Bėgimas - ne kančia, o malonumas

Šiemet kovo 5 d. 60-metų šventęs A. Sysas yra ypač aktyvus Lietuvos sportiniame gyvenime. Jis - Lietuvos vandens turizmo čempionato prizininkas, šalies orientavimosi čempionato aukso medalio laimėtojas ir prizininkas. 1999–2006 m. politikas vadovavo Lietuvos orientavimosi sporto federacijai. 

Kaip sekėsi bėgti aplink Žaliuosius ežerus?, - paklausiau A. Syso

Sekėsi gerai, nors ir buvo labai sunku, alino karštis. Šioms varžyboms nesirengiau, kaip sportininkai sako, man jos buvo gera treniruotė, nes pakankamai ilgą laiką važinėjau tik dviračiu arba per varžybas bėgiojau. 
 

Ši kone 12 km distancija man buvo geras iššūkis organizmui, kuris nebuvo gavęs normalaus krūvio. Šalia manęs dviračiu važiavęs profesorius Juozas Skernevičius  man negailėjo patarimų. 

Nors mokiausi matematikų klasėje, tačiau neskaičiuoju, kur ir kiek  dalyvauju. Tačiau tikrai ne pirmą kartą, kažkur, ko gero, aštuonis dešimt kartų. Esu dalyvavęs pirmuosiuose bėgimuose, po to kažkurį laiką nebėgiojau. Prie Žaliųjų ežerų, Balsiuose, gyvenu aštuntus metus, todėl šis bėgimas man gerai žinomas. 
 

Dalyvauju įvairiose ne tik bėgimo, bet ir orientavimosi sporto varžybose. Tai – mąstymo ir bėgimo sportas. Bėgimas – tai ištvermė. Kada dabar bėgau, norėjosi  kur nors nusukti į šoną - pagalvojau, šiandien toks karštis, kokio velnio čia save kankinu. 
 

Tačiau save verčiau kovoti iki galo ir garbingai pasiekiau finišą. Kaip ir gyvenime, politikoje, norint ką nors pasiekti, reikia būti ištvermingam, stipriam. O bėgimas, ypač karštą dieną ir rungtyniaujant sunkioje trasoje, labai ugdo ištvermę. 

Nuo sėdėjimo susikaupia daug nereikalingų medžiagų, todėl būtinai jų reikia atsikratyti. Jeigu rytais nepabėgioju arba nepaplaukioju, nekaip jaučiuosi, būnu nedarbingas visą dieną. Kai pasportuoju, iš gamtos gaunu daug energijos, pats išjudinu savo kaulelius. 

Taip.  Maudausi ištisus metus – ir vasarą, ir žiemą eketėje. Tačiau ledą išsikertu tiktai šeštadieniais arba sekmadieniais, nes darbo dienomis nelabai suspėju tai padaryti. Panardinu kūną į vandenį ir pasijuntu visai kitoks, tarsi būčiau kitame pasaulyje.
 

Kaip juokaudamas sakau, savo organizmą stengiuosi palepinti nuo ledo iki ledo. Dabar, kai vanduo puikus, šiltas, galima ir ilgiau paplaukioti, o kai 4-7 šilumos, tiktai panyru į vandenį - ir tuoj šoku į krantą. 

Irena kartais pasportuoja, o kartais ne. Toks bangavimas išeina.
 

Jeigu tai darau kas dieną, tai tikrai neieškau kompanijos. Kai atvažiuoju prie ežero, sutinku pastovią kompaniją, kuri maudosi. Orientavimosi sporte priklausau klubui „Labirintas“, dar esu jo prezidentas, tai mes turime labai gražią kompaniją. 
 

Vasarą nuvažiuojame parungtyniauti kur nors ir į užsienį. Turime draugų, vienas su kitu pasivaržome, pamatome, kiek kas pasenome.  

Pastaraisiais metais mūsų Seimas tikrai yra pakankamai sportiškas. Kas spardo kamuolį, kas meta į krepšį, yra ir neblogų tenisininkų, bėgikų, šachmatininkų, stalo tenisininkų, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas yra didelis golfo entuziastas. 
 

Mūsų rinktinė Maskvoje netgi yra laimėjusi Parlamentinę taurę. Dabar gal kiek prasčiau su bėgiojimu. Anksčiau kai Seime dirbo Algis Čaplikas, Vytautas Galvonas, nuolat dalyvaudavome Lenkijoje rengiamose parlamentarų maratono ir pusės maratono varžybose, esame tapę čempionais savo amžiaus grupėje. 

Rengiame Seimo bėgimo taurės varžybas, bandome į bėgimą pritraukti savivaldybių tarybų atstovus, valstybės tarnautojus, užsienio ambasadų darbuotojus. Praėjusiais metais bėgime dalyvavo 30 entuziastų. Norėtųsi, kad jų būtų daugiau. 

Stengiamės prisidėti prie sveiko gyvenimo būdo propagavimo ne kalbomis, o darbais ir pavyzdžiais. 
 

Nežinau, reikėtų reitingą sudaryti (šypteli), sunku pasakyti, kas yra aktyvesnis, gal koks yra užsislaptinęs sportininkas. Dar dalyvauju ir ištvermės varžybose, iš mūsų parlamentarų tose varžybose tikrai niekas nedalyvauja.
 

Gegužės mėnesį dalyvavau Anykščių triatlono varžybose (dviratis, bėgimas, irklavimas),  įveikiau 56 km distanciją. Trasoje išbuvau 7 val. 42 min. Esu dalyvavęs trijuose Vilniaus maratonuose, tačiau šiemet varžybas praleidau. 
 

Kai bėgau savo pirmą maratoną, profesorius Juozas Skernevičius teigė, kad mano kūno sudėjimas ne maratonus bėgioti. Tačiau bėgioju. Bėgimas turi teikti malonumą, nebūti kančia. Jeigu save kankini, koks čia malonumas. Pasirenku tokią trasą, kurią galiu įveikti.   

Liepos 19-ąją žadu dalyvauti stambiose atvirose šešių dienų orientavimosi varžybose prie Šveicarijos ir Italijos sienos – trasa nusidrieks ant 4477 m aukščio Materhorno kalno Alpių viršukalnėje.