Prieš kovas - ryžtas ir nerimas

Rytoj į Juodkalniją dalyvauti Europos čempionato atrankos turnyre išvyksta Lietuvos moterų tinklinio rinktinė.

 

Nacionalinei komandai labai įtemptas buvo praėjęs savaitgalis, kuomett Rygoje ir Šiauliuose žaista su Latvijos rinktine.  Iš ketverių rungtynių laimėtos trejos (Rygoje 3:0, Šiauliuose – 3:2 ir 3:0) ir tik pats pirmasis susitikimas Rygoje pralaimėtas 0:3. 
 

Šiandien rinktinės vyr. trenerė, Švedijoje gyvenanti  Daiva Simokaitienė žaidėjoms leido pailsėti, atsipūsti nuo tinklinio, kad jo kelioms dienoms nebūtų žaidėjų galvose.  

Kokia nuotaika išvykstate į Europos čempionato atrankos varžybas Juodkalnijoje?,- paklausiau rinktinės vyr. trenerės.

Kartu ir labai gera, ir šiaip sau. Šiauliuose per paskutines rungtynes su latvėmis kojos traumą patyrė Viltė Makauskaitė. Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas daro viską, kad sportininkė galėtų išvykti į čempionatą. 
 

O taip – viskas labai gerai, einame į priekį. Žaidėme net kontrolines devynias rungtynes, tai tikrai daug, pasiekėme septynias pergales. Bandėme jėgas labai gerame turnyre Lenkijoje. Visos varžybos mums buvo naudingos.   

Pačios išsikėlėme sau uždavinį  patekti į kitą varžybų etapą. Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Juozas Lapeika irgi norėtų, jog komanda iškovotų teisę žaisti toliau. Norint tai padaryti, savo grupėje reikės užimti pirmą-antrą vietas, kitaip tariant, laimėti dvejas rungtynes. 
 

Čia nebūna silpnų varžovių. Stiprios Bosnijos ir Hercogovinos bei Juodkalnijo komandos, tai – tinklinio šalys, kur ši sporto šaka yra ypač aukšto lygio. Labai gerai, kad  pirmąsias rungtynes žaisime su estėmis, jas gerai pažįstame, antrą dieną mūsų lauks Bosnijos ir Hercogovinos, o trečią – Juodkalnijos tinklininkės. 
 

Kiekvienos rungtynės, kiekvienas taškas mums bus ypač svarbūs. Žiūrėsime, kaip toli nukeliausime. 
 

Šiauliuose daugiausiai žaidė mūsų pagrindinis šešetukas – kapitonė Valdonė Petrauskaitė, kuri tas pareigas dalinasi su jungiančiąja žaidėja Raimonda Strelkauskaite, Neringa Grikštaitė, Erika Kliokmanaitė, Viltė Makauskaitė, Gintarė Stauskytė. Libero žaidėja buvo Inga Vainilavičiūtė, prie komandos dar prisijungė iš JAV atvykusi Monika Šalkutė.
 

Labai mums įtemptas buvo praėjęs savaitgalis, tačiau žaidėjos atlaikė didelį fizinį krūvį. Žaidėme, o rytais dar ir treniravomės. Turnyras parodė, kad fiziškai rinktinė yra pajėgi. Didelis pliusas tas, jog rinktinės narės jonaviškės yra gerai susižaidusios, savo treniruočių drauges puikiai jaučia jungiančioji tinklininkė Raimonda Strelkauskaitė. 
 

Labai daug treniravomės, didžiausią dėmesį skyrėme užtvarų statymui ir gynybai. Šiose žaidimo grandyse žaidžiama vis geriau.  

Suvažiavo visos geriausios, tinklininkių sportinė forma nebloga. Juodkalnijoje dar trumpai pasitreniruosime, apsiprasime su sale. Komandoje dar treniravosi Liubovjė Makova, Gintarė Mackevičiūtė ir Žydrė Guobytė, tačiau jos į rinktinę nepateko. 
 

Balandžio mėnesį dar visos tinklininkės dalyvavo čempionatuose. Kas užsienyje, kas Lietuvoje. Monika Šalkutė, Erika Kliokmanaitė ir Neringa Grikšaitė atvyko tiktai į paskutines kontrolines rungtynes. Tačiau šiemet komandos žaidimas greitai tapo stabilus.
 

Šį sezoną Švedijoje nedirbau su klubu ir neapsisprendžiau, kaip bus kitais metais. Dėsčiau tiktai mokykloje.   

Iš kur tokios kalbos? Ta tema daug kalbėjau su komandos vadovu Vidu Makausku, kuris šalies čempionių jonaviškių pagrindu sudarė Lietuvos rinktinę. Jis ir pakvietė mane į nacionalinę komandą. Nematau jokios prasmės atsisakyti šių pareigų.   
 

Lietuvoje labai daug kalbama apie pinigus, tačiau yra ir kita medalio pusė, kitos vertybės. Viena jų – tinklinis. Jeigu galiu padėti rinktinei ir tas padėjimas kažką reiškia komandai ir žaidėjoms, tai kodėl turiu atsisakyti rinktinės vyr. trenerės pareigų?    
 

Taip, ji rinktinėje – viena geriausių žaidėjų, profesionalė, rinktinės kapitonė. Kažkurį laiką ji buvo nesitreniravusi, o dabar po truputį atsigauna. Tikiuosi Valdonė labai daug padės komandai, jos įnašas turėtų būti didelis.