Lenktynes puošia rekordai

Lygiai 100 dienų beliko iki tarptautinių 1000 km lenktynių, pagrįstai tituluojamų kaip didžiausia automobilių sporto šventė Baltijos šalyse. Šiemet jos bus neeilinės, 15-osios jų istorijoje. Nors tai dar ne akademinis jubiliejus, tačiau pirmoji ženklesnė sukaktis brangi bei įsimintina ne tik lenktynių organizatoriams, bet ir daugumai varžybose dalyvavusių sportininkų ir žiūrovų.  

 

Todėl į šiemetines, liepos 16-19 dienomis Palangoje vyksiančias 15-ąsias 1000 km lenktynes kviečianti jų rengėja, bendrovė „Promo Events“, tiek sportininkams, tiek žiūrovams pažadėjo tokią šventę, kokios dar nėra buvę. 

 

„Nors iki šio greičio festivalio beliko 100 dienų, tačiau dar neatėjo metas nudengti paslapties skraistę nuo renginio detalaus scenarijaus. Ne paslaptis, jog 15-osiose lenktynėse stengsimės deramai pagerbti pagrindinius visų iki šiol vykusių varžybų herojus – 1000 km lenktynių nugalėtojus ir prizininkus, įvairių rekordų autorius“, - sako varžybas rengiančios „Promo Events“ vadovas Darius Jonušis. 

 

Pats buvęs lenktynininkas ir daugkartinis čempionas ne iš nuogirdų žino, koks brangus sportininkui jo pasiekimų deramas įvertinimas - savotiškas nuopelnų pripažinimas. Varžybų rengėjai pasistengs, kad 1000 km lenktynių herojų vardai būtų žinomi ne tik sportinei visuomenei ar rastų eilutę kasmet gausinamoje ir papildomoje šio renginio istorijoje.

 

Ypatingas dėmesys laukia visų, o ypač pirmųjų tokių lenktynių, Palangoje vykusių 2000 metais, nugalėtojų, Lietuvos „Porsche“ klubo atstovų Vytauto Venskūno, Vlado Laurinavičiaus ir Eugenijaus Tumalevičiaus. Nors šis trejetas pirmasis kirto pirmųjų maratoninių lenktynių finišą, tačiau pirmuoju greičio rekordu džiaugėsi ne jis, o tuometinės „Gardėsio-Baltpark“ komandos lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas, greičiausiąjį ratą ne kvalifikacinėse, o pagrindinėse lenktynėse apsukęs per 1 min. 23,835 sek.

 

Įdomu, kad pirmasis greičio rekordas išsilaikė lygiai dvejus metus, kol 2003 m. SK D.A.L komandos atstovas Alfredas Kudla šią atžymą kvalifikacijoje pakėlė iki 1min. 21,134 sek. 

 

Jau kitais metais Palangos trasos 1 ratą (2994 m) dar greičiau – per 1 min. 20,738 sek. su automobiliu „Porsche GT3 Cup“ - važiavo tas pats „DAL-Snaigės“ komandos narys A. Kudla, du kartus iškovojęs šių lenktynių nugalėtojo titulus. 
 

„2005 m. trasa buvo modifikuota, todėl vienas ratas buvo įveikiamas kiek lėčiau, per 1 min 25,007 sek. (vidutinis greitis – 126,794 km/val.), - prisimena D. Jonušis. – Šį rezultatą kvalifikacijoje pasiekė trasos rekordą susigrąžinęs „Adampolio Mobil Racing Team” ekipos sportininkas R. Čapkauskas, vairavęs „AGM KIT Car”. 

2006 metais greičio rekordą iki 1 min 24,082 sek. pagerino „Snaigės – Kautros“ komandos atstovas Nemunas Dagilis, vairavęs „Porsche GT3“ automobilį.

Derlingiausi buvo 2008 metai, kai trasos rekordai tarsi lapai rudenį krito vienas po kito. Iš pradžių pasiekimą su „Spyker C8 Spyder GT2R“ pagerino tarptautinėje „Snoras Spyker Squadron” komandoje debiutavęs Lietuvos lenktynininkas Jonas Gelžinis, tačiau jo treniruočių metu pasiektas naujas trasos rekordas išsilaikė mažiau nei pusdienį. 

Atrankos lenktynėse su tuo pačiu bolidu rekordą dar kartą gerino britas Peteris Dumbreckas, tačiau ir šis pasiekimas išsilaikė vos parą. Važiuodamas pagrindinių lenktynių 156-ąjį ratą tas pats P. Dumbreckas trasos vieno rato greičio kartelę pakėlė iki 1 min. 19,041 sek.

2010 metais netoli trasos rekordo buvo Belgijos lenktynininkas Steve Vanbelingenas su „BMW Silhouette“, greičiausiąjį ratą apskriejęs per 1 min. 19.616 sek. 

2011 m. trasos greičio rekordo autorius P. Dumbreckas, treniruočių metu vairuodamas „Spyker C8 Laviolette GT2“ automobilį, dar kartą pagerino sau pačiam priklausiusį pasiekimą iki 1 min. 18,674 sek.

Atrodė, kad brito šio pasiekimo ilgai nepavyks išklibinti niekam, tačiau jau kitais, 2012 metais lietuviškos „Bod-Bauer Team“ komandos narys Ramūnas Čapkauskas 1000 km lenktynių metu greičio rekordą Palangos trasoje pagerino iki 1 min. 17,270 sek., kurio iki šiol dar nepavyko išklibinti niekam.