Lengvąją atletiką kamuoja ne viena bėda

Kovo 29-31 d. Danijos sostinėje Kopenhagoje vyko kasmetinė Europos lengvosios atletikos asociacijos (EAA) vadovų konferencija, kurioje aptarti Senojo žemyno federacijoms aktualūs klausimai bei sportininkų problemos.

Konferencijos metu didžiulis dėmesys buvo skirtas masinių renginių svarbai. Lengvoji atletika yra daugelio sporto šakų pradžia, todėl svarbu organizuoti masinius bėgimus, skatinti sveikatingumą bei susidomėjimą sportu.

Vis dėlto pastebima, jog būtent ilgų distancijų bėgikai vis dažniau vietoje startų pasaulio ar Europos čempionatuose dalyvauja komercinėse varžybose. Akcentuota, jog maratonininkai privalo atstovauti savo šaliai svarbiausiose tarptautinėse varžybose.

„Mes šio pobūdžio problemų neturime, bet pritariame, jog reikia koncentruotis į pagrindines varžybas, o ne komercinius startus. Jei gerai pasirodai Europos ar pasaulio čempionatuose, tai ir ten gali uždirbti pinigų“, – sakė konferencijoje dalyvavusi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Tarp Europos lengvosios atletikos federacijų vadovų nepasitenkinimą sukėlė itin aukšti pasaulio uždarų patalpų čempionato Sopote (Lenkija) normatyvai. Teisę startuoti planetos pirmenybėse iš lietuvių pelnė vienintelė šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, kuri užėmė 10 vietą. Vis dėlto ir kitų šalių delegacijos nebuvo gausios: itin pajėgia komanda garsėjantys prancūzai turėjo vos septynis lengvaatlečius, belgai – du, o austrai – tik vieną. Dėl aukštų normatyvų šių metų pasaulio čempionate startavo net 154 lengvaatlečiais mažiau nei prieš dvejus metus.

Taip pat buvo aptartas pasiruošimas rugpjūčio 12-17 dienomis Ciuriche (Šveicarija) vyksiančiam Europos čempionatui. Kai kurie federacijų atstovai nebuvo patenkinti, jog žemyno pirmenybės vyksta kas dvejus metus bei sportininkai olimpinio sezono metu privalo įgyti dvi piko formas.



Europos lengvaatlečiai varžybose dalyvauja kur kas rečiau nei kitų šalių atletai, todėl prie seno formato, kada čempionatai vykdavo kas ketverius metus, sugrįžta nebus. Sportininkai privalo sezono metu startuoti ne kartą ar du bei semtis patirties, nors net jei ir ne visada pavyksta pasiekti geriausią sportinę formą.

Kopenhagoje taip pat diskutuota apie vaikų sportą, trenerių kvalifikacijas, sportininkų rengimo sistemas. Buvo pasidalinta idėjomis, kaip skatinti vaikus sportuoti. Jog jaunieji talentai tobulėtų, svarbu išlaikyti esamas sporto mokyklas.

Beje, Vilniaus mieste sostinės valdžia svarsto galimybę lengvosios atletikos mokyklą sujungti su dvikovės sporto šakų, vandens sporto, gimnastikos, „Sietyno“ mokyklomis bei Vilniaus olimpiniu sporto centru, o būtent lengvosios atletikos mokyklų išsaugojimo svarbą pabrėžė užsienio ekspertai.

Susirūpinimą Europoje kelią aukštos kvalifikacijostrenerių trūkumas. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai lengvosios atletikos specialistai sugundomi geresnių sąlygų pasirenka kitas sporto šakas. Taip pat norima, jog treneriai daugiau dalintųsi patirtimi bei nebijotų atiduoti savų auklėtinių geresniems specialistams. Kiekvienas aukšto lygio sportininkas privalo turėti galimybę treniruotis pas geriausią.

Pirmą konferencijos dieną, šeštadienį, taip pat vyko pasaulio pusės maratono čempionatas, kuriame, deja, Lietuvos atstovų nebuvo. Davus startą profesionalams, po kiek laiko startavo ir mėgėjai, kurių buvo virš 25 tūkst. Mėgėjų varžybos su oficialiu renginiu vyko pirmą kartą lengvosios atletikos istorijoje.

Dalyvaujant visiems Europos lengvosios atletikos federacijų atstovams buvo ištraukti ir komandinių čempionatų burtai, kurie svarbūs dalijant bėgimo takelius. Lietuvos lengvaatlečiai šiemet dalyvaus pirmoje lygoje drauge su Estijos, Baltarusijos, Graikijos, Norvegijos, Rumunijos, Portugalijos, Suomijos, Airijos, Belgijos, Vengrijos bei Slovėnijos sportininkais. Varžybos vyks birželio 21-22 dienomis Taline (Estija).