Marytė Marcinkevičiūtė | 2014 m. rugsėjo 11 d. 09:50 |
![]() ![]() |
Tikslas – atgaivinti tinklinį
Su bendraminčiais Alytuje tinklinio aikšteles įrengęs Kęstutis Pačėsas džiaugiasi, kad sportas lydi ne tik jo vaikus, bet ir anūkus
Lietuvos čempionas ir rinktinės žaidėjas Kęstutis Pačėsas buvo vienas tų, kurie garsino Dzūkijos sostinę tinklinio aikštelėse. Jį žaidimo paslapčių mokė legendinis treneris, šviesaus atminimo Albinas Šukaitis.
Gavęs gerus tinklinio pagrindus, vėliau alytiškis baigė puikią meistriškumo mokyklą, studijuodamas Kauno politechnikos institute.
Buvo universalus žaidėjas
K. Pačėsas atstovavo Kauno „Sakalo“ ir „Šilko“ komandoms, rungtyniavusioms SSRS antrosios lygos čempionate, ir devynerius metus – Lietuvos rinktinei. Baigęs studijas, 1973 m. Kęstutis sugrįžo į gimtąjį Alytų, žaidė „Dzūkijos“ ekipoje, su ja tapo Lietuvos čempionu.
Vėliau žaidėjas apsivilko Alytaus „Šilumos tinklų“ aprangą, ši komanda taip pat daug metų sėkmingai rungtyniavo Lietuvos čempionate. Jis garsėjo kaip universalus tinklininkas.
„Mums nieko netrūko, nereikėjo rūpintis nei kamuoliais, nei sporto salėmis. Tačiau daugiausia rungtyniaudavome tik tarpusavyje, jeigu pavykdavo išvykti į Lenkiją ar Vokietiją, tai buvo didelis įvykis. Dabar gali važinėti po visą pasaulį, tik turėk pinigų“, – sako K. Pačėsas. Jis tinklinį kaip mėgėjas žaidė iki praėjusių metų, nors ir sulaukė 65-erių.
Nuo mažų dienų tobulino sūnų
Sukūręs šeimą, K. Pačėsas su žmona Alvyda didelį dėmesį skyrė sūnums Tomui ir Kęstučiui. Norėjo, kad jie taptų gerais sportininkais. Abu lankė plaukimą.
„Tačiau Tomas vis dėlto pasirinko krepšinį. Kai tik jis pradėjo žaisti, su juo daug dirbau individualiai, taikiau įvairius pratimus, prakaitavau kartu. Tinklininkai iš manęs juokėsi, kad noriu jį „padaryti“ krepšininku, atseit nieko iš to neišeis. Jiems atsakiau, kad išeis. Kai su Tomu pasiekėme tikslą, rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas sakė – T. Pačėsas su kamuoliu bėga greičiau nei kitas be kamuolio. Paimdavau rankinio kamuolį ir mesdavau per visą sporto salę, o Tomas jį turėdavo pagauti. Sūnų versdavau atlikti įvairius šuolius, dirbome tikrai labai daug. Padėdavo ir kitas sūnus, jis ateidavo ir paduodavo kamuolius. Specialūs pratimai Tomui davė ypač daug naudos“, – pasakojo Kęstutis. Jo sūnus Tomas 1996 m. su Lietuvos krepšinio rinktine iškovojo Atlantos olimpinių žaidynių bronzą.
Buvęs tinklininkas laimingas, kad krepšinio pratybas lanko ir jo anūkai: Tomo sūnus 14-metis Tomas ir Kęstučio, kuris su šeima gyvena Anglijoje ir turi savo verslą, 13-metis Rokas bei 16-metis Grantas.
„Kaip aš treniravau Tomą, taip dabar jis treniruoja savo sūnų. Kieme pasistatė krepšinio stovą ir mėto. 19-metė Tomo dukra Rūta šiemet baigė vidurinę mokyklą ir rudenį išvyks studijuoti“, – sako Kęstutis.

Dirba keliose šalyse
K. Pačėsas kiek išgyvena, kad Tomui nelengva dirbti Jungtinėje krepšinio lygoje, kurioje šiemet atsisakė žaisti Lietuvos krepšinio klubai. „Matau, kad Tomui kainuoja daug nervų, kai politika suplakama su sportu. Tai nėra gerai. Tomas nemažai laiko praleidžia Rusijoje, o kai susitvarko visus reikalus, grįžta į Alytų. Jam nėra lengva vadovauti ir „Dzūkijos“ klubui, tačiau labai gerai, kad debiutavusi komanda šiemet išsilaikė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
Sūnus galėtų būti ir geras krepšinio treneris, tačiau nuo jo, manau, buvo kiek pavargęs, todėl pasirinko organizacinį darbą. Tomui – 43-eji, jam dar viskas prieš akis. Jis trykšta energija, organizuoja įvairias miesto krepšinio varžybas, žaidžia Vakarų zonos veteranų pirmenybėse. Aš juo didžiuojuosi“, – sako Kęstutis.
Savo gyvenimo su Anglija nežada susieti ir Kęstutis jaunesnysis, nors kone pačiame Londono centre turi didelį kosmetikos centrą, kuriame dirba daugiau nei 30 žmonių, bei parduotuvę, šešių atitvarų automobilių centrą. Alytuje dabar jis statosi namą, kartkartėmis grįžta namo. „Vaikams ir anūkams padėti jau nereikia, jie man padeda“, – sako Kęstutis.
Dėmesys plėtrai
K. Pačėsui buvo graudu, kad gimtinėje taip užgeso tinklinis. Tad su savo bendraminčiais nutarė – reikia atgaivinti tai, kas prarasta. Miesto savivaldybės mero Jurgio Krasnicko kabinete aptarė tinklinio plėtros strategiją ir ėmėsi darbų. Pirmasis rimtas žingsnis – keturių paplūdimio tinklinio aikštelių įrengimas prie Dailidės ežerėlio.
Padedamas didelių tinklinio entuziastų, miesto savivaldybės tarybos nario Henriko Šivoko ir „Šilumos tinklų“ direktoriaus Vytauto Pajarskio, Kęstutis dirbo išsijuosęs.
„Šitos aikštelės dar ne viskas, jos – tik vienas iš etapų Alytaus tinkliniui atgaivinti. Stengsimės suburti moterų ir vyrų komandas, kurios dalyvautų Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionate, kad įvairaus amžiaus tinklininkus ugdytų šeši treneriai.
Širdis džiaugiasi, kai matau, kad paplūdimio aikštelės nuo ryto iki vakaro būna pilnos, jose žaidžia įvairaus amžiaus žmonės. Per dieną susirenka iki poros šimtų. Gana brangiai mums atsiėjo smėlis, už jį rėmėjams reikėjo sumokėti nemažai pinigų, o kur visa paplūdimio tinklinio įranga, bokšteliai, sportinis inventorius. Daug ką darėme savo rankomis. Aikštelės mums kainavo 80 tūkst. litų“, – sako Kęstutis.
Paplūdimio tinklinio aikštelių iškilmingame atidaryme dalyvavo ir Kęstučio sūnus Tomas. „Sūnus neabejingas visoms sporto šakoms – ir krepšiniui, ir tinkliniui, ir futbolui. Jis didelis savo gimtojo miesto patriotas, yra mano didžiausias rėmėjas“, – paaiškina Kęstutis.
Tinklinio centro bėdos
Vienas iš K. Pačėso siekių – kad Jaunimo mokykloje įkurtas Tinklinio centras atitiktų savo pavadinimą ir būtų naudingas tinkliniui – čia tinklininkai per savaitę galėtų treniruotis ne tris kartus, bet daugiau, nes dabar čia viešpatauja tenisininkai...
„Mums nemažai talkina Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Jis mokyklose po vieną valandą žada skirti vaikams mokyti žaisti tinklinį, žmonėms už tas valandas mokės atlyginimus. Mokytojai buvo išsigandę, kad iš jų atims etatus, tačiau tie pinigai bus skirti atskirai pradžiamoksliams mokyti. Jeigu viskas klostysis gerai, ateityje svarstome įsteigti sportinę klasę su sustiprinta matematika ar kuriuo nors kitu dalyku“, – teigia K. Pačėsas.
13 metų K. Pačėsas dirbo „Achemos“ atstovu Maskvoje, o grįžęs į Lietuvą ketverius metus – „Achemos“ bazėje Švenčionėliuose. Dabar porą metų jis niekur nebedirba, todėl dabar jo pagrindinė veikla – žadinti Alytaus tinklinį.
Gavęs gerus tinklinio pagrindus, vėliau alytiškis baigė puikią meistriškumo mokyklą, studijuodamas Kauno politechnikos institute.
Buvo universalus žaidėjas
K. Pačėsas atstovavo Kauno „Sakalo“ ir „Šilko“ komandoms, rungtyniavusioms SSRS antrosios lygos čempionate, ir devynerius metus – Lietuvos rinktinei. Baigęs studijas, 1973 m. Kęstutis sugrįžo į gimtąjį Alytų, žaidė „Dzūkijos“ ekipoje, su ja tapo Lietuvos čempionu.
Vėliau žaidėjas apsivilko Alytaus „Šilumos tinklų“ aprangą, ši komanda taip pat daug metų sėkmingai rungtyniavo Lietuvos čempionate. Jis garsėjo kaip universalus tinklininkas.
„Mums nieko netrūko, nereikėjo rūpintis nei kamuoliais, nei sporto salėmis. Tačiau daugiausia rungtyniaudavome tik tarpusavyje, jeigu pavykdavo išvykti į Lenkiją ar Vokietiją, tai buvo didelis įvykis. Dabar gali važinėti po visą pasaulį, tik turėk pinigų“, – sako K. Pačėsas. Jis tinklinį kaip mėgėjas žaidė iki praėjusių metų, nors ir sulaukė 65-erių.
Nuo mažų dienų tobulino sūnų
Sukūręs šeimą, K. Pačėsas su žmona Alvyda didelį dėmesį skyrė sūnums Tomui ir Kęstučiui. Norėjo, kad jie taptų gerais sportininkais. Abu lankė plaukimą.
„Tačiau Tomas vis dėlto pasirinko krepšinį. Kai tik jis pradėjo žaisti, su juo daug dirbau individualiai, taikiau įvairius pratimus, prakaitavau kartu. Tinklininkai iš manęs juokėsi, kad noriu jį „padaryti“ krepšininku, atseit nieko iš to neišeis. Jiems atsakiau, kad išeis. Kai su Tomu pasiekėme tikslą, rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas sakė – T. Pačėsas su kamuoliu bėga greičiau nei kitas be kamuolio. Paimdavau rankinio kamuolį ir mesdavau per visą sporto salę, o Tomas jį turėdavo pagauti. Sūnų versdavau atlikti įvairius šuolius, dirbome tikrai labai daug. Padėdavo ir kitas sūnus, jis ateidavo ir paduodavo kamuolius. Specialūs pratimai Tomui davė ypač daug naudos“, – pasakojo Kęstutis. Jo sūnus Tomas 1996 m. su Lietuvos krepšinio rinktine iškovojo Atlantos olimpinių žaidynių bronzą.
Buvęs tinklininkas laimingas, kad krepšinio pratybas lanko ir jo anūkai: Tomo sūnus 14-metis Tomas ir Kęstučio, kuris su šeima gyvena Anglijoje ir turi savo verslą, 13-metis Rokas bei 16-metis Grantas.
„Kaip aš treniravau Tomą, taip dabar jis treniruoja savo sūnų. Kieme pasistatė krepšinio stovą ir mėto. 19-metė Tomo dukra Rūta šiemet baigė vidurinę mokyklą ir rudenį išvyks studijuoti“, – sako Kęstutis.

Dirba keliose šalyse
K. Pačėsas kiek išgyvena, kad Tomui nelengva dirbti Jungtinėje krepšinio lygoje, kurioje šiemet atsisakė žaisti Lietuvos krepšinio klubai. „Matau, kad Tomui kainuoja daug nervų, kai politika suplakama su sportu. Tai nėra gerai. Tomas nemažai laiko praleidžia Rusijoje, o kai susitvarko visus reikalus, grįžta į Alytų. Jam nėra lengva vadovauti ir „Dzūkijos“ klubui, tačiau labai gerai, kad debiutavusi komanda šiemet išsilaikė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
Sūnus galėtų būti ir geras krepšinio treneris, tačiau nuo jo, manau, buvo kiek pavargęs, todėl pasirinko organizacinį darbą. Tomui – 43-eji, jam dar viskas prieš akis. Jis trykšta energija, organizuoja įvairias miesto krepšinio varžybas, žaidžia Vakarų zonos veteranų pirmenybėse. Aš juo didžiuojuosi“, – sako Kęstutis.
Savo gyvenimo su Anglija nežada susieti ir Kęstutis jaunesnysis, nors kone pačiame Londono centre turi didelį kosmetikos centrą, kuriame dirba daugiau nei 30 žmonių, bei parduotuvę, šešių atitvarų automobilių centrą. Alytuje dabar jis statosi namą, kartkartėmis grįžta namo. „Vaikams ir anūkams padėti jau nereikia, jie man padeda“, – sako Kęstutis.
Dėmesys plėtrai
K. Pačėsui buvo graudu, kad gimtinėje taip užgeso tinklinis. Tad su savo bendraminčiais nutarė – reikia atgaivinti tai, kas prarasta. Miesto savivaldybės mero Jurgio Krasnicko kabinete aptarė tinklinio plėtros strategiją ir ėmėsi darbų. Pirmasis rimtas žingsnis – keturių paplūdimio tinklinio aikštelių įrengimas prie Dailidės ežerėlio.
Padedamas didelių tinklinio entuziastų, miesto savivaldybės tarybos nario Henriko Šivoko ir „Šilumos tinklų“ direktoriaus Vytauto Pajarskio, Kęstutis dirbo išsijuosęs.
„Šitos aikštelės dar ne viskas, jos – tik vienas iš etapų Alytaus tinkliniui atgaivinti. Stengsimės suburti moterų ir vyrų komandas, kurios dalyvautų Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionate, kad įvairaus amžiaus tinklininkus ugdytų šeši treneriai.
Širdis džiaugiasi, kai matau, kad paplūdimio aikštelės nuo ryto iki vakaro būna pilnos, jose žaidžia įvairaus amžiaus žmonės. Per dieną susirenka iki poros šimtų. Gana brangiai mums atsiėjo smėlis, už jį rėmėjams reikėjo sumokėti nemažai pinigų, o kur visa paplūdimio tinklinio įranga, bokšteliai, sportinis inventorius. Daug ką darėme savo rankomis. Aikštelės mums kainavo 80 tūkst. litų“, – sako Kęstutis.
Paplūdimio tinklinio aikštelių iškilmingame atidaryme dalyvavo ir Kęstučio sūnus Tomas. „Sūnus neabejingas visoms sporto šakoms – ir krepšiniui, ir tinkliniui, ir futbolui. Jis didelis savo gimtojo miesto patriotas, yra mano didžiausias rėmėjas“, – paaiškina Kęstutis.
Tinklinio centro bėdos
Vienas iš K. Pačėso siekių – kad Jaunimo mokykloje įkurtas Tinklinio centras atitiktų savo pavadinimą ir būtų naudingas tinkliniui – čia tinklininkai per savaitę galėtų treniruotis ne tris kartus, bet daugiau, nes dabar čia viešpatauja tenisininkai...
„Mums nemažai talkina Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Jis mokyklose po vieną valandą žada skirti vaikams mokyti žaisti tinklinį, žmonėms už tas valandas mokės atlyginimus. Mokytojai buvo išsigandę, kad iš jų atims etatus, tačiau tie pinigai bus skirti atskirai pradžiamoksliams mokyti. Jeigu viskas klostysis gerai, ateityje svarstome įsteigti sportinę klasę su sustiprinta matematika ar kuriuo nors kitu dalyku“, – teigia K. Pačėsas.
13 metų K. Pačėsas dirbo „Achemos“ atstovu Maskvoje, o grįžęs į Lietuvą ketverius metus – „Achemos“ bazėje Švenčionėliuose. Dabar porą metų jis niekur nebedirba, todėl dabar jo pagrindinė veikla – žadinti Alytaus tinklinį.
Daugiau naujienų iš kategorijos Tinklinis
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.