Lietuvė trenerį susirado Ispanijoje

2012 metais ji tik per plauką netapo Barselonoje vykusio pasaulio lengvosios atletikos jaunimo čempionato nugalėtoja trišuolio rungtyje, iškovojo sidabrą ir kartu įvykdė olimpinį B normatyvą, kuris galėjo atverti Londono olimpiados duris, tačiau jau buvo per vėlu.

Už pasiekimus Dovilė Dzindzaletaitė  buvo išrinkta viena geriausių lengvaatlečių 2012-aisiais metais. O ką 20-metė trišuolininkė iš Šiaulių veikia dabar?
 

Kalbiname varžybų sezoną Kuldygoje atidariusią sportininkę.

Dovile, šį pusmetį Jūsų gyvenime įvyko kelios svarbios permainos: rudenį tapote studente bei pradėjote krimsti kūno kultūros mokslus Šiaulių universitete, anapilin dėl sunkios ligos iškeliavo jus į sporto aukštumas atvedęs 63-iejų treneris Juozas Tribė. Kaip šią nelaimę išgyvenote? Ar tai turėjo didžiulę įtaką šio sezono pasiruošimui?

Turėjo ypatingai didelę įtaką, likau labai sukrėsta. Buvome išties labai artimi ir tikrai gera komanda. Tai didžiulis šokas visiems, nors aišku, aš jau tam po truputį ruošiausi, nes mačiau trenerio blogėjančią sveikatos būklę.

Visa tai lėmė, kad lapkričio mėnesį išvažiavau į Ispaniją, kur kelis mėnesius treniravausi su Valensijos "Terra i Mar” lengvosios atletikos klubu. Dabar turiu naują trenerį Ispanijoje.

Kaip atradote šį klubą? Ar klubas jus atrado?

Aš pati ieškojau ir susiradau. Valensijoje sąlygos tikrai labai geros - yra visos priemonės tiek treniruotėms, tiek atsigavimui po jų, geros sportinės bazės. Išvis nereikia nieko galvoti, tik stengtis treniruočių ir laisvu nuo jų metu. Treneris sako, kad jo pareiga yra mąstyti, o visą darbą atlikti man.
 

Į ką atsižvelgėte ieškodama naujo klubo ir trenerio?

Kai ieškojau naujo trenerio, vienas iš kriterijų buvo jo patirtis ir pasiekimai. Šis treneris gali pasigirti išugdytais Ispanijos rekordininkais, turėjo šuolininką į tolį, kuris šoko net 8,47 m.
 

Tačiau šiuo metu daugiau dirba su užsieniečiais. Grupėje yra aukšto lygio Nigerijos šuolininkas į tolį bei barjerininkė, su manimi treniruojasi ir 400 m bėgikė iš Kubos. Komanda ir atmosfera tikrai gera. Buvimas su aukšto meistriškumo sportininkais skatina stengtis tobulėti ir mane pačią.

Ar tai leidžia manyti, jog Lietuvoje lankysitės daug rečiau?

Ispanijoje praleidau lapkričio-gruodžio mėnesius, kur ir vyko pagrindinis sezono pasiruošimas. Grįžau į Lietuvą gruodžio 31d., kur laukia nemažai žiemos startų. Čia ir praleisiu didžiausią laiko dalį. Trenerė Janina Tribienė prižiūri treniruotėse Šiauliuose.
 

-Trenerių keitimas ne visuomet į naudą: skiriasi jų treniravimo metodikos, kurios kai kuriems atletams tinka, o kai kuriems ne. Ar nebijote, jog dabartinė metodika gali pakenkti jūsų rezultatams?

Pirmosios savaitės ten buvo tikrai didelis šokas. Priprasti prie naujo treniravimo tikrai nelengva, buvo ir ašarų, ir pykčių. Tačiau dabar jau persilaužiau ir prisitaikiau. Trenerio metodika tikrai labai skiriasi, bet man patinka.
 

Ką akcentuojate? Kuo ispano metodika skiriasi nuo lietuvių propaguojamos?

Mūsų treneriai vadovaujasi sovietų laikais gyvavusiomis tendencijomis. Čia viskas daug naujoviškiau ir moderniau. Mūsų treniruotėse daugiau jėgos treniruočių. Akcentuojame greitį bei ugdome greičio jėgos savybes. Šuolių darau daug mažiau.
 

Ar klubas aprūpina finansiškai?

Esu aprūpinta apgyvendinimu ir maitinimu, kai esu ten. Taip pat gavau ir jų aprangą. Už klubą, matyt, teks startuoti varžybose vasarą, bet niekas nespaudžia, treneris labai žmogiškas.
 

Ar mokslai per įtemptą treniruočių grafiką bei nebuvimą nenukenčia?

Aš esu pasirinkusi laisvą lankomumą, todėl atsiskaitau viską sugrįžusi. Dėstytojai viską supranta ir labai palaiko.
 

O širdies draugas nepyksta, kad Jūsų nebūna šalia?

Apie tai nenorėčiau kalbėti.
 

Sausio pradžioje Kuldygoje startavote pirmose savo varžybose šį sezoną. Likote antra su 13,14 m rezultatu (asmeninis rekordas - 14,17 m), o pirmąją vietą atidavėte Jolantai Verseckaitei, konkurentei, kurią anksčiau visuomet "apšokdavote". Ar tai naujos treniruočių sistemos pasekmė?

Aš neakcentavau šių varžybų, čia tik pasiruošimo dalis. Dar prieš savaitę pilnu pajėgumu dariau jėgos pratimus su štanga, todėl kojytės dar sunkios ir neišsilaksčiusios. Manau, kad viskas čia gerai. Aišku, rezultatas netenkina, bet dar laiko yra. Su treneriu akcentuojame vasario vidurį.
 

Ar mąstote apie normatyvą į šių metų pasaulio žiemos čempionatą Lenkijoje? Normatyvas gan aukštas, net 14,25 m.

Su trenere dažnai apie tai pasikalbame. Yra duomenys, viskas kaip ir yra, nėra jokių traumų. Būtų realu, bet sunku kažką pasakyti. Čia kaip ir su Barselona - mėnesį prieš šokau metru mažiau, net minties neturėjau įveikti 14 metrų ribą. Todėl negali žinoti, kas nutiks. Svarbu tikėti savimi, o aš tikiu.
 

Permainingas pusmetis ne tikjJūsų treniruotėms, bet ir išvaizdai. Gan ryžtingai pakeitėte solidžią juodų plaukų spalvą į visai priešingą - blondinės. Kokių sulaukiate reakcijų?

Seniai norėjau pakeisti įvaizdį. Kadangi pastaruoju metu daug kas keitėsi, pasikeisti norėjau ir aš. Į Ispanija išvažiavau juodukė, o grįžau jau blondinė, todėl treneriai manieže praeidavo pro šoną, nes paprasčiausiai nepažindavo!
 

Vieni sako, kad man labiau tiko juoda plaukų spalva, kiti - kad dabartinė. Na, bet kokiu atveju, man taip patinka labiau.