, tarptautinius seminarus. 
 

Sporto mokyklos, centrai, dėl tų pačių lėšų stygiaus iš trenerių nereikalauja  rezultatų. Dalis trenerių dirba be „ugnelės“, tik dėl atlyginimo. O be entuziazmo ir atsidavimo, kaip žinia, svarių rezultatų nepasieksi. 

Nors aukštąsias mokyklas ir baigia nemažai trenerio specialybę pasirinkusių sportininkų, tačiau trenerio darbą renkasi retai. Jaunų trenerių stoką įtakoja mažas atlyginimas, jaunimas mieliau renkasi darbą užsienyje.

Negaliu sakyti, kad tik mano pastangomis Elektrėnuose gyvuoja dziudo. Elektrėnai turi senas gražias šios sporto šakos tradicijas. Dziudo čia kultivuojamas nuo 1979 m. Šios sporto šakos pradininkas mieste - mano treneris Gintautas Akelis, kuris ir šiandien ugdo Elektrėnų sportininkus. 
 

Su  vaikais dirba treneriai Ramūnas Žemaitaitis ir Milda Bačkovė. Turime subūrę gerą trenerių  komandą . Nuo 1996 m. veikia sporto klubas ,,Draugystė”, įsirengėme neblogą dziudo salę. Tačiau šio metu ji tampa per maža, vis daugiau atsiranda norinčiųjų lankyti dziudo pratybas. 

Organizuojame daug stovyklų, varžybų, todėl  norėtųsi didesnės salės. Be to, prieš 12 metų pirktas tatamis labai susidėvėjo, norisi įsigyti naują.

Dziudo - olimpinė sporto šaka, viena populiariausių pasaulyje. Šio metu pasaulyje veika 202 dziudo federacijos. Manau, kad ir Lietuvoje dziudo yra viena iš populiariausių šakų. Dziudo  jaunimui - įdomi ir patraukli sporto šaka ne tik dėl fizinio pasirengimo, bet ir dėl savo filosofijos, gilios istorijos. 
 

Jeigu pažvelgsime į profesionalų sportą, tai tikrai nėra lengva sporto šaka ir tuo labiau nedėkinga finansiškai. Lietuva, ko gero, tikrai vienintelė šalis Europoje, kur  taip nevertinami sportininkai. Todėl mes ir prarandame daug gabaus jaunimo. Jie išvyksta dirbti į užsienį arba tiesiog baigia sportuoti, nes iš sporto negauna jokių pajamų. Dėl to man labai gaila talentingo jaunimo.

Kasmet gegužės mėnesį Kaune vykstančios Europos jaunimo taurės varžybos, kuriose dalyvauja apie 300 sportininkų iš daugiau nei 20 šalių. Daug dalyvių sutraukia tarptautinis Antano Juozapavičiaus turnyras Alytuje. Populiarūs turnyrai Sausio 13 osios įvykiams atminti, Vilniuje vykstančios suaugusiųjų, o Kauno r. – vaikų varžybos. 
 

Populiarus turnyras ,,Vaikų pasaulis“ Elektrėnuose, į kurį atvyksta daug kaimyninių šalių sportininkų.
 

Nesuklysiu sakydamas, jog kiekvienas treneris svajoja parengti olimpietį. Aš taip pat turiu planų, galvodamas apie Lietuvos jaunimo rinktinę, tačiau daugiau vilčių siečiau po šešerių metų įvyksiančia olimpiada Japonijoje. Manau, bent penki sportininkai galėtų pretenduot į tas olimpines žaidynes. Tai - Diana Kiškel, Andrejus Klokovas, Kęstutis Vitkauskas, Rokas  Nenartavičius, Žilvinas Lekavičius. Kelialapių galėtų siekti ir daugiau sportininkų. Na, o į Rio de Žaneirą iš jaunimo galėtų pretenduoti Sandra Jablonskytė ir Andrejus Klokovas, kurie jau dabar sėkmingai dalyvauja suaugusiųjų aukšto lygio varžybose.