"Vaikus reikia pradėti mokyti darželyje"

Nuo birželio pirmos dienos Lietuvos rankinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigas einantis kaunietis Miglius Astrauskas turi savo viziją, ką reikia daryti, kad Lietuvos rankinio lygis ir populiarumas kilstelėtų į naująją pakopą. Jo manymu būtina keisti ir sukurti vieningą Lietuvos rankinio lygos strategiją, trenerių ir žaidėjų ruošimo metodiką. Taip pat reikia sutelkti dėmesį ir į viešumą – skatinti glaudesnį kontaktavimą su rankinio sirgaliais, rėmėjais ir partneriais.

„Turime išlįsti iš pogrindžio ir tapti labiau žinomais. Tai galime padaryti tik per juodą darbą. Niekas neateis ir to ant lėkštutės mums nepadės. Rankinio bendruomenei reikia vienybės ir tik kartu galėsime kažką ženklaus nuveikti“, - ne kartą pokalbio metu pabrėžė LRF generalinis sekretorius.

Trejus pastaruosius metus Klaipėdos „Dragūno“ rankinio ekipą link čempionų titulų vedęs rankinio specialistas M. Astrauskas puikiai žino Lietuvos rankinio sistemą, taip pat gali lyginti ir su užsienio šalių pavyzdžiais, kadangi per sportinę karjerą dirbo Islandijos, Ispanijos ir Baltarusijos rankinio klubuose.  M. Astrauskas yra treniravęs Lietuvos rankinio rinktinę, taip pat aukščiausiosios Ispanijos lygos Toledo "Labaro", Bresto "Meškovo" ir Islandijos „HK Kopavogur“ komandas. Pastaroji ekipa jam treniruojant tapo Islandijos vicečempione ir laimėjo Islandijos lygos taurę. Miglius yra gerai žinomas ne tik tarp rankinio sporto specialistų, bet ir atpažįstamas tarp mokslininkų - apsigynė socialinių mokslų edukologijos krypties mokslų daktaro laipsnį. Jis rašė disertaciją apie Lietuvos rankininkų rengimą. Iki šiol nuolat tobulinasi įvairiuose su rankinio tematika susijusiuose seminaruose.

Atnaujintas interneto puslapis

Lietuvos rankinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigas einate nuo birželio 1 dienos. Kokie pirmieji Jūsų įspūdžiai? – pasiteiravome Migliaus Astrausko.
Tik man atėjus dirbti į federaciją, teko organizuoti vyrų ir moterų nacionalinių rinktinių rungtynes. Moterys kovėsi su Ukraina, vyrai – su rusais. Rankinio rungtynės pirmą kartą vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje. Atmosfera buvo gera, manau, kad visai gerai pavyko suorganizuoti šias rungtynes, tačiau lietuvių rezultatai nėra džiuginantys. Pralaimėjo tiek vyrai, tiek dailiosios lyties atstovės. Bet ką padarysi, toks jau yra sportas...

Tuoj po šių rungtynių Kūno kultūros ir sporto departamentui puoliau ruošti Lietuvos rankinio federacijos pripažinimo dokumentus. Reikėjo pateikti daug dokumentų. Tokia tvarka, tą turėjo atlikti visos federacijos, kad nebūtų neaiškių federacijų.

Dabar būtina sutelkti visą dėmesį į Lietuvos rankinio federacijos strategiją, viziją. Turime turėti aiškius planus į priekį – reikia žinoti, kas bus po ketverių metų. Turime atlikti išsamią dabartinės situacijos analizę ir nusibrėžti kelią, kur mes eisime.

Visų pirma mes turime būti žinomi ir matomi. Svarbu komunikacija, viešieji ryšiai, marketingas. To pagalba galime padidinti ir masiškumą. Kai yra didesnis sportininkų masiškumas, treneriams lengviau atrinkti talentus. Turime su rėmėjais dirbti kaip su partneriais. Turi būti abipusė nauda.

Atėjus dirbti į federaciją, negavau net „Facebook“ paskyros slaptažodžių, teko kurti naują paskyrą. Atnaujinome federacijos interneto puslapį: www.rankinis.lt. Dabar jau puslapis atrodo solidžiau. Nuolat bandome atnaujinti informaciją, palaikyti rankinio judėjimą, viešintis. Tai labai svarbūs komunikacijos dalykai.

Renka vyrų rinktinės trenerį

Kokius trūkumus įžvelgiate Lietuvos rankinyje?
Mano manymu, būtina sukurti vieningą Lietuvos rankinio rengimo programą, kad visi treneriai dirbtų pagal vieningą sistemą, o ne taip, kaip yra dabar – dirba kas kaip nori.

Mes esame praradę nacionalinę rankininkų rengimo mokyklą, anksčiau visi dirbdavo pagal vieną sistemą daugmaž vienodai ir rinktinės žaisdavo vienodai, mąstydavo viena kryptimi. Reikėdavo mažiau laiko, kad rinktinės nariai susižaistų, greičiau perprasdavo vienas kitą.



Mano manymu, rankininkų rengimo programa turi būti sudaryta taip, kad visų pirma būtų žiūrima į vaiko sveikatą, fizinę būklę ir tik po to į sportinę veiklą, rezultatus. Mes dabar iškart norime rezultato bet kokia kaina, kadangi nuo to priklauso trenerių kategorijos, atlyginimai ir panašiai.

Reikia, kad vaikai būtų rengiami pagal rinktinės žaidimo koncepciją. Mums reikia talentų identifikavimo ir ugdymo valdymo programos. Tai galime atlikti per regionines rinktines ir sporto gimnazijas. Šiemet atidaromos dvi rankinio klasės: Panevėžyje – vaikinų grupė ir Šiauliuose – merginų grupė.

Taip pat būtina vystyti ir mini rankinį. Vaikus mini rankinio galėtume pradėti mokyti dar darželyje. Būtina vaikams šią sporto šaką skiepyti nuo mažų dienų, tik tokiu būdu gali išaugti rankinio populiarumas. Nuo rugpjūčio mėnesio iki naujųjų metų dalyvausime projekte „Išjunk kompiuterį, pripūsk kamuolį“. Treneriai eis per darželius ir skatins vaikus sportuoti.

Grįžtant prie rankininkų rengimo metodikos, reikalingas ir rinktinių rengimo susisteminimas. Reikia išsirinkti nacionalinės vyrų rinktinės trenerį, kadangi sutartis su Gintaru Savukynu yra pasibaigusi. Buvo paskelbtas konkursas, artimiausiu metu bus patvirtintas vyrų rinktinės treneris.

Norėtųsi, kad rinktinės treneris dirbtų Lietuvoje, augintųsi jaunus žaidėjus, kurie po 4-5 metų galėtų duoti apčiuopiamos naudos. Reikia išsikelti tikslą, kad 2020 metais Lietuvos vyrų rinktinė patektų į Europos čempionatą. Tai realu, kadangi nuo 2020 metų Europos čempionate turėtų dalyvauti nebe 16, o 24 komandos.

Reikėtų su Lietuvos rinktinės treneriu sudaryti ilgalaikę sutartį, auginti jaunus žaidėjus. Lietuvos vyrų rinktinės treneris galėtų konsultuoti ir išvien dirbti su Lietuvos jaunių, jaunimo rinktinės treneriais, duoti jauniems ir perspektyviems žaidėjams papildomų užduočių. Turėtų vykti glaudus tarpusavio bendradarbiavimas. Tik tokiu būdu galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Norisi, kad kiekvienas rinktinėms išleistas litas duotų apčiuopiamos naudos.   

Reikia lenkti galvą prieš vyresnius žaidėjus, kurie eilę metų tempė rinktinę, kad atidavė daug savo atostogų laiko. Jiems didelė pagarba už tai. Norėtųsi, kad lygiaverčiai juos galėtų pakeisti jaunimas, juk vyresni žaidėjai anksčiau ar vėliau atsisveikins su rinktine, o kas tada? Būtina užsiauginti talentingų jaunų žaidėjų kartą.

Šiemet Lietuvos jaunių (gimę 1998 metais) ir jaunimo (gimę 1996 metais) rinktinės dalyvaus Baltijos lygos taurės (vaikinai) ir Rytų Europos lygos taurės (merginos) varžybose. Norime, kad jaunimas tobulėtų, įgytų kuo daugiau patirties.

Užsienio šalių pavyzdžiai

Nepaslaptis, kad prie ankstesnės valdžios Lietuvos rankinio federaciją kamavo skolos. Ar nebuvo baugu eiti dirbti į federaciją, kai tokia padėtis? Kokia dabartinė finansinė situacija?
Visada yra baugu, tačiau norisi ateiti ir pačiam pabandyti viską padaryti geriau. Būtent į Lietuvos rankinio federaciją atėjau dirbti dėl to, jog myliu šią sporto šaką ir noriu, kad ji Lietuvoje gyvuotų, progresuotų, o ne merdėtų. Man skaudu, kai kiti tik kalba, peikia, kad tas ar anas blogai, o patys nieko nedaro. Mūsų tikslas nėra vien skolų administravimas, siekiame išbristi iš skolų ir vystyti rankinio sportą. Pratęsiame sutartis su ankstesniais rėmėjais, įsiliejo ir naujų rėmėjų būrys, ieškome jų, dirbame. Skolos mažėja. Šiemet, ką mes esame įsipareigoję, atsiskaitėme ir dar atsiskaitysime.