Čempionės - vienuoliktą kartą iš eilės

Šiaulių „Gintra-Strekte-Universitetas“ komanda vienuoliktą kartą iš eilės tapo Lietuvos moterų žolės riedulio čempione. Šiaulietės ketvirtose superfinalo serijos rungtynėse po pratęsimo 1:0 (0:0, 0:0) įveikė Vilniaus „HFTC-Tauras“ riedulininkes ir seriją iki trijų pergalių laimėjo rezultatu 3:1.

„Gintra-Strekte-Universitetas“ po dvejų rungtynių Šiauliuose serijoje pirmavo 2:0, tačiau vakar savo aikštėje vilnietės sušvelnino santykį. Pergalę ketvirtose rungtynėse šiaulietėms lėmė kapitonės Donatos Dildaitės pirmojo pratęsimo pabaigoje po mažojo kampinio pelnytas įvartis. Šios rungtynės, lyjant lietui, taip pat vyko Vilniuje. D.Dildaitė pripažinta geriausia superfinalo serijos žaidėja.

“Tikrai tikėjomės lengvesnės superfinalo serijos. Visose rungtynėse prireikė pratęsimo, o dvejose – ir baudinių serijos“, - sakė čempionių treneris Vaidas Vaičeliūnas.

Kodėl visos superfinalo rungtynės šiemet klostėsi taip atkakliai? - paklausėme V.Vaičeliūno.

Turbūt įtakos turėjo ir tai, kad trys mūsų žaidėjos baiginėjo mokyklą, kitos – studentės. Egzaminai, sesijos kėlė didelę psichologinę įtampą, todėl nežaidėme to žaidimo, kurį esame įpratę žaisti.

Vilniaus žaidėjos – labai patyrusios, subrendusios. Aušra Janutaitė, Rasa Čepienė, Virginija Čaikauskienė, daugelis kitų, turi didelę patirtį, o mūsų komandai tos patirties labiausiai stinga.

Mes žaidžiame su entuziazmu, išnaudojame daugiau energijos, be abejo, pranokstame vilnietes techniškumu. Vilnietės paprastai daug progų neturi, bet jas išnaudoja, o mes mušame tarsi į sieną – daug progų, bet jų realizacija procentaliai maža. HFTC vartininkė Rasa Čepienė – išties tarsi siena, pramušti ją labai sunku.

Tačiau „Gintros“ žaidėjos, atstovaudamos įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėms, taip pat jau turi didelę tarptautinių varžybų patirtį. Negi tos patirties Lietuvos čempionate stinga?

Taip, bet ta patirtis – jaunimo varžybose. Reikia turėti patirties suaugusiųjų lygyje. Mūsų komandos žaidimo branda bus tik po 2-3 metų, jei, žinoma, merginos neišsiskirstys. Tokia grėsmė yra. Žuvis ieško, kur giliau, žmogus – kur geriau.

Daug merginų išvažiuoja žaisti į Belgiją, kitas šalis. Mes negalime pasiūlyti tokių sąlygų kaip užsienio klubai, todėl sunku žaidėjas išlaikyti. Visi sako, kad rėmėjų yra, tik ieškoti reikia. Ieškome, kaip įmanydami, bet sunkiai randame. Šiandien klubo padėtis išties sudėtinga.

Prieš dvejus metus gyvenome gerai. Skatinome už treniruočių lankymą, mokėjome maistpinigius. Dabar maistpinigius mokame tik varžybų metu. Ieškome rėmėjų jau ne tik Šiauliuose, bet visoje Lietuvoje. Labai sunku.



Galima sakyti, jog „Gintrai“ pavykdavo sėkmingiau sužaisti rungtynių pabaigas, nes jūsų komanda gerokai jaunesnė nei HFTC, todėl pratęsimų metu turėdavo išsaugojusi daugiau fizinių jėgų?

Būtent. Serija galėjo tęstis ir penkerias rungtynes, nebijojome to. Tik nesinorėjo visko pastatyti „ant“ paskutinių rungtynių. Svarbus ir kitas aspektas: mūsų žaidėjoms, kaip sakiau, labai stinga patirties, ir kuo daugiau tokios svarbos rungtynių, tuo geriau.

Taip, tikėjomės laimėti iš eilės trejas rungtynes, bet džiaugiamės, kad vilnietės stipriai pasipriešino. Jau Šiauliuose supratome, kad gali prireikti ir ketverių ar penkerių rungtynių. Nujautėme, kad Vilniuje bus sunki kova.

HFTC šiandien yra vienintelė komanda Lietuvoje, su kuria mes kovojame, su kitomis žaisti – žymiai lengviau. Stengiamės, kiek leidžia finansai, išvažiuoti į turnyrus užsienyje, kviečiamės komandas į Lietuvą. Konkurencijos, kuri skatintų tobulėti, labai trūksta.

Ar sunku motyvuoti komandą, kuri lyderės pozicijų neužleidžia jau dešimt metų?

Kuo toliau, tuo sunkiau apginti čempionių titulą, nes visos komandos, žaisdamos prieš mus, labai susikaupia. Bet mums tai į naudą.

Labai sunku nuteikti žaidėjas, kai žaidžiame ne prieš HFTC, o prieš kitas komandas – Širvintas, Kelmę... Dažnai tinkamai net nenusiteikiame toms rungtynėms. Mergino sako, treneri, įvartis šian ar ten, praleisime vieną – įmušime penkis.

Tuo tarpu kovai su Vilniaus komanda žaidėjų nuteikinėti nereikia. Tai – principinės rungtynės, kurioms merginos rimtai ruošiasi. Klausiu, ar nebijotw vilniečių, sako – mes norimw su jomis žaisti, kad tik daugiau tokių komandų.

Manau, perspektyvoje tokių komandų atsiras daugiau. Galbūt dar viena Vilniuje, galbūt Kaune. Reikėtų, kad čempionate būtų bent trys panašaus pajėgumo komandos, kovojančios dėl čempionės titulo.

Komanda atostogaus iki rudens?

Sezonas baigtas, rinksimės rugpjūtį. Vasarą laukia rinktinių varžybos. Norėtume, kad kuo daugiau žaidėjų patektų į U-21 rinktinę, kuri dalyvaus Europos čempionate.