Baisiau už komentatorius - tik vuvuzelos?

Vienas jauniausių futbolo komentatorių Saulius Nalivaika dėl kritikos nepyksta. Savo klaidas jis vertina net griežčiau nei žiūrovai.

Registruoja frazes

Komentatorius prie gėdos stulpo aktyviai kala ir Lietuvos futbolo sirgaliai. Kokiais liapsusais jie praskaidrina ar apniaukia futbolo transliacijas iš Pietų Afrikos Respublikos, registruoja interneto svetainės EuroFootball.lt lankytojai. Čia sukurtoje rubrikoje "Komentatorių perliukai" kaupiamos juokingiausios, originaliausios LTV ir LNK futbolo komentatorių citatos.

Tačiau jos ne visada linksmina futbolo specialistus ir sirgalius. Kai kurie komentatorių šešetuką praminė vuvuzelomis – įkyriais zyzekliais, kurių nei išjungsi, nei kuriems uždrausi.

Rungtynes stebi be garso

Vienas garsiausių Lietuvos futbolo specialistų Benjaminas Zelkevičius "TV dienai" prisipažino: žiūrėdamas Pasaulio futbolo čempionatą pritildo televizorių. Kad rungtynių malonumo nekartintų komentatorių sapalionės.

"Aš gilinuosi į žaidimą ir visiškai nenoriu klausytis peršamų kitų minčių. Man patinka komentatoriai, kurie savo nuomonės neperša, neteigia, kad galėtų būti taip, o ne kitaip, tas treneris ar žaidėjas tinka, o tas – ne", – kalbėjo B.Zelkevičius.

Ilgametis futbolo treneris mano, kad patikrinti, ar komentatorius išties geras, paprasta. Tereikia išjungti vaizdą ir klausyti vien komentavimo. Tada ir paaiškės, ar komentatorius sugeba perteikti žaidimo įtampą, kulminaciją, geba įsijausti.

"Platesnė informacija apie žaidėjus, jų klubus ir karjerą gal kartais ir reikalinga, bet man asmeniškai tik trukdo žiūrėti rungtynes", – sakė B.Zelkevičius.

Ieško transliacijų alternatyvų

Filosofas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir futbolo aistruolis Kęstas Kirtiklis lietuvių komentatorius vertina taip pat kritiškai.

Jis neslepia, kad net bandė pasinaudoti futbolo sirgalių metodu "transliacija du viename", t. y. ieškojo galimybių stebėti rungtynes per lietuvišką kanalą, o internetu klausyti kitos šalies komentatorių.

Šou verslo atstovas Aidas Puklevičius, prisistatantis prisiekusiu futbolo gerbėju ir net turėjęs garbės pasidalyti savo mintimis LTV studijoje, buvo ne toks kategoriškas. Jam komentatorių kalbos – tiesiog neįkyrus fonas, kuris gerokai malonesnis nei afrikietiškos vuvuzelos.

"Žiūrėdamas rungtynes kartais net "atsijungiu" – negirdžiu komentarų ir žiūriu, kas vyksta aikštėje. Komentavimas nėra esminis dalykas, kuris mane nervintų labiau nei prastas žaidimas aikštėje", – kalbėjo A.Puklevičius.

Kam ta statistika?

"Pagrindinė blogybė, mano nuomone, ta, kad iš komentatorių galima sužinoti viską: kur žaidėjas žaidė pastaruosius dešimt metų, kokiuose klubuose, kas jo tėvai, kur jis gimė. Tik kad nelabai aišku, kas tuo metu vyksta futbolo aikštelėje. Gerai, jei žmonės dažnai žiūri futbolą, žino, kas yra 4–3–4. Bet apskritai suvokti, kaip tas žaidimas vyksta, kaip artėjama prie vartų, beveik neįmanoma", – sakė filosofas K.Kirtiklis.

Jis pripažįsta, kad komentavimas yra rizikingas darbas. Tačiau lietuvių "pasakorių" negaili – yra įsitikinęs, kad rungtynių jie išvis nekomentuoja.

A.Puklevičiui labiausiai užkliūva komentatorių apsileidimas. Tai – nepastebėjimas, kad žaidėjas jau yra pakeistas, jų painiojimas ir dėmesys įvairiausioms statistikoms, o ne veiksmui aikštelėje.

"Nervina, kai komentatoriai pradeda samprotauti apie tai, kas vyko prieš 60 metų. Bet kai rungtynės nuobodžios, gal ir reikia kalbėti apie pašalinius dalykus. Nors intarpas apie grobiamas futbolininkų motinas – šiek tiek įdomesnis potėpis brazilų rungtynių panoramoje", – sakė A.Puklevičius.



Gera išimtis – T.Meškonis

Kalbos vingrybėmis besivaržančių komentatorių būryje pašnekovai mato ir beveik neerzinantį rungtynių užkalbėtoją. B.Zelkevičius išskiria Tautvydą Meškonį – už jo objektyvumą.

Švelnia išimtimi jį vadina ir K.Kirtiklis. Tik rekomenduotų pagaliau atsikratyti kone kiekvienose rungtynėse išsprūstančios legendinės frazės: "Futbole galioja taisyklė – jei neįmuši tu, įmuša tau."

A.Puklevičius burnojantiems dėl komentatorių liapsusų siūlo atsipalaiduoti – esą naivu tikėtis, kad komentatoriai niekad nesusimaus, jei net futbolo teisėjai pasaulį stebina akibrokštais.

"Reikia suprasti, kad Lietuvos komentatoriams ypač sunku, nes šalyje mažai savo futbolo, kurį būtų galima komentuoti ir taip tobulėti. Natūralu, kad krepšinio komentatoriai yra geresni nei futbolo", – mano A.Puklevičius.

Padėtį išgelbėtų moteris?

Vyrai vienbalsiai tvirtina, kad lietuvių komentatoriams labiausiai trūksta drąsos komentuoti aistringai ir vaizdingai.

Ne viename pasaulio futbolo čempionate pabuvęs B.Zelkevičius iki šiol žavisi ispanų, brazilų komentatoriais: "Jie tiek įsijautę į žaidimo veiksmą, kad vien klausydamas komentarų pasijunti kaip stadione. Aš asmeniškai to pasigendu iš mūsiškių."

K.Kirtiklis kaip originalų sprendimą pateikia Europos futbolo čempionato rungtynes, kurias komentavo europarlamentaras Leonidas Donskis. Jo išsigelbėjimu nevadina, bet komentatoriams iš politiko siūlo imti pavyzdį, kaip leistis į veiksmų prognozes.

Išeitis iš niauraus, sauso ir erzinančio komentavimo jam atrodo... moteris prie mikrofono. Tik kažin, ar jai pavyktų paminti mitą, kad moteris ir futbolas – nesuderinami dalykai. "Bet būtų įdomu paklausyti moters komentatorės. Juolab kad pažįstu kelias, kurios domisi futbolu, neblogai jį supranta ir labai įdomiai kalba. Būtų įdomūs ir žodyno, požiūrio pokyčiai. Bet žiūrint į lietuviškas realijas, deja, artimiausiu metu to nebus", – apgailestavo K.Kirtiklis.

Į iškalbingiausių, labiausiai nusišnekėjusių futbolo komentatorių rinkimus ir jų "perliukų" registraciją S.Nalivaika žiūri linksmai.

"Atsiliepimų apie savo komentavimą ir taip sulaukiu įvairiausių – tai yra šio darbo dalis ir su tuo reikia susitaikyti. Aišku, nemaloniausi priekaištai buvo prieš trejus metus, kai tik pradėjau komentuoti rungtynes. Tačiau tai buvo nekonstruktyvi kritika – išvadindavo tokiu ar kitokiu, o kai paklausdavau, ką konkrečiai darau blogai, negalėdavo atsakyti", – stebėjosi S.Nalivaika.

Jo tikslas – likti objektyviam. Siekti to padeda tai, kad komentatorius neturi mėgstamos komandos – jam patinka atskiros asmenybės. Anksčiau patiko prancūzas Zinedine'as Zidane'as, dabar – anglas Frankas Lampardas, olandų Arjenas Robbenas, argentinietis Lionelis Messi.

Komentuoti S.Nalivaika mokosi iš užsienio profesionalų. Orientuojasi į BBC komentatorius, mokosi, kaip įsijausti į rungtynes, perteikti emocijas: "Tai – klasė, kurią norisi pasiekti. Aišku, jie komentuoja gyvai iš stadionų, mes – "būdelėse". Bet kodėl nepabandyti ir čia įsivaizduoti, kad esi čempionate? Aktoriai, gavę vaidmenį, visą mėnesį bando įsijausti į personažą, kalbėti kaip jis ir t. t. Aš – panašiai. Jei kas skambina, sakau, kad vykstu į Johanesburgą, netrukus iš stadiono komentuosiu."

Daugelis dar mano, kad komentatoriaus darbas – atkalbėti porą valandų, ir taškas. Bet tai – ne tiesa.

"Esu maksimalistas ir daug ruošiuosi", – prisipažino S.Nalivaika. Likus dviem valandoms iki rungtynių pradžios jis užsidaro komentatoriaus "būdelėje", išsijungia telefoną, užsideda ausines, stebi, kaip futbolininkai atvyksta į stadioną, rengiasi rungtynėms, kaip gerbėjai su dūdomis renkasi.

Pasibaigus rungtynėms dar peržiūri jų įrašą, kad pasižymėtų savo padarytas klaidas, paskui dvi valandas žiūri anglų komentuotas rungtynes. Tada palygina, galvoja, kaip kitą kartą padaryti geriau. Tiesiog visa darbo diena...

"Esu labai savikritiškas ir priekaištų sau turiu daug. Save plaku kiekvieną kartą po rungtynių. Kartais pasigiriu už kai kurias akimirkas. Tobulumui ribų nėra, mokausi. Galėčiau pasakyti, kad komentatorius – kaip futbolininkas, kuris žino, kaip reikia žaisti, bet vis tiek daro klaidų", – įsitikinęs 25 metų komentatorius.