Iš vadovės – ir pagyros, ir kritika

Estijos sostinėje Taline vykusiame Europos komandiniame pirmos lygos lengvosios atletikos čempionate lietuviai gėdos nepadarė. Nuo 2009 metų, kada atskiri vyrų ir moterų komandiniai čempionatai buvo sujungti, mūsiškiai pirmos lygos varžybose grūmėsi tik kartą bei užėmė paskutinę dvyliktą vietą. Šiemet Lietuvos lengvaatlečiai po pirmos varžybų dienos buvo net šešti, o galutinėje įskaitoje liko dešimti. Aplenkę Slovėnijos ir Vengrijos komandas jie įvykdė pagrindinę užduotį – išsaugoti vietą pirmoje lygoje.

„Esame per maži, jog galėtumėme konkuruoti su didžiosiomis šalimis lengvojoje atletikoje. Tokia kibirkštėlė šiai dienai yra nereali, – sakė LLAF generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. – Pirmą dieną mūsų sportininkai iš tiesų pasirodė puikiai, visi stengėsi, kovojo ir daugelis padarė daugiau nei planavome. Antroji diena mums prasidėjo labai prastai, sportininkai mus išgąsdino, įtampa dėl išlikimo buvo iki pat varžybų pabaigos. Lyderių pastangomis mes likome dešimtoje vietoje, aplenkę slovėnus ir vengrus. Praėjusiais metais, kada kovojome antroje lygoje, mes slovėnams pralošėme, vadinasi, padarėme žingsnį į priekį, todėl savo pasirodymą turime vertinti gerai.“

Lietuviai svarbių taškų neteko vyrų ir moterų 200 m rungtyse, kadangi neįveikęs nė pusės distancijos traumą patyrė Rytis Sakalauskas, o prieš čempionatą sveikatos problemų turėjusi Lina Grinčikaitė startavo tik 100 m ir estafetės keturios po 100 m distancijose. Pastarosios sportininkės nepakeitė ir kita pajėgi sprinterė Agnė Šerkšnienė, kuri dalyvavo kitose trijose rungtyse.

Netekčių buvo ir prieš čempionatą: pirmą sezono pusę dėl traumos praleido viena šalies rinktinės lyderių Airinė Palšytė.Vis dėlto keturiems lietuviams Estijoje pavyko iškovoti pergales, o dar šešiose rungtyse mūsiškiai pateko tarp prizininkų. Pirmas vietas užėmė abu disko metikai Zinaida Sendriūtė, Andrius Gudžius, 3000 m kliūtinio bėgimo distanciją įveikęs Justinas Beržanskis bei 400 m bėgusi A.Šerkšnienė.

Bene įspūdingiausiai triumfavo Z.Sendriūtė, kuri diską numetė 65,83 m bei antrą vietą užėmusią portugalę Iriną Rodrigues aplenkė 9,57 metro. Šis lietuvės rezultatas – naujas varžybų rekordas. Per penkerius metus visose keturiose lygose iki šiol toliausiai buvo metusi olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė Sandra Perkovič iš Kroatijos. Be to, Z.Sendriūtė pasiekę penktą 2014-ųjų sezono rezultatą (trečią tarp europiečių).

Vyrų disko metime dalyvavusio A.Gudžiaus rezultatas nebuvo labai įspūdingas. Lyjant lietui lietuvis diską numetė 61,92 m, tačiau to pakako aplenkti Pekino olimpinių žaidynių čempioną estą Gerdą Kanterį. Estijos disko metikas dar praėjusiais metais planetos pirmenybėse iškovojo bronzą.

„Vertinant atskirus mūsų sportininkų pasirodymus, norėčiau pagirti Z. Sendriūtę, kuri pasiekė puikų rezultatą, A. Gudžių, kuris labai prastomis oro sąlygomis, nors jos buvo visiems vienodos, sugebėjo susikoncentruoti ir gerai pasirodyti. Tai parodo, jog šį sezoną jis yra labai sustiprėjęs ir pasirengęs kovoti su bet kuo. Taip pat noriu pagirti A. Šerkšnienę, kuri demonstruoja puikią formą šiais metais. Ji komandai davė didžiulį indėlį: puikiai bėgo 400 metrų, puikiai bėgo keturios po 400 m estafetėje, dalyvavo keturios po 100 m estafetėje“, – vardijo N.Medvedeva.

„Noriu išskirti Justiną Beržanskį, iškovojusį pergalę, R. Sakalauską, 100 metrų bėgusį tikrai puikiai, tikimės, jog jis rimtos traumos nepatyrė. Nustebino Monika Juodeškaitė, kuri ką tik grįžo iš JAV. Labai ilgai dvejojome, ar jai pavyks prabėgti gerai po tokio ilgo sezono JAV. Buvo malonu stebėti, kaip ji bėga, kovoja. Gerai atrodė Eglė Staišiūnaitė, paskutines varžybas ji turėjo tik balandį, tad nežinojome, kokios sportinės formos ji atvyko.“

LLAF generalinę sekretorę kovingumu nustebino 1500 m rungtyje startavęs Petras Gliebus ir ieties metikas Edis Matusevičius. Pagal asmeninius sezono rekordus sportininkai savo rungtyse buvo vieni iš autsaiderių, tačiau užėmė septintas vietas, o E.Matusevičius sugebėjo pagerinti ir asmeninį rekordą.



„E.Matusevičius mėto jaunimo grupėje, tačiau nepabūgo vyresnių, labiau patyrusių varžovų, šalčio ir lietaus bei pagerino asmeninį rekordą. Tai parodo, jog ateityje iš jo galima daug tikėtis, – sakė N.Medvedeva. – Gerai pasirodė jauni sportininkai. Pas juos akys dega, noro yra, mažiau trukdo oro sąlygos.“

Vis dėlto ne visi sportininkai pateisino lūkesčius: bene didžiausiais nusivylimais tapo kai kurių olimpiečių pasirodymai.

„Labai nuvylė sportininkai, kurie dar neseniai buvo tarp rinktinės lyderių, pavyzdžiui, Sonata Tamošaitytė. Šiai dienai jos bėgimas didelių vilčių neteikia, nors pernai ji įvykdė Europos čempionato normatyvą.Nesame patenkinti Eglės Balčiūnaitės pasirodymu, jos rezultatai yra labai vidutinio lygio, norėtųsi geresnių rezultatų ir iš Indrės Jakubaitytės, – kritikavo LLAF generalinė sekretorė. – Mįslingomis aplinkybėmis prastai atrodo Vaida Žūsinaitė, nežinome, kas vyksta tarp jos ir trenerio Romo Sausaičio, prastai pasirodė ir rutulio stūmikė Laura Gedminaitė. Turime labai silpnas rungtis kūjo metimą ir šuolius su kartimi, kur nelabai ir galime parodyti kažką daugiau. Vis dėlto Edvino Smetonio nesugebėjimas įveikti pradinio aukščio garbės nedaro.“

LLAF veikla sulaukia kritikos dėl prastų Lietuvos sportininkų rezultatų svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Vis dėlto Londono olimpinėse žaidynėse lengvaatlečių delegacija buvo rekordiškai gausi, o Europos komandiniuose čempionatuose lietuviai iki šiol nebuvo pasirodę taip sėkmingai.

„Kritikuoti yra lengviausia. Neturime vieno aiškaus lyderio, tokio, kokia yra Rūta Meilutytė plaukime. Tai nereiškia, jog visa sporto šaka išgyvena krizę. Taip, medalių nėra, bet labai išaugo vidutinė grandis, kas rodo šalies lengvosios atletikos lygį. Kada Virgilijus Alekna skynė vieną medalį po kito, niekas nedrįso sakyti, jog lengvojoje atletikoje yra problemų, nors šalia V.Aleknos nebuvo labai ryškių lyderių“, – aiškino N.Medvedeva.

Buvusi tituluota lengvaatletė tikina, jog dėl prastų sąlygų sunku pritraukti vaikus sportuoti. Kurį laiką vilniečiai neturėjo stadiono ir tik vakar oficialiai po dvejų metų renovacijos atidarytas buvo „Vingio“ stadionas.

„Dabar – sudėtingas laikotarpis. Labai sunku pakviesti vaikus sportuoti, nes neturime kur jų pakviesti. Dvejus metus neturėjome stadiono, o tai yra labai svarbi priežastis dėl ko Vilniuje gali būti juntamas vaikų nubyrėjimas. Vakar buvo atidarytas „Vingio“ stadionas, vėl atsirado vieta, kur galima treniruotis. Vienintelė problema, jog jis yra vienas visame Vilniuje, Vingio parke, kur privažiavimas yra sudėtingas. Ne kiekvienas tėvelis gali atvežti vaikus į treniruotę ir ne kiekvienas ryžtasi paleisti vaikus vienus pačius atvykti, kadangi didelį atstumą reikia eiti per miškelį. Susiduriame su tokia problema – leisti vaiką lankyti treniruotes ar neleisti? Tikiuosi, jog per tuos sunkumus sugebėsime išlįsti aukštai iškelta galva ir tos pergalės ateityje ateis.“

Praėjusiais metais lietuviai organizavo Europos komandinio čempionato antros lygos varžybas, tačiau gauti teisę rengti pirmos lygos čempionatą realių galimybių nėra.

„Kauno stadionas prašosi rimtesnės renovacijos, rengiant aukšto rango varžybas susidurtumėme su problemomis, jog reiktų kažką tvarkyti, taisyti. Labai laukiame Nacionalinio stadiono, bet kol kas viskas vyksta labai vangiai. Gal atsiras ryžtingų politikų, kurie ryšis žengti žingsnį ir stadionas Vilniuje atsiras, – vylėsi N.Medvedeva. – Geras stadionas yra Utenoje, tačiau ten nėra viešbučių. Tikimės, jog aukščiausio lygio standartus atitinkantis stadionas atsiras ne tik Vilniuje, bet ir Palangoje.“

Jei Lietuvoje atsirastų aukščiausius tarptautinius reikalavimus atitinkantis stadionas, lengvosios atletikos federacija 2017 metais norėtų rengti Europos jaunimo iki 23 metų čempionatą.

Kitų metų Europos komandinio čempionato pirmos lygos varžybos greičiausiai vyks Belgijoje arba Portugalijoje.