Išgyvenimo metai

Anksčiau Lietuvos čempionate dalyvaudavę užsienio lietuviai konkurencijos mūsiškiams nepajėgdavo sudaryti. Šįkart, pvz., devyniolikmetė plaukikė iš JAV Kristina Kontrimaitė pagerino Lietuvos moterų rekordą 400 m laisvu stiliumi nuotolyje – 4.25,84 min.

Mūsų plaukimo lyderiams Lietuvos čempionatas buvo tik vienas iš pasirengimo etapų pakeliui į Europos čempionatą, kuris rugpjūčio pradžioje vyks Vengrijoje. „Jie buvo po didelių krūvių, po intensyvių treniruočių, taigi lyderiai dalyvavo “iš treniruočių eigos”. O tie, kas dar nebuvo užsitikrinę teisės dalyvauti Europos čempionate, dėjo visas pastangas, kad pakliūtų į jį“, - sakė Ž.Ovsiukas.

Nepaisant to, lyderiai savo medalius susižėrė. Giedrius Titenis buvo nepralenkiamas 200 m nuotolyje krūtine – 2.19,65 min. ir 50 m nuotolyje krūtine – 28.70 sek. Vytautas Janušaitis pirmas įveikė 100 m nuotolį peteliške – 54,87 sek., 200 m kompleksiniu būdu – 2.02,76 min. ir 50 m peteliške – 24,90 sek.

Be G.Titenio ir V.Janušaičio, į Europos čempionatą rugpjūčio 9–15 d. Budapešte taip pat vyks Edvinas Dautartas, Mindaugas Sadauskas, Paulius Viktoravičius, Aistė Dobrovolskaitė, Igoris Kozlovskis, Matas Andriekus ir taip pat greičiausiai Giedrius Andriunaitis. Pastarieji du jauni sportininkai iki Europos čempionato savo jėgas liepos viduryje dar išmėgins ir Europos jaunių čempionate Helsinkyje. Rugilė Mileišytė Europos čempionate dalyvauti atsisakė, motyvuodama tuo, jog nori išsigydyti traumas.
 

Matas Andriekus Lietuvos čempionate aukso medalius iškovojo plaukdamas nugara 50 m – 27,25 sek., 100 m – 57,59 sek. ir 200 m – 2.06,74 min. Paulius Viktoravičius pirmas buvo plaukdamas laisvu stiliumi 50 m – 23,37 sek. ir 100 m – 51,79 sek., o Edvinas Dautartas greičiausiai įveikė 100 m krūtine – 1.03,35 min. Aistė Dobrovolskaitė greičiausiai įveikė 200 m peteliške – 2.23,81 min. ir 200 m laisvu stiliumi – 2.06,41 min., o plaukdama 100 m peteliške pagerino sau pačiai priklausiusį Lietuvos moterų rekordą. Nuo šiol naujasis rekordas – 1.02,29 min.
 

Mindaugas Sadauskas antras laisvu stiliumi buvo 50 m – 23,49 ir 100 m – 51,86 nuotoliuose, o 50 m nugara įveikė trečias – 27.52. Igoris Kozlovskis 200 m krūtine finišavo antras – 2.21,78, o Giedrius Andriunaitis 100 m nuotolį laisvu stiliumi įveikė ketvirtas – 52.16.

“Yra jaunų plaukikų, pavyzdžiui, Tadas Duškinas ir Rūta Meilutytė – jie turėtų būti rinktinėje, pagal mūsų atranką jie galėtų dalyvauti ir pasaulio čempionate. Tačiau dėl amžiaus cenzo, kuris yra nustatytas Europos čempionate – 15 m. merginoms ir 17 m. vaikinams – šiame čempionate jie dalyvauti negali. Nors pagal rezultatus jie jau lenkia kai kuriuos plaukikus, kurie dabar iškovojo teisę dalyvauti Europos čempionate”, - apie augančią pamainą lyderiams kalbėjo Ž.Ovsiukas.

Beje, Tadas Duškinas Lietuvos čempionate pagerino net du Lietuvos vaikinų iki 17 metų rekordus:100 m peteliške nuotolį jis įveikė per 55,83 sek., o plaukdamas 50 m peteliške rekordą gerino net du kartus – rytiniuose plaukimuose jo laikas buvo 25,14 sek., o finale – 25,03 sek.

Likusį mėnesį iki Europos čempionato plaukikai stovyklaus. Liepos 12 d. plaukikų ketvertas – V.Janušaitis, M.Sadauskas, G.Titenis ir P.Viktoravičius su rinktinės vyr. treneriu Ž.Ovsiuku išvyksta į Ispaniją, o antroji dalis plaukikų liepos 20 d. su treneriu Ramojumi Kalyčiu stovyklaus Slovėnijoje. Susitiks Lietuvos plaukikai jau Europos čempionate Vengrijoje.

Beje, šiemet viso pasaulio plaukikai varžosi jau be garsiųjų kostiumų “LZR Racer”, sukėlusių praėjusiais metais tiek daug kalbų ir padėjusių plaukikams gerinti vieną pasaulio rekordą po kito. “Skirtumas, aišku, bus, bet koks jis bus, matysime Europos čempionate. Bet labai didelio skirtumo trumpo vandens varžybose nebuvo matyti”, - sakė Ž.Ovsiukas.

Pasak trenerio, Europos čempionate, tikimasi, kad lyderiai plauks finale, o kiti mūsų plaukikai parodys geriausius asmeninius rezultatus. Be to, šiemet yra pirmi metai, kai plaukikams įvesti normatyvai norint patekti į pasaulio čempionatą. Juos plaukikai galės vykdyti jau šiame Europos čempionate. „Apskritai šiais metais mums buvo labai daug streso dėl pokyčių Lietuvos sporto srity. Tai įnešė sąmyšio ir kai tu iš šono jauti ne palaikymą, o kažkokią suirutę, tai neprisideda prie geresnių darbo rezultato. Galima sakyti, šie metai – išgyvenimo metai. Kad išbūtume ir kitais metais pradėtume vykdyti olimpinių žaidynių normatyvus. Taip pat darėme daug eksperimentų aukštikalnėse, derinome krūvius – šiais metais buvo galima išbandyti daugiau, nes po pasaulio čempionato turėjome truputį daugiau poilsio. O kitais metais norisi laimėti – visi tikslai dėl olimpinių žaidynių”, - kalbėjo rinktinės vyriausiasis treneris Ž.Ovsiukas.